Kūryba ir mintys

Prof. habil. dr. Antanas Žiliukas gimė 1940 m. spalio 30 d. Nariūnų kaime, Zarasų rajone. 1948-1951 m. mokėsi Romaniškių pradinėje mokykloje. 1958 m. baigė Salako vidurinę mokyklą. 1963 m. Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas), įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1968 m. apgynė daktaro (Kauno politechnikos institute), o 1989 m. S. Koroliovo aviacijos institute Samaroje – habilituoto daktaro disertacijas. 1971 m. suteiktas docento, o 1991 m. profesoriaus vardas. 1992-2006 m. Kauno technologijos universiteto Deformuojamų kūnų mechanikos katedros vedėjas, nuo 1992 m. iki 1996 m. pirmojo Kauno technologijos universiteto Senato pirmininkas ir pirmosios Lietuvos studijų ir mokslo institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencijos prezidentas. 1994-2000 m. Lietuvos mokslų tarybos narys, 1996-2006 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas. 2000-2013 m. Stiprumo ir irimo mechanikos centro direktorius. Ilgametis Mechanikos inžinerijos doktorantūros komiteto pirmininkas. Dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio Aviacijos instituto ir Klaipėdos universiteto profesoriaus pareigose. Prieškario „Plieno vyrijos” draugijos atkūrėjas ir jos vyras globėjas. Yra išleidęs mokslines monografijas: „Konstrukcinių elementų irimas” (1989 m.), „Saugai svarbių konstrukcijų mechanika” (2001 m.), „Energomechanika” (2003 m.), „Stiprumo ir irimo kriterijai” (2006 m.), „Strength and fracture criteria” Anglijoje (2011 m.).

Parašęs per 250 mokslinių straipsnių įvairių pasaulio šalių moksliniuose žurnaluose iš stiprumo ir irimo mechanikos teorijos ir jos taikymo aviacinėse, energetinėse ir statybinėse konstrukcijose. Išleidęs vadovėlius: „Deformuojamų kūnų mechanika” (1995 m. I dalis, 1996 m. II dalis), „Orlaivių techninė diagnostika ir patikimumas” (1998 m.), „Medžiagų mechanika” (2004 m.), „Orlaivių konstrukcijų mechanika” (2007 m.), „Tamprumo ir plastiškumo teorija” (2008 m.), „Irimo mechanika” (2008 m.). Penkiakalbio „Mechanikos terminų žodyno“ (2019) autorių grupės vadovas.

Irimo mechanikos mokslo pradininkas Lietuvoje. Vadovavo tarptautiniams projektams kuriant orlaivius su vandenilio kuro varikliais ir atominių elektrinių saugos ir patikimumo sistemas. Darbai Europoje padėjo spręsti pavojingų objektų saugą, o Lietuvos pramonėje gaminti konstrukcijas iš naujausių medžiagų. Jam vadovaujant apginta per 12 daktaro disertacijų. Skaitė paskaitas iš medžiagų mechanikos, tamprumo ir plastiškumo teorijos, irimo mechanikos, patikimumo teorijos bakalaurų, magistrantų ir doktorantų studijose.

Profesorius, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir reorganizavus Kauno politechnikos institutą į Kauno technologijos universitetą, nuo 1990-ųjų aktyviai įsijungė į darbą organizuojant naują Lietuvos universitetų studijų ir mokslo sistemą. Ši demokratinė užuomazga rado atgarsį visuose Lietuvos universitetuose ir mokslo institutuose, o taip pat buvo pagrindu formuojant mokslo politiką. Kreipė didelį dėmesį studijų ir mokslo integracijai. Rūpinosi mokslo pasiekimų diegimu pramonėje ir dėjo pastangas tiek fundamentinių, tiek taikomųjų mokslų plėtotei Lietuvoje.

Antano Žiliuko asmeninė kūryba perpinta klasikinės mechanikos, erdvėlaivių, aviacijos, jūros mokslo ir žmogaus gamtos pažinimu.

Už indėlį į Lietuvos švietimo ir mokslo plėtrą ir Kauno garsinimą apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu.2019 m. Antanui Žiliukui suteiktas profesoriaus emerito garbės vardas.

Antanas Žiliukas yra Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys. Parašė ir išleido šiuos literatūros kūrinius: „Pokario ąžuolų paunksmėje“ (2000 m.-I dalis,2004 m.-II dalis), „Deformuojamų kūnų mechanikos katedra 1920-1995“ (1995), „Netoli stiprumo ribos“ (2016), „Šviesa pro debesis“ (2016), eilėraščių rinkinius: „Saulė virš miško“ (2011), „Žalia spalva“ (2014), „Laikas būti žmogumi“ (2015),„Šlamant Tėvynės ąžuolams“ (2017), „Nenutilkit varpai“, (2019), „Dorybė, kaip tekanti upė“ (2020), „Kalvų ir ežerų įkvėpti“ (2021), „Kalvų ir ežerų įkvėpti“ (2021), Zarasų krašto literatų kūrybos almanacho „Gimtinė gyva“ (Zarasai, 2012), LNRS kūrybos almanacho „Mieloji mano, rudenio žemele…“ (2017),LNRS sąvado „Vardą rašysim ant laiko delnų“ (2018), KTU „Poezijos almanachas“ (2015) bendraautoris, KTU „Poezijos ir prozos almanachas“ (2020) sudarytojas ir bendraautoris.

Prof. habil. dr. Antano Žiliuko pagrindinių knygų sąvadas

MONOGRAFIJOS

  • Žiliukas, A. (2011). Strength and Fracture Criteria (p. 196). Warrington: EMAS Publishing.
    Monografija išleista Europos mechanikų asociacijos leidykloje Anglijoje. Recenzentai: Anglijos, Rusijos ir Lietuvos mokslininkai. Pasaulyje medžiagų ir konstrukcijų stiprumo ir irimo problemos buvo žinomos nuo senų laikų. Ypač jos išryškėdavo didelių avarijų metu. Tačiau moksliškai pagrįstų vertinimo kriterijų iki šiol nebuvo sukurta. Jie darosi vis aktualesni kuriant naujas medžiagas, naujas technologijas, projektuojant ir eksploatuojant naujas konstrukcijas bei įrenginius. Svarbu ne tik išlaikyti aukštą gamybos ir techninio aptarnavimo lygį, bet ir jau projektuojant numatyti pakankamą laikomąją gebą, o kuriant naujas medžiagas – mokėti įvertinti jų elgseną būsimoje konstrukcijoje. Tam reikalingi teoriniai sprendiniai ir eksperimentinis pagrindimas.
    Spręstinos stiprumo ir irimo mechanikos problemos išryškėja ekstremalių apkrovimų atvejais, kai norima išlaikyti konstrukcijų efektyvumą mažinant svorį, kainą ir didinant laikomąją gebą. Čia naudojamos tiek gerai žinomos medžiagos – plienai, metalų lydiniai, tiek naujos – plastikai, kompozitai. Visų medžiagų stiprumo ir irimo negalima vertinti pagal supaprastintus kriterijus, nes jie dažnai tinka tik išskirtiniais apkrovimo ar medžiagų naudojimo atvejais. Apkrovos gali būti sudėtingos, o medžiagos – trapios ir plastiškos. Pavyzdžiui, būtų teisinga trapią medžiagą vertinti pagal trapiojo stiprumo ir irimo kriterijus, o plastišką – pagal plastinio stiprumo ir irimo kriterijus. O ką daryti, jei medžiagas pagal stiprumo ir irimo kriterijus mokame vertinti tik esant paprastam apkrovimui, o apkrovimo atvejai yra sudėtingi ir įvairūs? Dar kebliau, kai reikia vertinti kompozitus ar iš jų pagamintas konstrukcijas. Mat iš atskirų medžiagų elgsenos spręsti apie visos konstrukcijos darbą būtų sunku ir netikslu. Monografijoje ir nagrinėjamos stiprumo sąlygos ir ribiniai paviršiai sudėtingo deformavimo atveju. Išskirtos stiprumo teorijos, aprašančios ribinius paviršius daugiabriauniais ir sukiniais. Parodomi anizotropinių medžiagų stiprumo vertinimo ypatumai. Anizotropiškumo vertinimo teorijos yra sudėtingos, todėl yra skirstomos į dvi grupes: apibendrintąsias teorijas, sukurtas analizuojant izotropinius kūnus, ir specialiąsias teorijas, skirtas anizotropiniams kūnams.
    Taip pat stiprumo kriterijai yra klasifikuojami ir lyginami tarpusavyje. Čia skiriamos nejautrios hidrostatiniam slėgiui medžiagos (Treska, Mizeso kriterijai) ir jautrios hidrostatiniam slėgiui medžiagos (Rankino, Moro ir Kolombo, Drukerio ir Pragerio kriterijai). Palyginimai grindžiami pavyzdžiais. Parodytas nepakankamas hidrostatinio slėgio įtakos vertinimas.
    Monografijoje parodyti universalaus stiprumo kriterijaus taikymo poreikiui bei kokius parmetrus reikėtų laikyti atsakingais vertinant stiprumą. Atkreipiamas dėmesys, kad sudėtingo deformavimo atveju stiprumą nusako ne tik mechaninės savybės atskirais deformavimo atvejais, bet ir įtempių būvio parametrai.
    Autorius įvertina įtempių būvį ir medžiagos mechanines charakteristikas ir, nagrinėdamas įtempių tenzorių, susidedantį iš rutulinio įtempių tenzoriaus ir įtempių deviatoriaus, siūlo naują stiprumo kriterijų. Pirmą kartą panaudojama stiprumo ribos su įtempių būvio parametru charakteristika. Pasiūlytas stiprumo kriterijus grindžiamas eksperimentais. Kriterijaus pagrįstumą patvirtina daugelis kitų autorių pritaikytų eksperimentų duomenų. Tai daro kriterijų patikimesnį ir praktiškesnį.
    Analizuojami Grifitso, Irvino irimo kriterijai statinio ir dinaminio apkrovimo atvejais. Parodomas jų taikymas ribotų mechaninių savybių medžiagoms.
