Atvirasis mokslas

Apie atvirąjį mokslą

Atvirasis mokslas – tai koncepcija apimanti įvairias veiklas, kurių tikslas suteikti atvirąją prieigą ir dalintis ištekliais, metodais ir įrankiais bet kuriame mokslinių tyrimų proceso etape. Atviroji prieiga prie publikacijų, mokslo duomenų, atvirojo kodo programų, atvirojo bendradarbiavimo, atvirojo recenzavimo, atvirųjų mokymosi išteklių, atvirųjų monografijų, piliečių mokslo ar mokslinių tyrimų finansavimo apima atvirojo mokslo koncepciją. Didžiausias dėmesys, ypač bibliotekose ir informacijos srityje dažniausiai yra skiriamas dviems veikloms: atvirosios prieigos prie publikacijų ir atvirosios prieigos prie mokslo duomenų užtikrinimo.

Modernūs moksliniai tyrimai yra atliekami remiantis anksčiau atliktų mokslinių darbų rezultatais. Laisva prieiga prie mokslinių publikacijų ir duomenų skatina:

  • Naudoti ankstesnius tyrimų rezultatus (geresnės kokybės rezultatus).
  • Skatinti bendradarbiavimą ir išvengti pasikartojančių tyrimų (didesnis efektyvumas).
  • Paspartinti inovacijas (didesnis progresas rinkose reiškia didesnį augimą).
  • Įtraukti gyventojus ir visuomenę (didesnis mokslinių procesų skaidrumas).

Atvirosios prieigos nauda

Naudingos nuorodos:

Atvirojo mokslo politika

Atvirojo mokslo nuostatos yra strategijos ir veiksmų planas, kurių tikslas įgyvendinti atvirojo mokslo principus ir praktikas. Šias nuostatas dažniausiai parengia ir patvirtina mokslinius tyrimus atliekančios institucijos, mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos, vyriausybės ar leidėjai.

2016 m. vasario 29 d. paskatinta dalyvavimo Europos Sąjungos 7 Bendrosios programos projekte PASTEUR 4 OA Lietuvos mokslo taryba parengė ATVIROSIOS PRIEIGOS PRIE MOKSLO PUBLIKACIJŲ IR DUOMENŲ GAIRES. Gairėse pateikiami teisiniai ir finansiniai aspektai, mokslininkų teisės ir pareigos. Daugiausiai dėmesio skiriama mokslo projektų metu gautų duomenų tvarkymui ir saugojimui, o rengiant projekto paraišką – duomenų valdymo plano rengimui. Lietuvos Mokslo Tarybos (LMT) pozicija duomenų valdymo klausimais (2018 spalio 17 d.).

Lietuvos mokslo taryba patvirtintose gairėse skatina Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, infrastruktūras ir kitas susijusias organizacijas pasitvirtinti savo atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų politikos nuostatas ir mokslo duomenų valdymo tvarkas. Po gairių patvirtinimo Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas patvirtino institucines atvirosios prieigos gaires.

Atvirosios prieigos talpyklų archyvavimo politikos registre RoarMap pateikiami universitetų, mokslo institutų, finansuojančių institucijų atvirosios prieigos nuostatai iš viso pasaulio. Registre užregistruota 11 atvirosios prieigos nuostatų (2019-06-13 duomenys), priimtų ir patvirtintų Lietuvos institucijose.

Atvirosios prieigos nuostatų įgyvendinimo Kauno technologijos universitete klausimais konsultuoja ir informaciją teikia KTU biblioteka. Kontaktiniai asmenys pasiteirauti: Ieva Cesevičiūtė, el. p. ieva.ceseviciute@ktu.lt, tel. +370 (37) 300 284, Rasa Dovidonytė, el. p. rasa.dovidonyte@ktu.lt, tel. +370 (37) 300 777.

Europos atvirojo mokslo debesija

Tai – mokslinių tyrimų infrastruktūras integruojanti aplinka, kurioje Europos tyrėjai, mokslo bei technologijų specialistai, dirbantys įvairiose disciplinose ir šalyse, gali saugoti duomenis, jais dalytis ir pakartotinai naudotis.

Europos atvirojo mokslo debesijos portalas, oficialiai pristatytas 2018 m. lapkričio 23 d. Austrijoje, vienija iki šiol buvusią fragmentišką mokslinių tyrimų ekosistemą ir skatina mokslo duomenų principų (angl. FAIR Data Principles: Findable, Accessible, Interoperable, Reusable) laikymąsi. Numatoma, kad ši aplinka integruos įvairius mokslinės komunikacijos proceso elementus nuo mokslo darbų recenzavimo, leidybos iki mokslinės veiklos rezultatų viešinimo ir suteiks jiems skaitmeninės erdvės poreikius atitinkantį formatą bei vartotojui draugišką prieigą.

