KTU surengtame tarptautiniame renginyje – apie atvirąjį mokslą ir didžiausius mokslo duomenų valdymo iššūkius

Svarbiausios | 2019-11-06

Atvirasis mokslas, kaip globalus judėjimas ir mokslinių tyrimų veiklos transformacija, daro poveikį moksliniams tyrimams, mokslinės veiklos organizavimo metodams, rezultatų sklaidos, dalijimosi ir bendradarbiavimo procesams. Atveriant mokslo žinias, siekiama paskatinti spartesnį naujų mokslo žinių kūrimą, jų taikymą praktikoje, užtikrinti tyrimų skaidrumą ir patikimumą, paskatinti mokslo prieinamumą, atvirumą ir tarpdalykiškumą.

Spalio 29 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos” slėnyje vyko renginys „Atvirasis mokslas ir kultūrinių pokyčių valdymas” („Open Science and the Management of A Cultural Change”). Šis, dvidešimtasis, renginys – nuo 2015-ųjų metų vykdomos tarptautinės iniciatyvos „Focus on Open Science” dalis. Jo organizatoriai – „Scientific Knowledge Services” (SKS), KTU Biblioteka, Lietuvos elektroninė akademinė biblioteka eLABa, LIBER ir UCL Press.

Mokslininkams, tyrėjams, mokslo administratoriams ir akademinių bibliotekų atstovams skirto renginio metu aptarti Europos atvirojo mokslo debesijos, vertinimo, duomenų valdymo gebėjimų ugdymo, mokslinės komunikacijos kaitos ir kiti su atviruoju mokslu susiję klausimai.

Pranešimus skaitė įvairių tarptautinių organizacijų atstovai. Lektoriai iš Europos ateities inovacijos sistemų centro (EFIS), Delfto technologijos universiteto, GoFAIR, Open Knowledge Maps, Elsevier, SKS, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos ir KTU pristatė organizacijų atvirojo mokslo politiką, veiklas bei savo patirtį skirtingose su atviruoju mokslu susijusiose srityse.

Atvirasis mokslas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose

Renginį pradėjo KTU Bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus vadovė dr. Ieva Cesevičiūtė. Ji atskleidė, kad šis renginys – KTU tarptautinės atvirosios prieigos savaitės, vykusios spalio 21–27 d., tąsa.

KTU mokslo ir inovacijų prorektorius doc. dr. Leonas Balaševičius akcentavo atvirojo mokslo svarbą mokslo vystymuisi ir inovacijų diegimo praktikoje, pristatė KTU vykdomas atvirojo mokslo iniciatyvas ir praktinius mokslo duomenų valdymo žingsnius. Pranešėjas pasidžiaugė, kad Universitetas – vienas aktyviausių atvirojo mokslo idėjų skleidėjų Lietuvoje. Jau tradiciniais tapę kasmetiniai atvirosios prieigos renginiai skirti ne tik Kauno, bet ir visų Lietuvos mokslo bei studijų institucijų bendruomenių nariams. Nuo 2009 m. KTU yra OpenAIRE nacionalinis atvirosios prieigos informacijos centras (NOAD) Lietuvoje, o nuo 2019 m. tapo Mokslinių tyrimų aljanso (Research Data Allance, RDA Node) atstovu šalyje, inicijuojančiu mokslo duomenų renginius, vykdančiu informacijos sklaidą ir kitas veiklas.

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras prof. dr. Valdemaras Razumas pristatė atvirojo mokslo situaciją Lietuvoje ir pateikė gaires, padėsiančias tapti EOSC dalimi.

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys pristatė LMT vykdomą atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų politiką, mokslo duomenų valdymo iniciatyvas, LMT reikalavimus mokslinių tyrimų rezultatų publikavimui.

Europos atvirojo mokslo debesijos technologiniai sprendimai

EFIS centro mokslo direktorė dr. Jelena Angelis aptarė Europos atvirojo mokslo debesijos (EOSC) kūrimo viziją ir iniciatyvas, siekiant atvirojo mokslo, atvirųjų inovacijų bei atvirojo pasaulio tikslų. Pranešėja akcentavo siekį susieti nacionalines ir tarptautines mokslo infrastruktūras, mokslinę veiklą vykdančių organizacijų bei projektų paslaugas ir mokslo produktus. J. Angelis pristatė EOSC siekį iškelti Europą, kaip pasaulinę mokslo duomenų infrastruktūros lyderę, ir užtikrinti, kad Europos mokslininkai pasinaudotų visomis duomenų pagrindu sukurto mokslo teikiamomis galimybėmis.

EOSC įgyvendinimo plane H2020 finansuojamas projektas „eInfraCentral” pristatomas kaip vienas pagrindinių EOSC elementų. Jis padeda spręsti vieną iš iššūkių, su kuriais susiduria Europos mokslinių tyrimų bendruomenės – el. infrastruktūros susiskaidymą, dėl kurio tyrėjams, novatoriams, duomenų mokslo specialistams ir kitiems vartotojams sunku atrasti naujas ar mažai žinomas paslaugas. Savo ruožtu paslaugų teikėjams ir duomenų teikėjams sunku susisiekti su potencialiais naujais vartotojais, nes nėra suderintos įvairios el. infrastruktūros. „eInfraCentral” siūlo paramą plėtojant atvirąjį mokslą, atsakant į tyrėjų ir teikėjų poreikius sukurti katalogą (https://catalogue.eosc-portal.eu/home) ir platformą (https://eosc-portal.eu), kur mokslininkai gali naršyti, palyginti ir naudotis įvairiomis el. paslaugomis iš skirtingų mokslo sričių.