    Analizuojami irimo kriterijai esant plastinėms deformacijoms, nagrinėjamas plyšio atsivėrimas, energinis integralas. Aptariama, kaip vertinti medžiagų irimą esant skirtingiems įtempių lygiams.
    Nagrinėjama aktuali vietinio irimo problema. Tam panaudojami ir vidurkinimo bei vietiniai struktūriniai kriterijai. Taip pat čia nagrinėjamas kompozitų atsisluoksniavimas ir plonų konstrukcijų nestabilumo prieš irimą problema.
    Parodoma kaip įvertinti pusiau trapių ir pusiau plastiškų medžiagų irimą. Irimui vertinti naudojamos vadinamosios irimo vertinimo diagramos, kurias nurodo įvairūs užsienio standartai. Atskleidžiami jų trūkumai ir nepatogumai.
    Analizuojamas svarbiausias irimo atvejis – atplėšiamasis irimas. Parodomas deformacijų suvaržymas plyšio viršūnėje. Skiriamas dėmesys plyšio plitimui dinaminio apkrovimo atveju. Monografijos pabaiga pašvęsta originaliam dviparametrių irimų kriterijų tyrimui ir autoriaus siūlymas taikyti naują kriterijų. Teoriniai tyrimai pagrįsti eksperimentais.
    Pateikiami dar mažai literatūroje aprašyti plyšio didėjimo greičio nustatymo dėsningumai kintamo apkrovimo atveju, kai plyšys apkrautas sudėtingai. Jame, be irimo kriterijų, naudojamas ir autoriaus pasiūlytas stiprumo kriterijus. Tai pat šiame skyriuje pateiktas tikimybinis plyšio didėjimo nustatymo tikslumo įvertinimas. Taigi monografijoje pateikiama išsami stiprumo ir irimo kriterijų analizė, pasiūlyta naujų stiprumo ir irimo kriterijų ir jie pagrįsti eksperimentiškai. Tikimasi, kad mokslo ir praktikos erdvėje jie bus taikomi vis plačiau ir padės kurti naujas medžiagas, konstrukcijas ir šiuolaikines technologijas.
  • Žiliukas A. (2001). Saugai svarbių konstrukcijų mechanika: monografija (p. 188). Kaunas: Technologija.
    Monografijoje analizuojama mechaninių sistemų sauga. Pateikiami tikslesni metodai ribiniams įtempių būviams nustatyti taikant irimo mechanikos dėsnius – jų tarpe ir autoriaus siūlomus stiprumo ir irimo kriterijus. Taip pat siūlomos ilgaamžiškumo prognozavimo, konstrukcijų senėjimo įvertinimo metodikos. Joje pateikiami patobulinti autoriaus stiprumo kriterijai esant sudėtingam įtempių būviui. Nagrinėjamas tamprusis irimas pradedant mikrostruktūrose ir baigtinių dydžių elementuose, o taip pat tamprusis plastinis irimas. Čia autorius tobulina paties anksčiau pasiūlytą deformacinį dviparametrinį irimo kriterijų. Pateikiamas irimo kriterijaus taikymas protėkių prieš suirimą koncepcijoje, kuri pritaikyta tarptautiniame Švedijos – Lietuvos projekte (SIP). Taip pat nagrinėjamas aviacijos ir energetikos sistemų senėjimo įvertinimas pagal gedimus. Taikomas tikimybinis senėjančių elementų aptikimas pagal eksploatacinius rodiklius.Nagrinėjamas aktualus uždavinys vandenilinio kuro laikymo ir tiekimo problemai spręsti. Parodomos vandenilinio kuro energetikos perspektyvos ir problemos. Atskirą skyrių sudaro paviršių dilimo ir irimo mechanikos tyrimai. Monografijos esmė yra taikomieji stiprumo ir irimo įvertinimo tyrimai.
  • Žiliukas A. (2003). Energomechanika (p. 196). Kaunas: Technologija.
    Monografijoje aprašomos sąsajos tarp energijos ir mechanikos sąvokų. Nagrinėjamas erdvėlaivių objektas – raketos ir jo stiprumo skaičiavimai. Įvertinant kuro rūšies poveikį pateikiami raketų korpusų stiprumo skaičiavimai ir medžiagų parinkimas. Skiriamas dėmesys kevalų stiprumo ir stabilumo apskaičiavimui. Čia taikomi autoriaus pasiūlyti stiprumo kriterijai. Taip pat nagrinėjama medžiagų sąnaudų problema. Toliau taikoma stiprumo ir irimo tyrimų kryptis energiniais būdais. Čia nagrinėjamas inercinių energijos kaupiklių projektavimas taikant kompozitines medžiagas. Sprendžiami dujotiekio ir naftotiekio vamzdynų irimo uždaviniai, atsinaujinančios energijos ir vandenilio energijos taikymas. Nagrinėjama struktūrų korozija veikiant įtempiams ir energijos poveikis smūgio metu. Pateikti tyrimai monografijoje turi tikslą plačiau pritaikyti sukurtus stiprumo, irimo ir stabilumo kriterijus.
  • Žiliukas A. (2006). Stiprumo ir irimo kriterijai (p. 2007). Kaunas: Technologija.
    Ši monografija parašyta lietuvių kalba ir jos patobulintas leidimas yra anglų kalba išleista monografija „Strength and fracture criteria“. United Kingdom. EMAS. Publishing. 2011. 160 p. Tobulinant anglų kalba išleistoje monografijoje buvo atsižvelgta į Anglijos ir Rusijos mokslininkų – recenzentų pastabas leidyklai. Tai atliko Mančesterio universiteto ir Serco Assurance mokslo instituto mokslininkai, o taip pat Rusijos Maskvos energetikos inžinerinio instituto mokslininkai. Anglijos leidykla atstovavo Europos mechanikų asociaciją. Lietuviškos monografijos esminis turinys išlieka aprašytas kaip ir monografijoje anglų kalba „Strength and fracture criteria“.