Atviroji prieiga prie publikacijų

Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa) – nacionalinė Švietimo ir mokslo ministerijos ir visų Lietuvos akademinių institucijų atvirosios prieigos talpykla. eLABa konsorciumui priklauso 50 institucijų (universitetai, institutai ir mokslo centrai).

Žaliasis atvirosios prieigos kelias

Atvirosios prieigos būdas, kai autorius ar įpareigotas atstovas įkelia publikuotą ar tik recenzuotą straipsnį į pasirinktą atvirosios prieigos mokslinės informacijos talpyklą. Atviroji prieiga publikacijai turi būti suteikiama per 6 mėnesius nuo publikacijos paskelbimo (12 mėnesių socialinių ir humanitarinių mokslų publikacijoms).

Auksinis atvirosios prieigos kelias

Atvirosios prieigos būdas, kai autorius publikuoja straipsnį atvirosios prieigos žurnale. Elektroninėje prieigoje esančiuose žurnaluose publikuojami recenzuoti straipsniai. Pagal šį modelį publikavimo išlaidas padengia autorius, juos remiančios organizacijos ar kiti šaltiniai.

Atvirosios prieigos talpyklų registre (angl. Registry of Open Access Repositories) tyrėjai gali rasti virš 4727 (2019-06-13 duomenys) užregistruotas institucines ir tematines talpyklas, kuriose galima talpinti publikacijas. Institucinės talpyklos dažniausiai yra administruojamos mokslo institucijų, tam kad mokslinius tyrimus vykdanti tyrėjų bendruomenė galėtų dalintis mokslinių tyrimų rezultatais. Temines talpyklas dažniausiai administruoja mokslinės bendruomenės nariai, tokiose talpyklose talpinamos konkrečios mokslo krypties publikacijos. Publikacijų talpyklos visada buvo alternatyvus būdas užtikrinti prieigą prie mokslinių publikacijų tuomet, kai prieiga prie pirminio išteklio nėra suteikiama.

Per pastaruosius keletą metų atvirosios prieigos žurnalų skaičius sparčiai išaugo, tyrėjai turi didesnę pasirinkimo laisvę, kur publikuoti mokslinių tyrimų rezultatus. Atvirosios prieigos žurnalų registre Directory of Open Access Journals (DOAJ) užregistruota daugiau nei 13 400 mokslo žurnalų ir 72 Lietuvos žurnalai (2019-06-13 duomenys). Atvirosios prieigos žurnalai turi ne tik užtikrinti atvirąją prieigą prie turinio, bet ir jį licencijuoti suteikiant sąlygas perpanaudojimui. Didžiojoje daugumoje DOAJ registre užregistruotų žurnalų netaiko straipsnio publikavimo mokesčio, daugiau informacijos apie atliktą tyrimą čia.

Directory of Open Access Books – atvirosios prieigos knygų registras, virš 16 000 knygų (2019-06-13 duomenys) atvirojoje prieigoje.

Planas S

2018 m. rugsėjo 8 d. nacionalinių mokslinių tyrimų finansuojančių institucijų grupė, remiama Europos Komisijos ir Europos mokslo tarybos (angl. European Research Council, ERC) paskelbė Koalicijos S (angl. cOAlition S) įkūrimą, tai iniciatyva, kurios tikslas užtikrinti neatidėliotiną atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų įgyvendinimą. Ši iniciatyva sukurta Plano S, kurį sudaro 10 principų, įgyvendinimui.

Koalicija S įgyvendins veiksmų planą, siekdama įgyvendinti šį tikslą:
„Nuo 2021 m., visos mokslinės publikacijos, kurios buvo finansuotos nacionalinės, regioninės ar tarptautinės mokslo tarybos ir finansavimo įstaigų privalo būti publikuotos atvirosios prieigos žurnaluose, atvirosios prieigos platformose ar joms turi būti suteikiama neatidėliotina prieiga atvirosios prieigos talpyklose, netaikant embargo laikotarpio“.

Koalicijos S įkūrėjai (grupė, kurią sudaro nacionalinės mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos ir labdaros fondai) nusprendė kartu su Europos Komisija ir Europos mokslo taryba bendrai įgyvendinti 10 plano S principų. Viešos ir privačios mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos iš viso pasaulio yra kviečiamos prisijungti prie Koalicijos S. Tyrimus finansuojančių institucijų atstovai, kurie norėtų prisijungti prie iniciatyvos gali kreiptis čia.

Daugiau informacijos apie Planą S.