Didžiausias mokslo duomenų valdymo iššūkis – kultūros kaita

Dr. Marta Teperek Delfto technologijos universitete koordinuoja duomenų valdymo paramos teikimą mokslininkams. Pranešime „Kultūros pokyčiai siekiant geresnių mokslo duomenų” ji akcentavo, kad nors didžiausias dėmesys skiriamas naujų įrankių ir infrastuktūros kūrimui bei vystymui, tačiau tyrimais nustatyta, jog dažniausios kliūtys yra ne technologinės, bet kultūrinės. Pirmiausia turi keistis mokslininkų mąstymas ir suvokimas. Vienas aktualiausių klausimų – kaip pasiekti kultūrinius pokyčius? Atsakydama į šį klausimą, pranešėja pateikė rekomendacijas, kaip teikti pagalbą tyrėjams, siekiant paskatinti mokslo duomenų valdymą ir dalijimąsi duomenimis. Savo pranešime ji supažindino su Delfto technologijos universiteto mokslo duomenų tvarkytojų veikla, teikiant visapusišką paramą mokslininkams ir jų bendruomenėms. M. Teperek pateikė pavyzdžių, kokias inovatyvias strategijas naudoja institucijos, siekdamos paskatinti mokslininkus tvarkyti mokslo duomenis ir dalytis jais su kitais.

Leideno universiteto (LU) Bibliotekos Skaitmeninio išsimokslinimo centro bibliotekininkė dr. Kristina Hettne akcentavo FAIR principų laikymosi svarbą tvarkant mokslo duomenis. FAIR principų laikymasis užtikrina, kad mokslo duomenys yra randami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami. Pranešėja pristatė 2016 metais patvirtintą duomenų valdymo tvarką ir jos įgyvendinimo etapus universitete. LU glaudžiai bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis GO FAIR, Research Data Alliance (RDA) ir CODATA. Šis bendradarbiavimas paspartina naujosios geriausios praktikos įsisavinimą ir prieinamumą bei leidžia geriau įvertinti sprendimų tinkamumą tyrėjams.

Inovatyvūs sprendimai ir paslaugos

Scientific Knowledge Services direktorius dr. Tiberius Ignat akcentavo, kad nepakankamas piliečių įsitraukimas į mokslą yra praleista galimybė mokslui ir visuomenei. Mokslininkams rūpi du dalykai – gamta ir visuomenė. Jie kuria žinias ir suteikia joms prasmę bei siekia tvarios pažangos. Mokslininkai, siekdami gauti duomenis, kurių apimtis didesnė nei ta, kurią gali gauti vieni, prašo visuomenės pagalbos. Visuomenė yra kviečiama padėti mokslui, tačiau teikdami šią pagalbą, visuomenės nariai turi turėti reikalingų žinių ir gebėjimų. Mokslo organizacijos gali prisidėti prie piliečių mokslo skatinimo, organizuodamos mokymus ir kurdamos ilgalaikes programas, suteikiančias galimybes plėtoti mokslinių tyrimų gebėjimus.

Dr. Peter Kraker, atstovaujantis labdaros ir ne pelno siekiančią organizaciją Open Knowledge Maps, pristatė paieškos sistemą, leidžiančią tyrėjams, studentams ir praktikams greitai rasti jiems aktualius bei svarbius išteklius. Ši paieškos sistema vietoj ilgų nestruktūrizuotų paieškos rezultatų sąrašų sudaro vaizdines tyrimų temų apžvalgas, vadinamuosius žinių žemėlapius. Vartotojai gali sukurti žinių žemėlapius, pagrįstus daugiau nei 150 milijonų mokslinių rezultatų. Visas turinys, duomenys ir programinė įranga yra licencijuoti, naudojant atvirąsias licencijas. Platforma yra kuriama bendruomenės ir yra orientuota į bendruomenę.

Elsevier vartotojų konsultantė centrinėje ir rytų Europoje dr. Katarzyna Gaca-Zając apžvelgė naujausias iniciatyvas ir pateikė pavyzdžių, pristatančių Elsevier siekį skatinti atvirąjį mokslą bei atvirąją prieigą, įgalinti mokslo aplinkos kaitą. Pranešėja pristatė neseniai pasirašytus bandomuosius susitarimus, kurie atspindi minėtus pokyčius ir skatina atvirojo mokslo plėtrą. Savo pranešime ji taip pat pateikė duomenų publikavimo atvirame modelyje vertės apžvalgą, atkreipė dėmesį į dažniausiai pasitaikančias autorių baimes ir klaidingas nuomones.

Renginio pabaigoje vyko atvira diskusija apie atvirojo mokslo ir EOSC ateities viziją. Panelinės diskusijos dalyviai dr. Jelena Angelis (EFIS), prof. dr. Vilma Petrikaitė (LSMU), Valentas Gružauskas (KTU), dr. Shalini Kurapati (Torino politechnikos universitetas), dr. Santosh Ilamparuthi (Delfto technologijos universitetas), dr. Peter Kraker (Open Knowledge Maps), dr. Marta Teperek (Delfto technologijos universitetas), Kristina Hettne (Leideno universitetas) dalijosi savo įžvalgomis ir diskutavo apie atvirąjį mokslą, EOSC kūrimą bei mokslo duomenų valdymą Europoje ir konkrečiose šalyse bei institucijose. Dauguma diskusijų dalyvių išsakė nuomonę, kad pokyčiai mokslo komunikacijos srityje jau vyksta, yra neišvengiami, o viena iš esminių sričių, užtikrinančių pokyčius, yra kultūros kaita.

Daugiau informacijos, renginio pranešimus ir įrašą rasite adresu: https://www.focusopenscience.org/book/19lithuania/

Download WordPress Themes
Download Premium WordPress Themes Free
Download WordPress Themes
Free Download WordPress Themes
online free course

Kitos naujienos

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku