Piliečių mokslas

Piliečių įsitraukimas į mokslą daro jį atviresnį ir suprantamesnį visuomenei“ – interviu su prof. E. Butkevičiene

 

Vykdydama „Erasmus+“ projektą „Universitetų bibliotekos, stiprinančios akademinės bendruomenės ir visuomenės ryšį per piliečių mokslą Baltijos šalyse(University libraries strengthening the academia-society connection through citizen science in the Baltics (LibOCS), Kauno technologijos universiteto biblioteka tęsia interviu su tyrėjais seriją ir šį kartą kalbina KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorę Eglę Butkevičienę, kuri yra piliečių mokslą tiriančios mokslininkų grupės vadovė, viena iš mokslo monografijos “Piliečių mokslas kaip inovatyvi piliečių dalyvavimo forma kuriant gerovės visuomenę” autorių.

 


Apklausa

Ar žinote, kad visi norintys gali prisidėti prie mokslo veiklų ir tai vadinama piliečių mokslu? O gal jau dalyvaujate piliečių mokslo projekte? LibOCS projektas skirtas populiarinti ir skleisti piliečių mokslo idėjas ir bendradarbiavimą tarp mokslininkų, bibliotekininkų ir aktyvių visuomenės narių. Kviečiame skirti ~7 minutes savo laiko ir sudalyvauti trumpoje apklausoje (anglų kalba). Visi duomenys bus naudojami tik tyrimo tikslais Projekte, išsaugant dalyvių anonimiškumą. APKLAUSA

Piliečių mokslas? Tai įdomu!

Interviu su tyrėju

Kaip piliečių mokslą mato profesionalūs mokslininkai? KTU biblioteka pradeda dialogą su tyrėjais apie piliečių mokslo situaciją ir galimybes Lietuvoje. Kviečiame skaityti pirmąjį pokalbių serijos interviu su Vilnius Tech Kūrybos komunikacijos katedros docente, Lietuvos piliečių mokslo asociacijos vadove dr. Monika Mačiuliene.

Kviečiame mokslininkus, bibliotekų darbuotojus, piliečių mokslu besidominčius visuomenės narius dalyvauti tarptautiniame nuotoliniame seminare „Piliečių dalyvavimas atvirajame moksle: vaidmenys, lygmenys ir galimybės“ (angl. Citizen Involvement in Open Science: Roles, Levels and Opportunities).

LibOCS projekto komanda seminaro metu susipažindins su viena iš aktualiausių atvirojo mokslo sudedamųjų dalių – piliečių mokslu, įvairiais jo aspektais ir galimybėmis dalyvauti piliečių mokslo iniciatyvose, projektuose, veiklose. Seminare bus pristatoma projekto LibOCS veikla ir pirmieji rezultatai.

Kur: Zoom platforma. Užsiregistravę gausite el. laišką su informacija apie sesiją ir nuorodą į renginį Zoom platformoje.

Kada: gegužės 26 d. (ketvirtadienį)

Laikas: 15 val. (trukmė 60 min.)

Tikslinė auditorija: Baltijos šalių universitetų ir mokslinių tyrimų institutų darbuotojai, mokslininkai, doktorantai, dėstytojai, mėgėjai tyrėjai, mėgėjiškų mokslo projektų vykdytojai, akademinių ir viešųjų bibliotekų darbuotojai bei kitų atminties institucijų specialistai ir kiti suinteresuoti asmenys.

Renginio kalba: anglų

REGISTRACIJA (privaloma)

Seminaras bus įrašomas. Įrašas bus viešai prieinamas Latvijos universiteto bibliotekos „YouTube“ kanale ir LibOCS svetainėje. Jei nepageidaujate, kad Jūsų vaizdo ir garso įrašai būtų matomi viešai, renginio metu rekomenduojame išjungti kamerą ir mikrofoną.

Projektas įgyvendinamas remiant „Erasmus+“ strateginės partnerystės programai. Projekto numeris: Nr. 2021-1-EE01-KA220-HED-000031125.

