Kunigaikščių Oginskių knygos KTU bibliotekoje

KTU Bibliotekos virtuali paroda

Norėdami panaudoti parodose paviešintas fotografijas, prašome parašyti laisvos formos prašymą KTU bibliotekos direktorei ir gauti jos leidimą.

Apie parodą

Kunigaikščiai Oginskiai – iš rusėniškų Smolensko žemių kilusi giminė, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) įsikūrusi XV a. pab. – XVI a. pr. Pasak dr. Jolantos Skurdauskienės, nors Oginskiai Žemaitijoje bei dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje valdų turėjo jau XVI a., stambiausi jų kompleksai iki XVIII a. pab. buvo suformuoti rytinėse LDK žemėse – Vilniaus, Vitebsko ir Minsko vaivadijose. XIX a. pr. kunigaikštiškosios Oginskių šakos atstovai savo rezidenciją perkėlė į Rietavą.

Ši didikų giminė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Nuo XVI a. iki valstybės gyvavimo pabaigos (1795 m.) Oginskiai turėjo po vieną LDK kanclerį, didįjį maršalką ir iždininką, tris etmonus, devynis vaivadas, dešimt kaštelionų bei kitų aukštas pareigas užimančių asmenų.

Vienas garsiausių šios giminės atstovų – kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) – diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš Kosčiuškos sukilimo vadovų, vėliau tapęs senatoriumi ir slaptuoju caro Aleksandro patarėju, Vilniaus universiteto garbės narys, kompozitorius, už nuopelnus Tėvynei apdovanotas šv. Stanislovo bei Baltojo erelio ordinais. Su pirmąja žmona Izabele Lasocka susilaukė dviejų sūnų – Tado ir Pranciškaus Ksavero, su antrąja – italų kilmės Marija de Neri turėjo tris dukras – Ameliją, Emą, Idą bei sūnų Irenėjų Kleopą.

M. K. Oginskis
Iš KTU bibliotekos fondo

Po tėvo mirties Irenėjus Kleopas Oginskis (1808–1863) paveldėjo Rietavo dvarą, į jį persikėlė knygas iš Zalesės bibliotekos. I. K. Oginskis – Raseinių bajorų maršalka, Kauno gubernijos mokyklų kuratorius. Jis rūpinosi Rietavo miesteliu, kuriame įsteigė ligoninę, vaistinę, senelių ir našlaičių prieglaudą, kelias taupomąsias skolinamąsias kasas, paštą, pirmąją Lietuvoje dviklasę agronomijos mokyklą. Kunigaikštis su žmona Olga Kalinovska-Oginskiene (1820–1899) užaugino du sūnus: Bogdaną Pranciškų Juozapą Mykolą ir Mykolą Mikalojų Severiną Marką.

Po tėvo Irenėjaus Kleopo mirties jo bibliotekoje sukauptos vertingos knygos atiteko sūnums – Bogdanui ir Mykolui.

Parodoje pristatomos vertingiausios Oginskių kolekcijos knygos, saugomos KTU bibliotekos Retų spaudinių fonde. Jos išskirtos pagal Bibliotekos inventoriaus knygose esančias pastabas bei knygos nuosavybės ženklus – antspaudus ir įrašus. Pasak Jadvygos Misiūnienės, Lietuvos valstybės istorijos archyve išlikę dokumentai liudija Oginskių dvaruose buvus bibliotekas. Tai patvirtina Mykolo Kleopo prosenelio, Vitebsko vaivados Marcijono Mykolo Oginskio 1745 m. sudarytas bibliotekos knygų sąrašas ir jo tėvo, Trakų vaivados, Andriaus Ignoto Oginskio bibliotekos katalogas, kurį 1786 m. Guzovo dvare parengė Žanas Rolė (Jean Rolay) – M. K. Oginskio muzikos mokytojas.

M. K. Oginskis iš dėdės Pranciškaus Ksavero Oginskio paveldėtame Zalesės dvare netoli Smurgainių (dabar Ašmenos apskritis, Baltarusija) turėjo turtingą šeimos archyvą, biblioteką, paveikslų galeriją.

I. K. Oginskis
Iš KTU bibliotekos fondo

Pasak J. Misiūnienės, skirtingai nei Zalesės ir Rietavo dvarų bibliotekos, Plungės biblioteka turėjo specialiai jai sukurtą nuosavybės ženklą – antspaudą, vaizduojantį M. Oginskio ir jo žmonos Marijos Teresės Kasparos Skuževskos-Oginskienės herbus, su įrašu apačioje – „Biblioteka Płungiańska“. Su šiuo antspaudu Oginskių kolekcijoje yra 41 spaudinys. Kelios knygos yra konvoliutai (t. y. keletas spaudinių įrišti į vieną tomą), todėl iš viso yra 76 pavadinimų leidiniai.