Atviroji prieiga prie mokslo duomenų

Tyrėjai vykdantys Horizontas 2020 mokslinius projektus, norintys įgyvendinti tyrimus finansuojančių institucijų reikalavimus ir Kauno technologijos universiteto doktorantai, pradėję studijas nuo 2018 m privalo parengti duomenų valdymo planą (angl. Data Management Plan DMP).
Duomenų valdymo planas – tai dokumentas, kuriame nurodoma, kaip tyrimo metu surinkti ar sukurti duomenys bus tvarkomi projekto vykdymo metu ir jam pasibaigus, kad duomenys būtų kaupiami saugiai ir patikimai; kaip ir kokiomis sąlygomis jie bus prieinami pakartotiniam naudojimui, jei tik nėra tam prieštaraujančių teisinių, etinių ar saugumo priežasčių; kada ir kaip jie bus atveriami kitiems vartotojams; kokie standartiniai metaduomenys bus naudojami juos aprašant; kaip gauti duomenys bus tvarkomi ir atnaujinami; kurie duomenys bus skirti ilgalaikiam, o kurie – trumpalaikiam saugojimui, pastaruoju atveju nurodant, kada ir kaip duomenys bus sunaikinami.

DMP Online tinklapyje pateikiami duomenų valdymo planų šablonai, kuriuos finansuojančios institucijos rekomenduoja naudoti ir pritaikyti pagal savo poreikius projektų vykdytojams.
FAIR (FAIR – Findable, Accessible, Interoperable and Re-usable) principai – tai gairės ir geroji praktika, rekomenduojama atvirojo mokslo bendruomenės siekiant užtikrinti, kad mokslo duomenys atitiktų FAIR principus  ir būtų dažniau perpanaudojami.

Nacionaliniai atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvai:

Lietuvos HSM duomenų archyvas

Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvas

Crystallography Open Database

Repository of resources in Linguistics, Humanities and Social Sciences

Pasaulinės duomenų talpyklos:

Duomenų žurnalai:

Naudingos nuorodos:

Mokslo duomenų valdymas

Mokslinių tyrimų duomenų valdymas – mokslinių duomenų ir susijusių aprašomųjų metaduomenų kūrimas, saugojimas ir dalijimasis jais, siekiant išsaugoti duomenų tinkamumą ir patikimumą, atsižvelgiant į konfidencialumo ir duomenų apsaugos problemas visą duomenų naudojimo laikotarpį.

Daugiau informacijos apie mokslo duomenų valdymą rasite čia.

Piliečių mokslas

Piliečių mokslas (angl. Citizen Science) leidžia visuomenės nariams, kurie nėra profesionalūs mokslininkai, įvairiapusiškai dalyvauti mokslinėje veikloje nuo tyrimui reikalingų duomenų rinkimo ir analizės, tyrimo rezultatų viešinimo iki tyrimo problemos formulavimo. Piliečių mokslas atveria galimybes bendradarbiaujant mokytis ir kurti moksliškai raštingą visuomenę, kurti poreikius atliepiančias inovacijas, skatina dalytis turimais ištekliais ir tvariai spręsti problemas.

Daugiau informacijos apie piliečių mokslą rasite čia.

Įvykiai

Focus on Open Science renginys mokslininkams, tyrėjams, mokslo administratoriams, akademinių bibliotekų atstovams

2019 m. spalio 29 d., Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje vyko renginys mokslininkams, tyrėjams, mokslo administratoriams, akademinių bibliotekų atstovams. Renginyje aptarta Europos atvirojo mokslo debesijos, mokslo vertinimo, mokslo duomenų valdymo gebėjimų ugdymo, mokslinės komunikacijos kaitos ir kiti su atviruoju mokslu susiję klausimai. Renginys yra tarptautinės iniciatyvos „Focus on Open Science” dalis.

Tiesioginė transliacija.


„Informacinis renginys Horizontas 2020 programos projektų vykdytojams dėl atvirųjų duomenų projektinėje veikloje“
Kauno technologijos universitetas. 2018 m. birželio 13 d.


Practising FAIR and Open Data Management

2018 m. balandžio 19-20 d. vyko universiteto doktorantams ir pagrindiniams tyrėjams skirtas praktinis atvirųjų mokslo duomenų valdymo seminaras „Practising FAIR and Open Data Management”, kurį vedė duomenų valdymo ekspertės Elly Dijk ir dr. Marjan Grootveld iš Nyderlandų organizacijos „Data Archiving and Networked Services“ (DANS). Seminaras organizuojamas kaip projekto OpenAIRE2020 veiklų dalis. Renginio kalba – anglų. Seminaro vaizdo įrašas.


„OpenCon“ 2017 Lietuva: atvirieji mokslo duomenys ir atvirasis mokslas

2017 m. spalio 23 d. vykusios  „OpenCon“ 2017 Lietuva: atvirieji mokslo duomenys ir atvirasis mokslas konferencijos (konferencija vyko tarptautinės atvirosios prieigos savaitės metu) vaizdo įrašas ir pateiktys:


Tarptautinė konferencija „Akademinė biblioteka ir atvirasis mokslas“

2016 m. gruodžio 6 d. vykusios tarptautinės konferencijos „Akademinė biblioteka ir atvirasis mokslas” vaizdo įrašas ir pateiktys:


FOSTER seminarai

2015 m. spalio 29 d vykusio „Bandomasis OpenAIRE2020 projektas: 7BP projektų rezultatų publikavimas atvirojoje prieigoje naudojant „auksinio kelio“ galimybes. Atvirosios prieigos politika“ seminaro  vaizdo medžiaga. Pranešėjas Pablo de Castro,  Europos mokslinių bibliotekų asociacijos LIBER atstovas, OpenAIRE2020 Gold Open Access Pilot programos koordinatorius.

2015 m. spalio 29 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaro pranešimų vaizdo įrašas ir pateiktys:

2015 m. balandžio 15 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaro vaizdo įrašas ir pateiktys:

2016 m. kovo 31 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaro pranešimų vaizdo įrašas ir pateiktys:

2015 m. kovo 19 d. vykusio „Atvirasis mokslas jauniesiems tyrėjams: iššūkiai ir galimybės” seminaro pranešimų vaizdo įrašai:


OpenAIRE internetiniai seminarai, pateiktys


Viešosios diskusijos “Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje” dalyvių pasisakymai
2012-10-26


Atvirasis mokslas: kodėl jis man svarbus?
2012-10-18

Kauno technologijos universitetas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija ir Lietuvos mokslo periodikos asociacija organizavo seminarą Atvirasis mokslas: kodėl jis man svarbus? Seminarą vedė dr. Paweł Szczęsny, Biochemijos ir biofizikos institutas, Lenkijos mokslų akademija. Seminaro skaidrės. Tai trečiasis seminaras iš trijų seminarų ciklo, organizuotų vykdant EIFL (Electronic Information for Libraries) remiamą projektą Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis. Seminaro tikslas – supažindinti doktorantus, jaunuosius mokslininkus ir kitus tyrėjus su atvirojo mokslo iniciatyvomis, išaugusiomis galimybėmis bendrauti ir bendradarbiauti, tapti pasaulinio mokslinio tinklo nariu, būti daugiau matomiems pasaulyje.

Seminaras vyko Kauno technologijos universitete, Senato salėje.


Seminaras „Intelektinė nuosavybė, kūrybinės licencijos ir atviroji prieiga?”
2012-10-09

Seminaro programa

  • Intelektinė nuosavybė ir atviroji prieiga I prof. Marija Stonkienė, VU
  • Autorių teisės atvirosios prieigos leidyboje I Eleonora Dagienė, VGTU leidykla, LMPA
  • Creative Commons (Kūrybinės bendrijos): licencijų suteikiamos galimybės I Jurgita Gradauskaitė, MAQS Law Firm
  • Right to research coalition iniciatyva, Ką žinome apie autorių teises atvirosios prieigos leidyboje? I doc. dr. G. Tautkevičienė, KTU

Kodėl mokslininkams svarbi atviroji prieiga?
2012-10-02

Kauno technologijos universitetas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija ir Lietuvos mokslo periodikos asociacija organizavo paskaitą-diskusiją Kodėl mokslininkams svarbi atviroji prieiga? Tai pirmasis seminaras iš trijų seminarų ciklo, organizuojamų vykdant EIFL (Electronic Information for Libraries) remiamą projektą Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis. Paskaitos tikslas – supažindinti doktorantus, jaunuosius mokslininkus ir kitus tyrėjus su atvirosios prieigos iniciatyvomis, galimybe būti daugiau matomiems pasaulyje, Europos Komisijos, Europos mokslinių tyrimų tarybos ir kitų finansuojančių institucijų reikalavimais mokslo tyrimų publikacijų ir mokslo duomenų prieigai.

Seminaro skaidrės:


LRT radijo laida „Žinių amžius“ skirta atvirajai prieigai

LRT radijo laida „Žinių amžius“, skirta atvirajai prieigai | Laidos dalyvės prof. R. Marcinkevičienė, prof. I. Žalėnienė, dr. G. Tautkevičienė ir dr. V. Petrikaitė


Interneto TV laida „Mokslo sriuba“

Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje.

Kas antrą šeštadienį „Mokslo sriubą“ galima ragauti adresu http://www.mokslosriuba.lt. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.

Visas “Mokslo sriuba” laidas ir laidą apie atvirą prieigą rasite adresu: http://www.youtube.com/mokslosriuba

Open Science LT

Tai – Atvirojo mokslo tinklalapis, kuris parengtas bibliotekos darbuotojų ir kuriame rasite aktualią informaciją bei naujienas.