Apie biblioteką

Biblioteka siekia būti dinamiška organizacija, prisitaikančia prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų. Studentai čia gali rasti priemones ir pagalbą pasiekti savo užsibrėžtus tikslus. Tai prieigos prie informacijos, studijų ir savarankiško darbo vieta, kūrybos erdvė.

Studentų nuomonė apie biblioteką

Debatai „Moderniam studentui (ne)reikia bibliotekos“

Strategija

Bibliotekos strategija

Universiteto biblioteka yra viena didžiausių Lietuvoje. Ji kaupia ir nuolat papildo vieną iš gausiausių inžinerijos, technologijos ir fizinių mokslų lietuviškos ir užsienio literatūros kolekciją. Sudarytos sąlygos prieigai prie elektroninės informacijos išteklių.

Biblioteka yra atvira studijuojantiems ir dirbantiems Universitete, miesto akademinei bendruomenei, pramonės įmonių specialistams, verslininkams.

Bibliotekos misija – teikti efektyvias paslaugas, orientuotas į esamus ir būsimus mokymo, mokymosi ir mokslinių tyrimų poreikius, užtikrinant prieigą prie Bibliotekoje saugomų ir virtualioje erdvėje prieinamų pasaulinių informacijos išteklių.

Bibliotekos vizija – modernus studijų ir mokslo informacijos išteklių centras, kuriame integruojamos fizinės ir virtualios erdvės, sukuriančios studijoms ir moksliniams tyrimams palankią informacinę aplinką, paslaugas ir prieigą prie reikalingų informacijos išteklių.

Bibliotekos strateginiai tikslai

Bibliotekos strategijos schema

1923 m. sausio 1 d.	Lietuvos universitete įkurta biblioteka.
1923–1944	Bibliotekai vadovavo prof. Vaclovas Biržiška.
1924–1944	Prie Bibliotekos veikė Lietuvos bibliografijos institutas.
1928–1943	Rengtas (nuo 1936 m. ir leistas) nacionalinės einamosios bibliografijos žurnalas „Bibliografijos žinios“.
1929	Biblioteka persikėlė į Didžiuosius (dabar – Antruosius) rūmus.
1930–1946	Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka.
1934–1941	Bibliotekoje veikė Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus.
1937	Biblioteka įsijungė į Tarptautinio abonemento sistemą.
1940	Atidaryti Bibliotekos filialai Medicinos (iki 1950), Filologijos (iki 1948) ir Technologijos fakultetuose (dabar – Cheminės technologijos f-to biblioteka).
1943	Vokiečių okupantai uždarė Universitetą ir užėmė Bibliotekos patalpas.
1944	Atnaujinta Universiteto ir Bibliotekos veikla.
1944–1946	Bibliotekai vadovavo prof. Augustinas Janulaitis.
1946–1948	Bibliotekai vadovavo Vincas Ruzgas.
1946–1950	Kauno universiteto biblioteka.
1948–1976	Bibliotekai vadovavo Stefanija Užkurytė.
1950	Universitetas reorganizuotas į Politechnikos ir Medicinos institutus. Bibliotekos patalpos ir didžioji fondo dalis atiteko KPI (Kauno politechnikos institutui).
1951–1974	Kauno politechnikos instituto biblioteka.
1953	Įsteigtas filialas Statybos fakultete (dabar – Statybos ir architektūros f-to biblioteka).
1956–1969	Veikė filialas Vilniaus fakultete. Vėliau perduotas Vilniaus inžineriniam statybos institutui (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas).
1961–1991	Veikė Klaipėdos fakulteto biblioteka. Vėliau perduota Klaipėdos universitetui.
1962–1997	Veikė Šiaulių fakulteto biblioteka. Vėliau perduota Šiaulių universitetui.
1963	Įsteigtas filialas Panevėžio fakultete (dabar – Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto biblioteka).
1963–1983	Surengtos 4 mokslinės konferencijos, skirtos Bibliotekos jubiliejams.
1965	Įkurtas mokomosios literatūros abonementas Mašinų gamybos fakultete (dabar – Mechanikos inžinerijos ir dizaino f-to grupė).
1966–1989	Parengta ir išleista literatūros rodyklė „Lietuvos architektūra”, šešios instituto darbuotojų mokslo darbų rodyklės, paskaitų konspektas „Informatikos pagrindai” ir kt.
1969	Įsteigta Radioelektronikos fakulteto biblioteka (dabar – Informatikos f-to biblioteka).
1974–1989	Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto biblioteka.
1976–1991	Bibliotekai vadovavo Genovaitė Romanovienė.
1978	Įsteigtas Retų knygų skyrius.
1984	Įkurtas filialas naujuose Lengvosios pramonės fakulteto rūmuose (dabar – Mechanikos inžinerijos ir dizaino f-to biblioteka).
1987	Instaliuota kompiuterinė periodinių leidinių užsakymo programa Prenumerata.
Nuo 1990	Kauno technologijos universiteto biblioteka.
1991–2014	Bibliotekai vadovavo Genė Duobinienė.
1992	Pradėta eksploatuoti DB Publikacijos, kurioje nuo 1992 m. aprašomos Universiteto darbuotojų mokslinės publikacijos.
1993	Universiteto biblioteka – viena iš Centrinės Europos mokslinių bibliotekų ir informatikos konferencijos-parodos „XXI amžiaus informacijos vartotojai“, vykusioje Lietuvos technikos bibliotekoje, organizatorių.
1995–1999	Veikė integrali kompiuterinė bibliotekinė sistema CICERO (DANTEK, Danija). 1997 m. Centrinės bibliotekos abonemente pradėtas kompiuterinis skaitytojų aptarnavimas.
1996	Kompiuterinis bibliotekos katalogas prieinamas skaitytojams per internetą. Pradėta informacijos paieška pasaulio DB. Atidengtas memorialinis bareljefas buvusiam Bibliotekos direktoriui prof. Vaclovui Biržiškai (skulptorius Stasys Žirgulis). Atidaryta Konstantino Savicko salė-skaitykla, įrengta Kauno technologijos universitetui skirtomis mecenato palikimo lėšomis. Kartu su UAB „Humanitas“ kasmet rengiamos Vakarų šalių leidyklų mokslo ir akademinės literatūros parodos.
1997	Kartu su Kauno apskrities viešąja biblioteka Norvegijos Tonsbergo viešojoje bibliotekoje organizuota paroda Lietuvos istorija knygose, skirta lietuviškos knygos 450-osioms metinėms paminėti.
1998	Nijolei Lietuvninkaitei įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą. Atidarytos dvi interneto skaityklos.
1998–1999	Dalyvauta Europos Komisijos XIII direktorato finansuotame informacijos vartotojų nuotolinio mokymo projekte DEDICATE.
1999	Pagal Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo (LABT) projektą įdiegta integrali bibliotekinė informacijos sistema ALEPH 500 (Ex Libris, Izraelis).
2001–2004	Rekonstruotas Centrinės bibliotekos II aukštas – atidaryta moderni Skaitytojų salė.
2001–2006	Kartu su autorių kolektyvu parengtas projektas „LABT vystymo koncepcija: Lietuvos virtuali biblioteka“.