Kolekcijoje yra kelios knygos iš Rietavo dvaro bibliotekos. Jos išskirtos pagal įrašus, kuriuose minimas kunigaikštis Bogdanas Oginskis ir kunigaikščio Irenėjaus žmona Olga Oginskienė (Kalinovska) arba pažymėta „Exlibris Oginski“.

1 pav. Plungės dvaro bibliotekos antspaudas

Kunigaikščių Oginskių knygų kolekcija išskirtinio dėmesio sulaukė KTU bibliotekos Retų spaudinių grupei pradėjus bendradarbiauti su Žemaičių dailės muziejumi (toliau – ŽDM), įsikūrusiu Plungėje, kunigaikščių Oginskių dvare. 2015 m. vertingiausi KTU bibliotekoje saugomi Oginskių spaudiniai buvo eksponuojami ŽDM organizuotoje parodoje ,,Atgimusi Oginskių biblioteka“. 2016 m. biblioteka kartu su ŽDM dalyvavo projekte „M. M. Oginskio bibliotekos knygos XV–XIX a.“, kurio metu buvo sukurti leidinių antraštinių ir informatyviausių puslapių plakatai.
Šios parodos tikslas – supažindinti su kunigaikščių Oginskių pasiekimais, domėjimosi sritimis, pristatyti jų giminės rinktas, iš kartos į kartą perduotas knygas.

Rengiant parodą, bendradarbiauta su Žemaičių dailės muziejumi. Nuoširdi padėka Žemaičių dailės muziejaus Mokslinės bibliotekos vedėjai Daliai Šimkutei už pastabas, papildymus ir patarimus.
Prie kai kurių knygų antraščių pateikiami vertimai. Šiuos tekstus vertė Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus darbuotoja dr. Rita Urbaitytė.

KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI

Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio (1849–1902) veikla

2 pav. M. Oginskis XIX a. pab.
Iš ŽDM rinkinių

1881–1885 m. M. M. Oginskis – Telšių miesto dūmos vadovas, Telšių apskrities bajorų vadovas, nuo 1885 m. – savanoriškos ugniagesių draugijos pirmininkas ir komandos viršininkas, 1899 m. – Plungės taupymo draugijos pirmininkas.

1875 m. įkūrė pagalbinę pašto-telegrafo stotį Plungėje. Kunigaikštis tam reikalui skyrė namą, apšildymą, pats samdė darbuotoją, rūpinosi, kad pro Plungę būtų nutiestas geležinkelis.

Apie 1900 m. išrūpino iš caro leidimą naujos Plungės bažnyčios statybai, parvežė projektą iš Italijos bei skyrė statybai lėšų. Po kunigaikščio mirties bažnyčios statymo darbus finansavo jo žmona. Šios šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pamatai pašventinti 1905-aisiais, ji baigta statyti 1933 m.

M. M. Oginskis mokėsi Šiaulių „Aušros“ berniukų gimnazijoje, mėgo muzika, mokėjo groti keliais muzikos instrumentais. Apie 1873-uosius metus rūmuose įkūrė muzikos mokyklą, veikusią iki 1902 m., išlaikė dvare veikusį orkestrą. 1889–1892 m. Plungės muzikos mokykloje mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. M. Oginskis rėmė M. K. Čiurlionį, kai šis studijavo Varšuvos, Leipcigo konservatorijose. Mirus kunigaikščiui, muzikos mokykla veiklą nutraukė, iširo ir Plungės dvaro orkestras.

1883 m. kunigaikštis M. M. Oginskis savo dvaro parko teritorijoje viename iš buvusių namų įsteigė privačią dviklasę mokyklą. Rudenį ją pradėjo lankyti apie 100 vaikų. Jiems mokyti kunigaikštis buvo pakvietęs 3 mokytojus. Ši mokyklėlė gyvavo vos 10 dienų – ją uždraudė caro valdžia.

Kunigaikštis palaikė lietuvių tautinį sąjūdį, finansiškai prisidėjo prie draudžiamų knygų spausdinimo ir gabenimo, padėdavo valstiečių vaikams siekti mokslo, su kaimo žmonėmis kalbėdavo žemaitiškai. 1875 m. Peterburgo Cenzūros komitetui įteikė rankraštį su prašymu leisti spausdinti Lauryno Ivinskio knygelę „Pamokimaj kaip rejkie saugote kiek wieną giwa sutverimą….“. Iki lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo, įteikė prašymus dar trims knygelėms leisti.

Oginskiai rūpinosi ne tik vaikų ir našlaičių prieglauda, bet ir senelių namais, cholera sergančių žmonių globos namais, 30 vietų ligonine, individualiai šelpė į vargą patekusius žmones. M. M. Oginskio žmona – iš Lenkijos kilusi grafaitė ir kunigaikštienė Marija Teresa Kaspara Oginskienė (Skuževska) rūpinosi kūdikių ir vaikų prieglauda, savo lėšomis keletą vaikų leido į mokslus, išlaikė senelių namus, ligoninę. Pasak Plungės klebono Vincento Jarulaičio, kunigaikštienė, „atėjusi iš tolimo svetimo krašto, pamylėjo Žemaičius kaip tikrą savo žemę, pamylėjo ne žodžiais, bet gražiausiais balsiais darbais“ (PKP, p. 713.).