VADOVĖLIAI

  • Žiliukas A. (1998). Orlaivių techninė diagnostika ir patikimumas: vadovėlis (p. 222). Kaunas: Technologija.
    Vadovėlyje pateikiami techninės diagnostikos metodai, patikimumo vertinimo rodikliai. Pateikta plati tikimybinė orlaivių patikimumo analizė ir praktiniai pavyzdžiai. Vadovėlis skirtas magistrantams ir doktorantams.
  • Žiliukas A. (2004). Medžiagų mechanika (p. 595). Kaunas: Technologija.
    Vadovėlis skirtas studentams. Jame šalia teorijos pateikti uždaviniai. Vadovėlis artimas savo turiniu analogiškiems vadovėliams Europoje ir Amerikoje. Jame pateikti ir klasikiniai stiprumo ir irimo metodai, o taip pat ir šiuolaikiniai skaitiniai metodai. Tai daro jį patrauklų taikant kompiuterinius skaičiavimus. Būdamas didelės apimties taikytinas ne tik mechaninių, bet ir kitų inžinerinių specialybių studentams.
  • Žiliukas A. (2007). Orlaivių konstrukcijų mechanika: mokomoji knyga (p. 299). Vilnius: Technika.
    Šia tematika, pirmąsyk išleistoje Lietuvoje, knygoje pateikiami orlaivių konstrukcijų mechanikos pagrindai. Analizuojamos orlaivius veikiančios išorinės apkrovos. Nagrinėjamas lėktuvo sparno, uodegos, važiuoklės variklio tvirtinimo įrenginių, liemens ir kabinos stiprumas. Taip pat kreipiamas dėmesys orlaivio konstrukcijų jungčių stiprumo, nuovargio pažeidimų ir stabilumo skaičiavimams. Parodomi naujų kompozitinių medžiagų taikymo privalumai.
  • Žiliukas A. (2008). Tamprumo ir plastiškumo teorija: vadovėlis (p. 274). Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.
    Vadovėlyje nagrinėjami bet kurios formos kūnų įtempių ir deformacijų būviai. Tai klasikinės tamprumo ir plastiškumo teorijos aiškinimas, pagrįstas naujais šio mokslo pasiekimais pasaulyje ir įvertinus autoriaus mokslo darbus, atliktus paskutiniais dešimtmečiais. Čia galime rasti ne tik įtempių ir deformacijų sprendinius, bet ir autoriaus taikomus stiprumo vertinimo kriterijus. Pateikta nemažas skaičius atskirų konstrukcijų elementų stiprumo ir deformatyvumo sprendinių. Tokie pavyzdžiai yra : plokštelių įvairios formos strypų, indų skaičiavimai tiek tampriojo tiek plastinio deformavimo atvejais. Pateiktas svarbus praktikoje kontaktinio stiprumo vertinimo skaičiavimas. Vadovėliu daugiausiai naudojasi doktorantai ir magistrantai.
  • Žiliukas A. (2008). Irimo mechanika: vadovėlis (p. 186). Kaunas: Technologija.
    Vadovėlis šia tematika Lietuvoje išleistas pirmąsyk, nes tai pastaruoju metu yra nauja mokslo kryptis mechanikoje.
    Vadovėlyje autorius aprašęs kitų autorių pasiekimus užsienio spaudoje (daugiausiai pagal mokslinius straipsnius) pateikė savojo irimo kriterijaus aprašymą ir taikymą. Jame šalia iki šiol daugiau aiškinto tampriojo ir plastinio irimo atskirai, autorius parodė, jog labai svarbios ir daugiausiai nagrinėtinos medžiagos, pasižyminčios pusiau trapiu ir pusiau plastišku irimu. Tokios medžiagos yra patikimiausios ir turi platų pritaikymą. Vadovėliu daugiausiai naudojasi doktorantai ir magistrantai.