2002–2004	Kartu su Edukologijos institutu (KTU) dalyvauta Europos Komisijos 5FP projekte PERINE (Pedagoginių ir edukacinių mokslinių tyrimų informacijos tinklas Europai).
2002	Pagal ITMIS programą kartu su autorių kolektyvu parengta studija „Visateksčių dokumentų duomenų bazių ir e. leidybos plėtros poreikių ir galimybių analizė“. Apgintos daktaro disertacijos: Nijolė Lietuvninkaitė „Kauno knygos kultūra 1843–1918 metais“ (humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija 06 H); Edita Korzonaitė „Žmogaus elgesio su mirusiaisiais ir vėlėmis raida sakmėse ir papročiuose“ (humanitariniai mokslai, etnologija 07 H). Mechanikos f-to biblioteka perkelta į naujas patalpas Aštuntuosiuose rūmuose, atidaryta skaitykla su atviruoju fondu ir kompiuterinėmis darbo vietomis.
2003–2009	Dalyvauta Lietuvos tūkstantmečio minėjimo valstybinėje programoje.
2004	Pradėta eksploatuoti nauja DB Elektroninės tezės ir disertacijos (ETD). Išleistas dr. Nijolės Lietuvninkaitės parengtas katalogas „Stanislovo Didžiulio asmeninė biblioteka“.
2004–2005	Dalyvauta Lietuvos mokslo ir studijų fondo finansuojamoje mokslo programoje Lietuvos mokslo ir studijų informacijos poreikių tenkinimas mokslinių tyrimų plėtrai pritaikant visatekstes duomenų bazes (vadovas doc. dr. Pranas Žiliukas). Suremontuota Cheminės technologijos fakulteto biblioteka, atidaryta interneto skaitykla.
2005–2008	Dalyvauta dviejuose ES SF projektuose „Lietuvos virtuali biblioteka bei visateksčių dokumentų duomenų bazės sukūrimas” ir „Lietuvos mokslo ir studijų e. dokumentų kaupimas ir pateikimas skaitytojams“.
2005	Gintarė Tautkevičienė apgynė daktaro disertaciją „Studentų mokymosi aplinkų susiformavimui iš Universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos įtaką darantys veiksniai“. Panevėžio instituto biblioteka perkelta į naujas patalpas Vadybos ir administravimo fakultete, įrengta skaitykla su atviruoju fondu ir kompiuterinėmis darbo vietomis.
2006	Išleista dr. Nijolės Lietuvninkaitės mokslinė monografija „Kauno senoji knyga: raiška ir plėtotė 1843–1918 metais“. Renovuota Elektronikos rūmų biblioteka (dabar – Informatikos f-to biblioteka): abonemento ir skaityklos patalpos sujungtos į vieną erdvę, suformuotas atvirasis skaityklos fondas, įrengtos kompiuterinės darbo vietos ir elektroninė leidinių apsaugos sistema. Rekonstruota Dizaino ir technologijų fakulteto bibliotekos (dabar – Mechanikos inžinerijos ir dizaino f-to bibliotekos) skaitykla su atviruoju fondu ir kompiuterinėmis darbo vietomis.
2007	Retų knygų skyriaus vedėjai dr. Nijolei Lietuvninkaitei įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui.
2008	Bibliotekos direktorei G. Duobinienei įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už nuopelnus bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose. Pradėta eksploatuoti DB Lietuvos elektroninė akademinė biblioteka (eLABa). Atliktas Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas švietimo būklės tyrimas „Bendrojo lavinimo mokyklų ir aukštųjų mokyklų bibliotekų kokybė ir mokymo / mokymosi poreikių tenkinimas“.
2008–2009	Dalyvauta LMBA vykdytame „Bibliotekos pažangai“ projekte „Mokymo(si) kurso „Interneto ištekliai ir naujos bibliotekų paslaugos” parengimo ir dėstymo bei mokymo(si) kurso „Interneto ištekliai bibliotekų lankytojams“ parengime.
2009	Rekonstruotos Centrinės bibliotekos I a. patalpos, modernizuota Retų knygų skyriaus leidinių saugykla.
2009–2011	Dalyvauta LMBA projekte „EMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“, atliktas mokslinis tyrimas „Mokslininkų ir kitų tyrėjų naudojimosi elektroniniais mokslo informacijos šaltiniais ugdymo poreikio apimtis ir sudėtis“, parengti mokymo moduliai, organizuoti mokymo kursai tyrėjams. Renovuota Statybos rūmų bibliotekos (dabar – Statybos ir architektūros f-to bibliotekos) skaitykla ir interneto svetainė, suformuotas atvirasis fondas, įrengta leidinių apsaugos sistema.
2009–2012	Dalyvauta ES 7 BP mokslo projekte OpenAIRE (Europos mokslinių tyrimų atvirosios prieigos infrastruktūra).
2010	Informacinių paslaugų skyriaus vedėjai dr. Gintarei Tautkevičienei įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už nuopelnus bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose. Išleista autorių kolektyvo (bendraautorė dr. Gintarė Tautkevičienė) monografija „Universiteto edukacinė galia: atsakas 21-ojo amžiaus iššūkiams“ ir mokslo studija „Mokslininkų ir kitų tyrėjų naudojimosi elektroniniais mokslo informacijos šaltiniais ugdymo poreikio apimties ir sudėties mokslinis tyrimas“.
2010–2013	Dalyvauta Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vykdytame projekte „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas (I etapas)“.