M. M. Oginskis – taip pat Raseinių apskr. Gyvūnų globos draugijos Rietavo skyriaus valdybos garbės narys, Rietavo Žemaitukų veislės arklių veisimo skatinimo draugijos vicepirmininkas ir garbės narys. Pirmą kartą Plungėje 1899 m. vykusioje žemės ūkio parodoje buvo apie du šimtai arklių, veikė gėlių, vaisių, daržovių, javų paviljonai.

Bogdano Pranciškaus Juozapo Mykolo Oginskio (1848–1909) veikla

3 pav. B. Oginskis
Iš Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus fondo

1882 m. kunigaikščio iniciatyva Rietave sukonstruota pirmoji Lietuvoje telefono linija, sujungusi Rietavo, Plungės ir Kretingos dvarus.

1892 m. pradėjo veikti elektrinė (1892 m. šv. Velykų rytą Rietavo bažnyčioje įsižiebė pirmoji elektros lemputė Lietuvoje (pirmoji elektrinė pasaulyje pradėjo veikti 1882 m. Niujorke). Ji tiekė elektrą ne tik dvarui, bet ir miesteliui.

1874 m. baigta statyti neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, dvibokštė Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

1887 m. Rietave veikė Raseinių ligoninės priėmimo punktas.

1895 m. pastatytas ir įrengtas unikalus vandens bokštas su vėjo jėgaine, pastatyti 7 malūnai, 6 lentpjūvės, baldų fabrikas, odų gamybos įmonė, geležies liejykla, žemės ūkio mašinų ir padargų gamykla, muilo fabrikas, sviesto ir sūrių gamykla.

1872 m. įsteigta pirmoji profesionali Lietuvoje šešiametė muzikos mokykla, kurioje apylinkių vaikai mokyti muzikos teorijos dalykų, griežti smuiku ar groti vargonais. 1883 m. įkurtas orkestras, kuriame grojo dauguma vietos muzikos mokyklos auklėtinių. Orkestras koncertuodavo Lietuvoje, Latvijoje, išvykdavo ir toliau. Mokyklą išlaikė kunigaikštis Bogdanas Oginskis. Po globėjo mirties dalis orkestrantų išvyko gyventi į Ameriką ir čia prieš Pirmąjį pasaulinį karą sukūrė garsų „Lietuva Band Chicago“ orkestrą.

Kunigaikštis rėmė lietuvių tautinį judėjimą. Jis palaikė kražiškius, kurie 1893 m. gynė savo bažnyčią. Sužinojęs apie Kražių įvykius, jis pasirūpino, kad žinios apie susidorojimą pasklistų po visą pasaulį, prieš lietuvių tautą nukreipta caro politika būtų pasmerkta.

B. Oginskis rūpinosi, kad tarptautiniu mastu būtų pripažinta ir išsaugota žemaitukų veislė. 1881 m. kunigaikščio iniciatyva įsteigta Žemaitukų veislės arklių veisimo skatinimo draugija Raseiniuose, 1883 m. – Plungėje. 1873 m. įsteigtas Rusijos gyvūnų globos draugijos Rietavo skyrius (veikė iki 1902 m,), kurio veikloje aktyviai dalyvavo pats kunigaikštis. Tais pačiais metais Rietave buvo įsteigta veterinarijos gydykla, kuriai patalpas suteikė kunigaikščiai Oginskiai.

1875 m. Rietave surengta pirmoji Lietuvoje žemės ūkio paroda.

OGINSKIŲ DVARŲ BIBLIOTEKOS

Plungės dvaro biblioteka

M. M. Oginskis atsisakė vykti gyventi į iš senelio M. K. Oginskio paveldėtą dvarą Zalesėje. 1873 m. iš valstybės patarėjo grafo Platono Zubovo nusipirko Plungės dvarą, miestelį ir keletą palivarkų.

Bendradarbiaudamas su vokiečių architektu Karlu Lorenzu, kunigaikštis Plungėje 1879-aisiais baigė statyti ir pašventino puošnius neorenesansinio stiliaus rūmus, kurie organiškai įsikomponavo į natūralaus miško vietoje suformuotą, dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą mišraus stiliaus parką. Dvaro ansambliui priklausė iki šiol išlikusios dvi oficinos, neogotikos stiliaus žirgynas, skalbykla, oranžerija, parkas su pagrindiniais vartais.

4 pav. Kunigaikščių Mykolo ir Marijos Oginskių rūmai iš šiaurės rytų pusės 1926 m.
Iš ŽDM rinkinių

Rūmuose buvo sukaupta „apie 100 Oginskių giminės portretų, tapytų garsių dailininkų, marmurinių biustų, Žemaitijos archeologinių radinių rinkinys, brangaus porceliano kolekcija, numizmatikos rinkinys, archyvas ir turtinga biblioteka su atskira skaitykla“ (ĮLD, p. 272). „Oginskių biblioteka su atskira skaityklos patalpa buvo rūmų antrame aukšte. Knygų spintos siekė lubas. Kaip rašė po Pirmojo pasaulinio karo bibliotekos patalpose lankęsis Paulius Galaunė, spintų durelės buvo įstiklintos, spintos užrakinamos.“ (ALD, p. 74).

5 pav. Oginskių biblioteka XIX a.
Iš ŽDM rinkinių

Pasak D. Šimkutės, „iš išlikusios XIX a. nespalvotos fotografijos, kurioje užfiksuotas šios bibliotekos fragmentas, galima spręsti, jog patalpos lubos buvo papuoštos gipso lipdiniais, virš masyvių dvivėrių medinių durų buvo pritvirtintas iš medžio išdrožtas Skuževskių ir Oginskių giminės herbas, o knygos buvo laikomos tamsaus medžio uždarose (atidaromomis stiklinėmis durimis) lentynose“ (ŠAOB).

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, našlė M. Oginskienė pasitraukė į Poznanę (Lenkija) ir į Plungę nebegrįžo.

Tarpukaryje dvaro rūmuose įsikūrė „Saulės“ gimnazija, vėliau – Žemės ūkio mokykla, nuo 1934-ųjų – Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkas. Iš šio laikotarpio liko tik nuotrupos apie bibliotekos likimą: Ramovėje stovėjo XIX a. pabaigoje bibliotekoje naudotos spintos, biblioteka buvo beveik visiškai sunaikinta (ĮLD, p. 273).

Mykolas Oginskis į Plungės dvaro biblioteką atgabeno senelio M. K. Oginskio knygas iš paveldėto Zalesės dvaro. Šioje bibliotekoje buvo senų ir retų spaudinių, elzevyrų, filosofijos bei meno leidinių (ALD, p. 74). Taip pat pasiėmė dalį tėvų dvaro Rietave bibliotekos. Manoma, kad Plungės dvaro bibliotekos knygas skaitė ne tik Oginskių šeima, bet ir svečiai, tarnautojai, orkestro muzikantai, mokytojai.

Paskutiniojo Plungės dvaro valdytojo biblioteka pasižymėjo kalbų ir žanrų įvairove. Pasak D. Šimkutės, joje buvo prancūzų išradėjo, entomologo Charleso Athanase Walckenaerio 1802 m. išleistas žinynas apie vabzdžius, vieno iškiliausių Šviečiamojo amžiaus atstovų Voltaire-Fransua Mari Arujė, prancūzų filosofo, matematiko, fiziko Blaise Pascalio veikalai, prancūzų istoriko Augustino Thierry, italų istoriko Cesare Cantu darbai, pirmojo Baltarusijos vyskupo Stanislawo Bohuszo-Siestrzeńcewicziaus parašyta istorijos studija „Recherches historiques sur l’origine des Sarmates…“ (1812 m.), dramaturgo Thomo Corneille, poeto, vertėjo Jacqueso Delille, poeto Jeano Reboulo kūryba ir kt., taip pat buvo nemažai muzikos kūrinių (ŠAOB). Kaip rašoma leidinyje „Žemaičių dailės muziejus“, „labai vertingas buvo šeimos archyvas, kurį tvarkė dr. J. Paškovskis. Plungės Oginskių biblioteka garsėjo ypatingai senais ritininiais rankraščiais“ (MŽDM, p. 11, 12).

Rietavo dvaro biblioteka

Dvaro sodybos pagrindinis pastatas – rūmai neišliko. Jų vietą ženklina kolonada ir žibintas. „Išliko XIX a. vidurio – XX a. antrosios pusės dvaro statiniai: oficina, arklidė, muzikos mokykla, muzikantų bendrabutis, alaus darykla, skalbykla, vandentiekio bokštas, koplyčia-mauzoliejus, sargo namas, vadinamas kryžiauna, tvoros fragmentai, baltieji vartai, raudonieji vartai. Žaliuoja parkas su tvenkiniais, įkurtas 1850–1855 m.” (SLD, p. 342). 1909 m. dvaro rūmai sudegė, buvo sunaikinti meno kūriniai, vertinga biblioteka.

Knygų kelias iš Oginskių dvarų į KTU biblioteką

Pasak J. Misiūnienės, Švietimo liaudies komisariato nutarimu 1919 m. sausio mėn. Vilniuje buvo įsteigtas Lietuvos centralinis knygynas (Lietuvos centrinis knygynas), kurio vedėju paskirtas Eduardas Volteris. Balandžio mėn., lenkų legionams užėmus Vilnių, biblioteka buvo perkelta į Kauną ir atnaujino savo veiklą kaip Valstybės centralinis knygynas (Valstybės centrinis knygynas). Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymu bibliotekai buvo suteikta teisė nusavinti Lietuvoje buvusių carinio režimo įstaigų bibliotekas, registruoti ir prižiūrėti be savininkų likusius privačius knygų rinkinius. Jau pirmaisiais veiklos metais į ekspedicijas Švietimo ministerijos pasiųsti važinėjo bibliotekos darbuotojai ir rinko dvaruose be šeimininkų likusias knygas. Jiems vadovavo Valstybės archeologijos komisijos sekretorius, teisininkas ir istorikas Konstantinas Jablonskis.

Knygos iš Rietavo ir Plungės pateko į dvi valstybės saugyklas: Valstybės centrinį knygyną Kaune bei Šiaulių centrinį knygyną.

Nustatyti, kaip Oginskių kolekcijos knygos pateko į KTU biblioteką padeda Bibliotekos inventoriaus knygos. Remiantis jomis, daugiausia šiai kolekcijai priskiriamų spaudinių gauta 1925–1937 m. iš Valstybės centrinio knygyno ir tik keturi spaudiniai – iš kitų šaltinių. 1937 m. lenkų ir prancūzų kalbomis išleistas leidinys „Atlas statystyczny Polski i krajów okolicznych…“ (1827 m.) gautas iš Kauno miesto muziejaus. 1937 ir 1942 m. bibliotekai padovanoti du spaudiniai: kartografo Charles François Delamarche 1807 m. Paryžiuje išleistas „Atlas de lagéographie ancienne, du moyen-age, et moderne,…“ ir kartografo Giovanni Antonio Rizzi Zannoni sudarytas bei 1772 m. Paryžiuje pasirodęs leidinys „Carte de la Pologne divisée par provinces…“.

Antano Baranausko knygoje „O progresji transcendentalnej oraz o skali i siłachumy słuludzkiego…“, išleistoje 1897 m., aptinkamas ne tik „Biblioteka Płungianska“, bet ir Aukštųjų kursų (veikė 1920–1922 m.) antspaudas. Universiteto pirmtako biblioteka kūrėsi iš įvairių šaltinių: leidiniai, atsižvelgus į studijų programas, buvo perkami, dėstytojų sunešti iš namų, dovanoti.

Bibliotekos Inventoriaus knygos rodo KTU bibliotekoje saugotas Oginskiams priklausiusias gaidas, kurios 1971–1980 m. perduotos M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejui.

OGINSKIŲ KNYGOS KTU BIBLIOTEKOJE

Vertingiausi Oginskių kolekcijos eksponatai – inkunabulai (iki 1501 m. išleistos knygos) ir XVII–XVIII a. proginė literatūra, kurioje lotynų ir lenkų kalbomis įamžinti Oginskių giminės svarbiausi gyvenimo įvykiai.

Oginskių bibliotekai priklauso du inkunabulai. Tai – 1496 m. lotynų kalba išleisti popiežiaus Grigaliaus I-ojo veikalai „Libri dialogorum sancti Gregorii pape“ („Dialogai…“) ir „Homiliae super Ezechielem“ („Homilijos apie pranašą Ezechielį“). Šios knygos aprašytos Nojaus Feigelmano kataloge „Lietuvos inkunabulai“ ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos (toliau – KAVB) parengtame kataloge „XV–XVI amžių knygos Kauno bibliotekose“. Pristatomos knygos įrištos XX a. pirmojoje pusėje, bloko kraštai taškyti raudonais dažais, jose aptinkama daug marginalijų: tekstinių ir rankraštinių pastabų, pabraukimų.

6 pav. Gregorius I. Libri dialogorum sancti Gregorii pape. Basel: Michael Furter, 1496.

Kolekcijai priklauso po vieną XVI a. ir XVII knygas. XVI a. atstovauja Jano Laskio (1456–1531) – Lenkijos valstybės ir bažnyčios veikėjo 1506 m. Krokuvoje išleistas pirmasis Lenkijos įstatymų rinkinys „Commune inclity Polaniae Regni privilegium constitutionum et indultuum…“, kuris dar vadinamas Laskio statutu. Ši knyga taip pat aprašyta anksčiau minėtame KAVB išleistame kataloge. Ji įrišta kartonu ir ruda oda, matomi likę surišimo dirželių kraštai, bloko kraštai taškyti raudonais dažais. Knygoje yra keletas marginalijų: pažymėjimų.