ŽODYNAS

  • Žiliukas A. (vadovas), Bražiūnas A.J., Kondratas A., Kuliavas L., Markšaitis D., Ostaševičius V., Palionis A., Toločka R.T., Žiliukas P. (2019). Mechanikos terminų žodynas (p. 1023). Kaunas: Technologija.
    Žodynas yra pirmasis daugiakalbis (lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų, rusų kalbomis) mechanikos žodynas Lietuvoje. Jame parinkti taisyklingi ir sunorminti lietuvių kalbos terminai, surasti tinkami kitų kalbų atitikmenys.

GROŽINĖ LITERATŪRA

  • Žiliukas A. (2016). Šviesa pro debesis (p. 102). Kaunas: Naujasis lankas.
    Knygoje aprašomi istoriniai mokslo ir studijų institucijų profesinės ir dorovinės veiklos bruožai po 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pateikta kritinė analizė, gyvenimo aktualijos, iš kurių turėtų mokytis ateities kartos.
  • Žiliukas A. (2017). Šlamant Tėvynės ąžuolams (p. 60). Kaunas: V3 studija.
    Apžvelgiami iškiliausių, kaip ąžuolų tvirtų, asmenybių, kovojusių dėl Tėvynės, žemiško gėrio, gyvenimo epizodai. Gyvenimas apibūdinamas eilėmis, kurios, autoriaus nuomone, moko gerbti žmogų, džiaugtis gamta ir gyvenimu.
  • Žiliukas A. (2019). Nenutilkit varpai (p. 120). Kaunas: Morkūnas ir Ko.
    Knygoje parodoma, jog varpuose sukaupta žmonijos išmintis, siekiai, tikėjimas, mistika ir kūrybinė dvasia. Pabrėžiama, kad be mokslo dėsnių, formulių, knygų, reikia girdėti ir matyti girios šlamėjimą, išskrendančių paukščių šauksmus. Kas geriausiai atsispindi autoriaus poezijoje.
  • Žiliukas A. (2020). Dorybė, kaip tekanti upė. (p. 90). Kaunas: V3 studija.
    Knygoje aprašoma dorybės galia ir samprata, kurias pasiekti nėra taip paprasta. Dorybė, kaip upėje tekantis vanduo, ne visada būna skaidrus. Autorius trokšta, kad visi ieškotume to tyro vandens, kad mūsų kūnai būtų švarūs, o sielos – doros. Šias mintis jis išreiškia eilėmis.
  • Žiliukas A. (2021). Kalvų ir ežerų įkvėpti (p. 110). Kaunas: V3 studija.
    Autorius atskleidžia nepakartojamą Aukštaitijos regiono savitumą, kalvų ir ežerų grožį, didžiuojasi šio krašto žmonėmis, kurie puoselėjo ir gerbė Lietuvos kultūrą ir mokslą. Visa tai autorius perteikia ne tik istoriniais aprašymais, bet ir poezija. Autorius tikisi, kad tai įkvėps ugdyti pasididžiavimo savo kraštu jausmą, paskatins kurti gėrį ir laimę ateities kartoms.