2010–2014	Dalyvauta Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos projekte, vykdant Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo 2010–2014 metų respublikinę programą.
2010–2014	Dalyvauta Lietuvos mokslo tarybos vykdytame ir Europos socialinio fondo finansuotame projekte tarptautinei mokslinei DB Lituanistika plėtoti.
2010–2014	Dr. Gintarė Tautkevičienė ėjo patariamosios tarybos pirmininkės pareigas tarptautinėje organizacijoje EIFL (Elektroninė informacija bibliotekoms).
2011	Dalyvauta LMBA vykdytame projekte „Skatinkime atvirąją prieigą Lietuvoje“: sukurta vaizdo filmų, atlikta apklausa, suorganizuota mokslinė konferencija „Atverkime mokslo žinias pasauliui“.
2011–2014	Dalyvauta ES 7 BP mokslo projekte OpenAIREplus: Antrosios kartos Europos mokslinių tyrimų atvirosios prieigos infrastruktūra (OpenAIRE projekto tęsinys), 2013 m. organizuotas seminaras „Atvirosios prieigos infrastruktūros teisiniai klausimai ir tęstinumo užtikrinimas“. Tęsiant šį projektą, parengta paraiška ir gautas finansavimas „Horizontas 2020“ programos projektui OpenAIRE2020.
2012	Vykdytas tarptautinės organizacijos EIFL finansuotas projektas „Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis“, organizuotas seminarų ciklas („Atvirasis mokslas: kodėl jis man svarbus?“, „Intelektinė nuosavybė, kūrybinės licencijos ir atviroji prieiga“, „Kodėl mokslininkams svarbi atviroji prieiga?“) ir viešoji diskusija „Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje“.
2013	Parengtas Bibliotekos atnaujinimo ir plėtros projektas vadovaujantis Kauno technologijos universiteto tarybos 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. V7-T-6 dėl Universiteto mokslo ir studijų atsinaujinimo programos 2013–2014 m. ir Senato 2013 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. V3-S-42.
Nuo 2013	Dr. Gintarė Tautkevičienė išrinkta Atvirosios prieigos prie mokslinės informacijos ir tyrimų darbo grupės prie Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininke.
2014	Dalyvauta LIBITOP tyrime, parengta tyrimo ataskaita (Manžuch, Z., Tautkevičienė, G. Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų ir kiekybinių veiklos rodiklių tyrimas).
Nuo 2014	Dr. Gintarė Tautkevičienė EIFL atvirosios prieigos koordinatorė Lietuvai.
Nuo 2014	Dalyvaujama ES 7 BP projekte FOSTER, vykdomi mokymai Lietuvos universitetų tyrėjams „Atvirojo mokslo skatinimas jaunųjų mokslininkų tarpe: iššūkiai ir galimybės“.
Nuo 2014 gruodžio 15 d.	Bibliotekai vadovauja dr. Gintarė Tautkevičienė.
Nuo 2015–2018	Dalyvaujama programos „Horizontas 2020“ projekte „Europa 2020 atvirosios prieigos infrastruktūra moksliniams tyrimams (OpenAIRE2020)“.
2015	Įsteigtas Mokslinės informacijos skyrius, Katalogavimo skyrius perorganizuotas į Katalogavimo grupę ir prijungtas prie Informacijos išteklių formavimo skyriaus.
Nuo 2015	KTU PDB įrašai keliami į bendrą Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacinę sistemą eLaba.
2015	Atliktas LMBA koordinuojamo Europos socialinio fondo projekto „eMoDB.LT2: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – antrasis etapas“ (VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-004) „Tęstinis mokslininkų ir kitų tyrėjų naudojimosi elektroniniais mokslo duomenų ištekliais ugdymo poreikio apimties ir sudėties mokslinis tyrimas“, parengta ir paskelbta jo ataskaita (autorės – Gintarė Tautkevičienė, Zinaida Manžuch).
2015	Bendradarbiaujant su LMT, MRU ir LMBA, vykdytas ES 7-osios bendrosios programos FOSTER (angl. Open Science Training for European Research) projektas: mokymai Lietuvos universitetų tyrėjams atvirosios prieigos tema „Atvirojo mokslo skatinimas jaunųjų mokslininkų tarpe: iššūkiai ir galimybės“. Vykdyti projekto FOSTER mokymai Lietuvos jauniesiems mokslininkams ir tyrėjams.
Nuo 2015	G. Tautkevičienė – mokslinio periodinio žurnalo „Nordic Perspectives on Open Science“ (ISSN: 2464-1839) redakcinės kolegijos narė, Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos (LABA) pirmininkė.
2016	I. Cesevičiūtė ir G. Tautkevičienė skaitė pranešimus: „OpenAIRE2020: infrastructure and support for Open Science” (konferencija „Academic Libraries and Open Science“); „Open Science in Horizon 2020: OpenAIRE Support for Researchers, Research Managers and Funders OpenCon Lithuania“.
2016 kovo 31 d.	Suorganizuotas seminaras FOSTER seminaras „Atvirasis mokslas jauniesiems tyrėjams: iššūkiai ir galimybės“.
2016 gruodžio 6 d.	Suorganizuota konferencija „Akademinė biblioteka ir atvirasis mokslas“, kurioje analizuoti atvirojo mokslo, atvirosios prieigos prie mokslo duomenų ir publikacijų, mokslo leidybos bei prenumeratos pokyčiai ir kiti prieigos prie mokslo žinių klausimai.