7 pav. Łaski, Jan. Commune inclity Polaniae Regni privilegium constitutionum et indultuum publicitus dectretorum approbatorumque cum nonnullis iuribus tam divinis quam humanis, per … principem … Alexandrum … regem Poloniae, magnum ducem Lithuaniae … Libri duo iuris civilis Magdeburgensis et provincialis Saxonici cum tertio libro iuris feudalis. Raymundus Parthenopacus. Summa utriusque iuris. Cracoviae [Kraków] : in aedibus Iohannis Haller ad commissionem … Iohannis de Lasco impressus, 27 Ian. 1506.

XVII a. antroje pusėje Vilniaus akademijos spaustuvėje išleista knyga „Iter gloriæ a porta gentilitia usq[ue] ad portas mortis per Martis campos…“ Knygoje yra dedikacija: „Praæfatio ad illustrissimum dominum D. Martianum de Kozielsko Oginski, palatinum Trocensem […] capitaneum“, skirta Trakų vaivadai Marcijonui Aleksandrui Oginskiui. Knygoje esantis įrašas byloja, kad ji priklausiusi ir Pinsko jėzuitų kolegijai.

8 pav. Iter gloriæ a porta gentilitia usq[ue] ad portas mortis per Martis campos, curiæ areas, honoru[m] atria heroicis virtutu[m] meritorumq[ue] passibus emensum. A perillustri ac magnifico Domino D. Joanne de Kozielsk Ogiński Mareschallo Bracławiensi ac sequaci calamo, ad posteræ memoriae perennitatem annotatum. Ipsoq[ue] pompæ funebris apparatu exhibitum a condolente Academia Viln[en]si S.I. anno 1680 die. [Vilnius]: Academia Viln[en]si S.I., 1680.

„Didžiai gerbiamo ir prakilnaus pono, pono Jono iš Kozielsko Oginskio, Bratslavo maršalkos, kantriai nueita šlovės kelionė nuo giminės vartų per Marso laukus, valstybinių instancijų aikštes, garbingas didžiavyriškų dorybių ir nuopelnų sales iki mirties vartų, paklusnia plunksna amžinam būsimųjų kartų atminimui pateikta ir laidotuvių iškilmėse parodyta užjaučiančios Vilniaus Jėzaus draugijos akademijos 1680 metais.“

Kolekcijoje daugiau knygų, išleistų XVIII a. Viena jų – 1732 m. kartografo, leidėjo, graverio Henri Abrahamo Chatelaino (1684–1743) prancūzų kalba išleisto žemėlapių rinkinio „Atlas historique, ou nouvelle introduction à l’histoire, & à la chronologie, & à la géographie ancienne & moderne…„ („Istorinis atlasas arba naujas senosios ir moderniosios istorijos, chronologijos ir geografijos įvadas, pristatomas naujuose žemėlapiuose…“) 5-asis ir 6-asis tomai. Leidinys pasižymi informatyvių ir įspūdingai kruopščiai atliktų iliustracijų gausa. Pristatomo (5-ojo tomo) viršelis yra iš odos su aukso spalvos ornamentų įspaudais, knygos bloko kraštai paauksuoti. Tenka apgailestauti dėl defektų: abi odinio viršelio pusės stipriai sugadintos.

9 pav. Chatelain, Henri Abraham. Atlas historique, ou nouvelle introduction a l’histoire, à la chronologie & à la géographie ancienne & moderne [kartografija] : représentée dans de nouvelles cartes, où l’on remarque l’établissement des premiers etats & des plus anciens Empires du Monde leur durée, leur chûte, & leurs differens gouvernemens; la chronologie des empereurs, des rois, des princes &c. qui ont été depuis le commencement du monde … . Tome V, Qui comprend l’Asie en général & en particulier l’Assyrie, l’Armenie, la Georgie, la Turque Asiatique, la Terre Sainte, l’Arabie, la Perse, la Tartarie, les Etats du Grand-Mogol, les Indes Orientales, la Chine, le Japon & le Royaume de Siam / par Mr. C*** [Henri Abraham Chatelain] avec des dissertations sur l’histoire de chaque etat par Mr. Gueudeville.= Henri Abraham Chatelain.], Avec des dissertations fur l’histoire de chaque etat, par Mr. Gueudeville. Seconde Editio, Corrigée Et Augmentée. A Amsterdam : Chez Zacharie Chatelain, M.DCC.XXXII [1732].

Ypatingą vietą užima ir 1772 m. Giovanni Antonio Rizzi Zannoni (1736–1814) – Venecijos Respublikos kartografo, daugelio žemėlapių ir atlasų kūrėjo Paryžiuje išleistas Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiosis Kunigaikštystės teritoriją apimantis leidinys „Carte de la Pologne divisée par provinces et palatinats et subdivisée par districts…“ („Lenkijos žemėlapis, suskirstytas į provincijas ir palatinas…“. Knygoje yra dedikacija, skirta kunigaikščiui Juozapui Aleksandrui Jablonovskiui (Józef Aleksander Jabłonowski) – Abiejų Tautų Respublikos stambiam magnatui ir valstybės veikėjui, Naugarduko vaivadai, istorikui, bibliografui, heraldistui, mecenatui ir kt.

10. Rizzi-Zannoni, Giovanni Antonio. Carte de la Pologne divisée par provinces et palatinats et subdivisée par districts [kartografija]: construite d’aprés quantité d’arpentages d’observations et de mesures prises sur les lieux: dediée à sont altesse le Prince Prusse-Vindes Joseph Alexandre Jablonowski palatin de Nowogrod, Chevalier des Ordres du St. Esprit, de L’Aigle blanc et de St. Hubert, associé á l’Academie R[oya]le des Sciences de Paris / par… J. A. B. Rizzi Zannoni de l’Academie R[oya]le des Sciences de Gottingue d’Altors etc. gèographe de la Marine de France; Beaublé scrip. et sculp.; Perrier sculpsit, Bourgoin scripsit. [Paris]: [s.n.], 1772.

Oginskių kolekcijoje vietą rado ir istoriografo, poeto bei vertėjo Marcino Bielskio (1495–1575) „Kronika“, dariusi įtaką lenkų kilmės istorikui Motiejui Strijkovskiui, parašiusiam apie Lietuvos istoriją. Nors „Kronika“ buvo išleista 1551 ir 1554 m., svarbiausias Lietuvai yra trečiasis leidimas – jame pateikiama informacija apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Ši eksponuojama „Kronika“ yra Varšuvoje išleisto keturtomio istorijos rinkinio pirmasis tomas. Knygoje matomos dvi dedikacijos, spausdintinės marginalijos.

11. ZBIOR dzieiopisow polskich: we czterech tomach zawarty. W Warszawie: W Drukarni J.K. Mci y Rzeczypospolitey, t. 1. Kronika Marcina Bielskiego, 1764.

Keturtomis Lenkijos metraštininkų rinkinys. Tomas pirmas. Marcino Bielskio kronika. Kažkada Krovujoje išspausdinta, papildyta iki Augusto III perspausdinta. Varšuvoje, Jėzuitų ordino Jo Didenybės ir Respublikos spaustuvėje 1764 Viešpaties metuose.

Svarbią vietą užima vokiečių geografo, kartografo, graverio ir leidėjo Johanno Baptisto Homanno (1664–1724), jo mokinio ir vėliau – vieno garsiausių XVIII a. vokiečių žemėlapių leidėjo, graverio Matthaeus Seuttero (1678–1757) bei M. Seuttero žento, vokiečių graverio ir leidėjo Tobias Conrado Lottero (1717–777) žemėlapių rinkinys. Leidinyje įrašyta kunigaikščiui Mykolui Oginskiu skirta dedikacija „Įrašas: Marszałkowi Mojemu Jasnie Oswicnemu Księciu Oginskiemu Michalowi do Zbiorow Starożytnoṡci s sklada. Boleslaw Sakich. 1877 Roka Septembra 29“.

12. Seutter, Matthaeus, Lotter, Tobias Conrad, Homann, Johann. [Žemėlapių rinkinys]. [S. l., XVIII a.], 33 žml.

Oginskių kolekcijoje išskirtinę vietą užima 1753 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje išspausdinta jėzuito Felicjano Jozefo Nowodworskio kalba, išaukštinanti Vitebsko vaivados Marcijono Mykolo Oginskio dorybę, garbę ir šlovę.

13. Nowodworski, F. Cnoty, honoru i sławy Portret Jaśnie Wielmożnego Imści Pana Marcyana Michała na Kozielsku Ogińskiego <…> roku 1751 dnia 17 lutego, z opisaniem tego pogrzebowego aktu, tudzież misterną strukturą erygowanego Castri Doloris dla wieczney w potomne wieki pamięci Drukarską sztuką światu na oko wydany. Wilna:Drukarnia J. K. M. Akademicka Soc. Jesu, 1753.

XVIII a. rinkinį papildo dvi Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistos knygos: „Facies Martis et Minervae in capite Oginscianae Prosapiae Vlodimiro principe…“ (1726 m.) ir „Via flaminia ab Oginscianæ domûs porta ad palatini honoris fastigium…“ (1730 m.).

14. Facies Martis et Minervae in capite Oginscianae Prosapiae Vlodimiro principe, Martiis olim et literariis laureis adornato, spectata nunc verò intra palatinam portam illustrissimi ac excellentissimi domini d. Casimiri Oginski, palatini Trocensis, et in Palaemonio Areopago supremi mareschalli observata, ad theatrales ignes metagymnastico actu serenata, ab … juventute Academiæ et Universitatis Vilnensis Societatis Iesu. Anno ob ortu incarnatae sapientiae 1726. Kalendis Augusti. [Vilnius]: [Vilniaus akademijos spaustuvė], 1726.