Kontaktinis asmuo:
Gita Rozenberga
The Library of the University of Latvia
LibOCS project (Latvia)
E-mail: gita.rozenberga@lu.lv

LIBOCS

Pilnas projekto pavadinimas „Universitetų bibliotekos, stiprinančios akademinės bendruomenės ir visuomenės ryšį per pilietinį mokslą Baltijos šalyse“Projekto nr.: 2021-1-EE01-KA220-HED-000031125

Pagrindinis projekto tikslas – populiarinti ir integruoti piliečių mokslo veiklą Baltijos šalyse (EE, LV, LT), kurios yra atvirojo mokslo, bet ne piliečių mokslo ekspertės. Be to, stebėti piliečių mokslo įgyvendinimo pažangą ir procedūras, dokumentuoti ir dalytis gerąja patirtimi, įtraukti neekspertines visuomenės grupes į socialinį įsitraukimą ir bendradarbiavimą.

Projekto tikslinė grupė – bibliotekininkai (pirmiausiai – akademinių institucijų, tačiau taip pat ir viešosios bibliotekos). Bibliotekininkai, įgiję žinių ir įgūdžių apie piliečių mokslą, jo taikymo galimybes ir piliečių įtraukimą į atvirąjį mokslą, padės megzti efektyvų mokslo bendruomenės ir piliečių visuomenės dialogą. Kartu su Graikijos ir Vokietijos konsultantų pagalba Baltijos šalių universitetų bibliotekos projekte sieks, kad bibliotekininkai įgytų pilietinio įsitraukimo valdymo įgūdžių, pažintų piliečių mokslo integracijos galimybes ir naudą, gebėtų įveikti barjerus akademinėje ir piliečių visuomenėje. Taip pat projekto partnerės sukurs platų bendradarbiavimo tinklą, leidžiantį mokytis ir dalintis informacija apie piliečių mokslą Baltijos šalyse ir pasibaigus projektui. Nauda aukštojo mokslo įstaigoms: akademinis personalas, remdamasis projekto metu sukauptomis ir skleidžiamomis žiniomis, galės įtraukti į savo mokymo programas žinias apie piliečių mokslą, jo galimybes ir naudą visuomenei.

Numatytos projekto veiklos: tyrimas, skirtas nustatyti galimybes ir barjerus siekiant įtraukti piliečius į atvirąjį mokslą bei apibrėžti akademinių bibliotekų vaidmenį diegiant piliečių mokslo veiklas Baltijos regione; parengti virtualūs mokymo moduliai bibliotekininkams, kurie bus prieinami atvirojoje prieigoje; kiekvieno projekto partnerio institucijoje bus organizuojami mokymai, į kuriuos pakviesti visos šalies bibliotekininkai, mokslininkai, studentai ir visi besidomintys; parengtas įrankių rinkinys (pagalbinė medžiaga) bibliotekininkams, dirbantiems su atviruoju ir piliečių mokslu. Taip pat planuojami renginiai, į kuriuos bus kviečiama piliečių mokslu ir jo taikymo galimybėmis besidominti auditorija.

Kauno technologijos universiteto biblioteka yra atsakinga už mokymų programos bibliotekininkams struktūros ir mokymo medžiagos parengimo koordinavimą projekto institucijose, mokymo kursų sukūrimą ir jų patalpinimą virtualioje mokymosi aplinkoje. Kiekviename iš penkių Baltijos šalių universitetų yra suplanuoti vienos dienos mokymai bibliotekininkams ir bibliotekininkystės studijų studentams. Mokymų metu gautas grįžtamasis ryšys, atliepiant mokymų dalyvių pastabas ir siūlymus, padės patobulinti mokymo kursus. Kartu su mokymo kursais bus parengtas pagalbinė medžiaga – įrankių rinkinys bibliotekininkams, dirbantiems su atviruoju ir piliečių mokslu.

