Virtuali veteranų klubo narių publikacijų paroda „EMERITUS 2022“

Apie parodą

KTU veteranų klubas „EMERITUS“ 2022 m. (gruodžio mėn.) švęs klubo gyvavimo dvidešimtmetį. Emeritai išliko kūrybingi net ir baigę akademinį darbą universitete – vieni tęsė mokslinių tyrimų bei metodinių darbų publikavimą, kiti piešė, dar kiti kūrė eiles, rašė proza įvairius kūrinius.

Virtualios parodos tikslas – parodyti KTU veteranų klubo „Emeritus“, kaip sudėtinės universiteto bendruomenės dalies, aktyviausių narių intelektinį potencialą per jų publikacijas.

Šioje parodoje pateikta KTU veteranų klubo „EMERITUS“ bendros klubo inicijuotos publikacijos bei aktyvių narių (sutikusių dalyvauti parodoje) pagrindinės 2002-2022 m. laikotarpio mokslinės publikacijos, įvairūs literatūriniai kūriniai su anotacijomis.

Virtualios parodos organizacinė grupė:

Vilija Dzingienė, Lina Jonaitytė (KTU biblioteka)
Rūta Urbanskienė (klubo „Emeritus“ narė)
Janina Samolaitytė (klubo „Emeritus“ referentė)

Barzdaitis Vytautas

1969 m. su pagyrimu baigė Kauno politechnikos institutą (dabar KTU) ir įgijo tiksliosios mechanikos prietaisų specialybės inžinieriaus kvalifikaciją. Habilituotas technikos mokslų daktaras (1989), Kauno technologijos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Inžinerinės mechanikos katedros profesorius (1990), KTU Mechatronikos mokslo laboratorijos įkūrėjas (1989) ir vadovas, Klaipėdos universiteto Mechatronikos mokslo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Lietuvos mokslo premijos laureatas (2003), KTU pirmojo Atkuriamojo Senato narys (1992-1995).

Mokslinės veiklos kryptis – mechatroninių mašinų ir rotorinių sistemų modeliavimas ir dinamikos tyrimai, netikėtų gedimų prognozės metodų ir priemonių kūrimas, tyrimas ir diegimas pramonės įmonėse. Užregistruota 20 išradimų, virš 150 mokslinių straipsnių, 16 mokymo metodinių priemonių ir mokomųjų knygų, 3 monografijos.

prof. habil. dr. Vytauto Barzdaičio publikacijos:

• Barzdaitis, V. (2011). Mechatronikos pagrindai. Kaunas: Technologija. Vadovėlyje pateikiama apibendrinta mechatroninių mašinų struktūra, jos elementai, tarpusavio ryšiai ir mechatroninių mašinų, veikiančių pramonėje, pavyzdžiai, jų eksperimentinių diagnostinių tyrimų rezultatai, nano ir mikrosistemų samprata, mažos galios elektros mikrogeneratoriai.
• Barzdaitis, V., Pocius, Z., Žemaitis, V. (2008). Mašinų elementų diagnostika: laboratoriniai darbai : mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. Šioje mokomojoje knygoje pateikti aštuoni laboratoriniai darbai. Kiekvieno laboratorinio darbo aprašyme nurodytas darbo tikslas, teorinės žinios, darbo turinys, užduotis ir ataskaitos pavyzdys.
• Barzdaitis, V. (2006). Profesorius habilituotas daktaras Vytautas Barzdaitis: bibliografijos rodyklė. Kaunas: Technologija. Leidinyje pateikta trumpa profesoriaus habilituoto daktaro biografija ir darbinė veikla 1969–2006 m., taip pat mokslo ir profesinės kūrybos darbų precizinės mechanikos, mechatronikos ir rotorinių mašinų dinamikos tyrimo, modeliavimo, gedimų diagnostikos ir prevencijos, ekspertinių sistemų kūrimo kryptyse sąrašas.
• Barzdaitis, V. (2006). Mašinų elementai ir mechanizmai: laboratoriniai darbai : mokomoji knyga. Kaunas: Technologija.