Šaunus Marso ir Minervos veidas kunigaikščio Vladimiro giminaičių Oginskių galvoje, vainikuotas kariniais ir rašytiniais laurais, o dabar šiapus rūmų vartų stebimas šviesiausiojo ir kilniausiojo pono, pono Kazimiero Oginskio, Trakų vaivados ir Palemono aukščiausiojo teismo vyriausiojo maršalkos, Jėzaus draugijos Vilniaus akademijos ir universiteto šviesiausios, didžiai vertinamos, tauriosios ir kilmingiausios jaunuomenės nušviestas teatrinėmis ugnimis su gimnastikos veiksmais nuo Įsikūnijusios Išminties gimimo praėjus 1726 metų, rugpjūčio 1 dieną.

15. Via flaminia ab Oginscianæ domûs porta ad palatini honoris fastigium præcedaneo grandium meritorum vestigio trita, fulgore gloriæ, et splendore virtutum corusca, post ardentia palatinatus desideria liquescentibus gaudio pectoribus : sub auspicatissimum in secunda jam purpura ingressum trabeati neo-honorii illustrissimi excellentissimi domini domini Casimiri in Kozielsk Oginski, palatini Vilnensis, equitis albæ aquilæ, Uszpolensis, Gorzdoviensis &c. &c. capitanei, in effusos populorum plausus, ac profusa Giediminiæ Metropoleos gaudia eundem deducens, / a propensissima in Oginsciani nominis cultum Ignatiana Societate Jesu, et Universitate Vilnensi secuturis ætatibus indigitata anno ignem mittere in terras Venientis Dei 1730. Vilnensi [Vilnius]: et Universitate Vilnensi, 1730.

Flaminijaus kelias nuo Oginskių namų vartų iki garbingų vaivados aukštumų, priekyje einančių didžių nuopelnų pėdomis pramintas, šlovės spindesiu ir dorybių blizgesiu žibantis, po tviskančiu vaivadijos postu pranykstantis, nueitas garbingos pareigybės skraiste naujai pasipuošusio šviesiausiojo [ir] kilniausiojo pono, pono Kazimiero iš Kozielsko Oginskio, Vilniaus vaivados, Baltojo Erelio ordino kavalieriaus, Užpalių, Gargždų ir t.t., ir t.t. seniūno, nutiestas pritariant tautai ir atiduotas Gedimino sostinės džiaugsmui, ateinančioms kartoms reikalingas. Labiausiai Oginskių vardą gerbianti Ignacijaus Jėzaus draugija ir Vilniaus universitetas į Žemę pasiųsti deglą atėjusio Dievo 1730-aisiais metais.

Literatūra:
1. Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. Vilnius: Algimantas, 2010. 511 p.: iliustr., portr., žml., (toliau – SLD).
2. Lietuvos dvarai: [Gintaras Abaravičius … et al.]. Kaunas: Šviesa, 2007. 167 p. : iliustr., (toliau – ALD).
3. Lietuvos pilys ir dvarai: istorijos ir legendos, architektūros bruožai. Ingrida Semaškaitė. Vilnius: Algimantas, 2005, p. 288.: iliustr., žml., (toliau – SLPD).
4. Misiūnienė, Jadvyga. Mykolo Kleopo Oginskio ir jo palikuonių asmeniniai knygų rinkiniai: Zalesė, Rietavas, Plungė. Žemaičių saulutė, 2015 m., Nr. 19, spalio 30 d., p. 2, (toliau – MOPR).
5. Žemaičių dailės muziejus. Sudarė D. Mukienė, V. Turskytė, S. Beržonskaitė. Vilnius: Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1997, p. 141, [3] p.: iliustr., (toliau – MŽDM).
6. Plungės ir Rietavo kunigaikščiai: broliai Bogdanas ir Mykolas Oginskiai ir jų žmonos. Parengė Danutė Mukienė. Prieiga per internetą http://samogitia.mch.mii.lt/Kultura_a/Broliai_Oginskiai.htm, (toliau – MPRK).
7. Prelgauskis, Mykolas Andrejus. Korrespondencija iš Plungės. Lietuvių laikraštis, 1905, nr. 50, (toliau – PKP).
8. Skurdauskienė, Jolanta. Oginskiai. Prieiga per internetą http://www.oginski.lt/lt/rumu-ansamblis/kunigaikstis-moginskis/, (toliau – SO).
9. Šimkutė, Dalia. Rūmuose – atgimusi Oginskių biblioteka. Prieiga per internetą http://laikrastisplunge.lt/rumuose-atgimusi-oginskiu-biblioteka/, (toliau – ŠAOB).
10. 153 įdomiausi Lietuvos dvarai: [iliustruotas žinynas]. Sudarė Danguolė Kandrotienė ir Vytautas Kandrotas. Kaunas: Terra publica, 2011. 319 p.: iliustr., (toliau – ĮLD).

Parodą parengė Retų spaudinių grupės vadovė dr. Edita Korzonaitė, edita.korzonaite@ktu.lt, 300 658.