Projekto finansavimas: Šis projektas finansuojamas pagal „Erasmus+“ KA2 strateginių partnerysčių programą.

Projekto numeris: 2021-1-EE01-KA220-HED-000031125

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2022-01-01–2024-06- 30

Projekto koordinatorius: Tartu universitetas (Estija)

Projekto partneriai: Tartu universitetas (Estija), Talino technikos universitetas (Estija), Latvijos universitetas (Latvija), Kauno technologijos universitetas (Lietuva), Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), Immer Besser GMBH (Vokietija), Web2Learn (Graikija)

Projekto tinklalapishttps://www.libocs.ut.ee

Piliečių mokslas (angl. Citizen Science) leidžia visuomenės nariams, kurie nėra profesionalūs mokslininkai, įvairiapusiškai dalyvauti mokslinėje veikloje nuo tyrimui reikalingų duomenų rinkimo ir analizės, tyrimo rezultatų viešinimo iki tyrimo problemos formulavimo. Piliečių mokslas atveria galimybes bendradarbiaujant mokytis ir kurti moksliškai raštingą visuomenę, kurti poreikius atliepiančias inovacijas, skatina dalytis turimais ištekliais ir tvariai spręsti problemas.

Piliečių mokslas teikia naudą visuomenės nariams, nes skatina pasitikėjimą mokslu, teikia galimybę prisidėti prie reikšmingų visuomenės problemų sprendimo. Mokslininkai per piliečių mokslą taupo gamtos ir žmogiškuosius išteklius, gali surinkti ir apdoroti didesnius duomenų kiekius ir t.t.

Piliečių mokslo principai

Europos piliečių mokslo asociacija (angl. European Citizen Science Association) pateikė 10 pagrindinių principų, kuriuos rekomenduojama taikyti piliečių mokslo projektuose:

  1. Piliečių mokslo projektai aktyviai įtraukia piliečius į mokslinę veiklą, kurios rezultatas – naujos žinios ir supratimas. Piliečiai gali prisidėti prie projektų, arba būti projektų partneriais ar lyderiais, taip projektuose atlikdami reikšmingą vaidmenį.
  2. Piliečių mokslo projektų išeiga – autentiški moksliniai rezultatai. Pavyzdžiui, atsakymas į mokslinę problemą, arba projekto rezultatų pagrindu daroma įtaka gamtosauginei veiklai, vadybiniams sprendimams, aplinkosaugos politikai ir pan.
  3. Dalyvavimas atneša naudos tiek profesionaliems mokslininkams, tiek piliečiams mokslininkams (angl. citizen scientists). Tai, pavyzdžiui, tyrimų rezultatų publikavimas, mokymosi galimybės, asmeninis pasitenkinimas veikla, socialinė nauda, pasitenkinimas savo indėliu į mokslinius tyrimus, pvz., atsakant į aktualius vietos, šalies ar tarptautinius klausimus, bei galimybė taip paveikti susijusią politiką.
  4. Jei pageidauja, piliečiai mokslininkai gali dalyvauti ne viename mokslinio proceso etape. Į šiuos įeina tyrimo problemos formulavimas, metodų parinkimas, duomenų rinkimas ir analizė, bei rezultatų komunikacija.
  5. Piliečiai mokslininkai iš projekto gauna grįžtamąjį ryšį. Pavyzdžiui, yra informuojami, kaip naudojami jų surinkti duomenys bei kokią įtaką jų indėlis turi tyrimams, politikai ar visuomenei.
  6. Piliečių mokslas laikomas lygiaverčiu bet kokiems kitiems tyrimų metodams, su jam būdingais trūkumais ir tendencijomis, kuriuos reikėtų apsvarstyti ir kontroliuoti. Tačiau, palyginus su tradiciniais tyrimų metodais, piliečių mokslas sukuria progą didesniam visuomenės įsitraukimui ir mokslo demokratizacijai.
  7. Piliečių mokslo projektų duomenys ir meta-duomenys pateikiami visuomenei prieinama forma, o rezultatai, kai tai yra įmanoma, publikuojami atviros prieigos formatu. Dalijimasis duomenimis gali vykti viso projekto metu ar po jo, nebent esama apribojimų saugumo ar privatumo sumetimais.
  8. Piliečiams mokslininkams skiriamas oficialus pripažinimas arba padėka projektų rezultatuose ir publikacijose.
  9. Piliečių mokslo programos vertinamos pagal mokslinius rezultatus, duomenų kokybę, dalyvių patirtį ir platesnę visuomeninę ar politinę įtaką.
  10. Piliečių mokslo projektų lyderiai apsvarsto teisines ir etines problemas, kurios liečia autorystės teisių, intelektinės nuosavybės klausimus, dalijimosi duomenimis susitarimus, konfidencialumą, atribuciją, bei bet kokių veiklų poveikį aplinkai.

