Mokslinės veiklos rezultatai vertinami taikant kiekybinius (bibliometrija) ir kokybinius (recenzavimas) metodus bei jų derinius (ekspertinis vertinimas).
Mokslinės veiklos rezultatai vertinami taikant kiekybinius (bibliometrija) ir kokybinius (recenzavimas) metodus bei jų derinius (ekspertinis vertinimas).
Dvi pagrindinės duomenų bazės, kurių duomenys naudojami mokslo žurnalų vertinimui, yra Web of Science (Clarivate Analytics) ir Scopus (Elsevier).
H indeksas – individualaus mokslininkų publikacijų populiarumo rodiklis, suderinantis kiekybę (publikacijų skaičių) su kokybe (citavimų skaičiumi).
Labiausiai pripažinti ir plačiausiai naudojami mokslo rezultatų vertinimo įrankiai InCites (Clarivate Analytics) ir SciVal (Elsevier) yra komerciniai produktai, prieinami juos prenumeruojantiems vartotojams.
Laisvai prieinamas SCImago Journal & Country Rank įrankis pateikia žurnalų ir šalių citavimo rodiklius, kurie remiasi duomenų bazės Scopus duomenimis. Juo naudojantis galima lengvai rasti bet kurio duomenų bazėje Scopus indeksuojamo žurnalo rodiklius, konkrečioje šalyje leidžiamus žurnalus, kurie indeksuojami duomenų bazėje Scopus, šalies rodiklius ir juos lyginti su kitų šalių rodikliais.
Laisvai prieinama bendrovės Google mokslinės informacijos paieškos sistema Google Scholar pateikia internete rastus įvairių mokslo sričių darbus, disertacijas, knygas, santraukas ir kitą mokslinę literatūrą.
Sparčiai vystantis šiuolaikinėms technologijoms, elektroninei leidybai ir socialiniams tinklams, atsiranda vis naujų galimybių vertinti mokslininkų indėlį į mokslo ir visuomenės pažangą.