Principai į lietuvių kalbą išversti E. M. Ramansauskaitės, iš pilieciumokslas.lt.

 Literatūra apie piliečių mokslą:

  1. Piliečių mokslas kaip inovatyvi piliečių dalyvavimo forma kuriant gerovės visuomenę

Šioje monografijoje autoriai tiria piliečių mokslo potencialą, leidžiantį piliečiams ir bendruomenėms patiems spręsti socialines problemas. Piliečių mokslas yra suprantamas kaip mokslinė veikla, kurioje neprofesionalūs mokslininkai savanoriškai dalyvauja renkant duomenis, analizuojant ir viešinant mokslinių tyrimų rezultatus. Tokie tyrimų projektai akcentuoja profesionalių mokslininkų ir visuomenės partnerystę. Užsienyje piliečių mokslo idėja yra plačiai taikoma, tačiau Lietuvoje piliečių įsitraukimas į mokslines veiklas yra tik pradinių stadijų. Todėl ši monografija yra pirmoji tokio lygio mokslinė publikacija lietuvių kalba, kuria siekiama išsamiau ištirti piliečių mokslo sampratą, Lietuvoje egzistuojančių piliečių mokslo ekosistemą, jos turinį, dalyvius ir procesą bei piliečių mokslo potencialą sprendžiant socialines problemas bei mokslo institucijų vaidmenį puoselėjant tokią veiklą.

  1. Metodinės gairės mokslininkams, bendruomenėms ir piliečiams

Projekto „Piliečių mokslas kaip inovatyvi piliečių dalyvavimo forma kuriant gerovės visuomenę“ apimtyje parengtos metodinės gairės mokslininkams, bendruomenėms ir piliečiams. Gairės suteikia informaciją apie piliečių mokslo projektų įvairovę Lietuvoje ir pasaulyje, projektų pridėtinę vertę, pagrindinius projektų įgyvendinimo žingsnius bei duomenų valdymo ir tyrimų etikos aspektus. Nuoroda į dokumentą: https://drive.google.com/file/d/1X76qdmJZ8umN6Oa-ifQxX1xvUABy-gJr/view?usp=sharing

NAUDINGOS NUORODOS

Piliečių mokslo asociacija

Piliečių mokslo asociacija Lietuvoje įkurta 2020 m. balandžio mėn. Asociacijos tikslai: auginti piliečių mokslo bendruomenę telkiant mokslininkus, praktikus ir suinteresuotus asmenis; komunikuoti apie piliečių mokslo projektus ir iniciatyvas; organizuoti ir viešinti mokslo populiarinimo renginius, mokslinius tyrimus ir piliečių mokslo projektus.

LIBER Open Science Roadmap

LIBER atvirojo mokslo žemėlapis („LIBER Open Science Roadmap“)  – Europos mokslinių bibliotekų tinklo parengta priemonė apie atvirojo mokslo, taip pat ir piliečių mokslo galimybes, pritaikymą ir rekomendacijas mokslinėms bibliotekoms. Atvira prieiga prie dokumento per Zenodo talpyklą. https://zenodo.org/record/1303002