Benkauskienė Ramutė

Benkauskienė R. dirbo Kauno technologijos universitete, Užsienio kalbų katedroje. Dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. Ji rašo daug eilėraščių ne tik lietuvių, bet ir vokiečių kalbomis. KTU leidykla yra išleidusi autorės eilėraščių knygą „Norėčiau“. Savo poeziją publikavo „Poezijos ir prozos almanache“ (2020), „Poezijos almanache“ (2015).

• Benkauskienė, R. Norėčiau. Eilėraščių knyga.  Kaunas,  KTU: Technologija.
• Benkauskienė, R. Poezijos almanachas. Eilėraščiai (7) p. 16-24. (2015). Kaunas. Leidykla: Technologija.
• Benkauskienė, R. Poezijos ir prozos almanachas. Eilėraščiai (10); p. 19-32. (2020). Kaunas. Leidykla: Technologija.

Bubulis Algimantas

Algimantas Bubulis – habil. dr. (technikos mokslai), mokslininkas, Kauno Technologijos Universiteto (KTU) Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Mokslinių interesų sritys: pjezomechanika, mechatronika, biomedicina. Apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją (vadovas prof. K. Ragulskis, 1979), habil. dr. (technologijos mokslai, mechanikos inžinerija) disertaciją (2002).

Knygų „Vibracionije preobrazovateli dviženija“ (1984), monografijos „Virpesių mechanika ir technika. Vibroengineering“ (1998) sudarytojas, monografijos „Preciziniai vibraciniai įrenginiai skysčiams ir birioms medžiagoms dozuoti“ (1999) autorius. Jis yra „Pjezomechanika“ (2008) ir kitų žemiau pateiktų knygų bendraautorius ar autorius.

Čitavičius Algimantas ir kt.

• Čitavičius A., Krivickas, R. Nakutis, Ž. (2008). Skaitmeninis telekomunikacijų signalų apdorojimas. Vadovėlis. Kaunas: Technologija.

Vadovėlyje pateikiamos teorinės žinios apie skaitmeninio telekomunikacijų signalų apdorojimo, analizės, modeliavimo, įvairių įtaisų sintezės ir projektavimo metodus. Nagrinėjami įvairūs skaitmeninio telekomunikacijų signalų apdorojimo elementai: įvairūs filtrai, generatoriai, netiesiniai įtaisai ir kt. Pateikiama teorija iliustruojama signalų apdorojimo projektavimo pavyzdžiais.

Čižinauskienė Jonė

Čižinauskienė J. dirbo užsienio kalbų katedroje, tyrė užsienio kalbų mokymo ir mokymosi metodikos tobulinimą. Domisi literatūra ir kūryba. Ji yra išleidusi poezijos knygas: „Širdies išpažintis“, „Rašau…“ (2009). Taip pat savo poeziją publikavo „Poezijos ir prozos almanache“ (2020), „Poezijos almanache“ (2015).

• Čižinauskienė, J. Širdies išpažintis. 92 Eilėraščiai. 2014. Kaunas. 95 p.
• Čižinauskienė, J. Rašau. 27 Eilėraščiai. Kaunas. 2009. 36 p.
• Čižinauskienė, J. Poezijos almanachas. (2015). 29 Eilėraščiai. p. 24-55. Kaunas: Technologija.
• Čižinauskienė, J. Poezijos ir prozos almanachas. (2020). 15 Eilėraščių. p. 33-52. Kaunas: Technologija.

Deltuva Juozas ir kt.

• Deltuva J., Vaitkevičius V. (2006). Statybinių nerūdinių medžiagų gavyba, perdirbimas ir naudojimas. Vadovėlis. Kaunas: Technologija. Vadovėlis skirtas studentams ir magistrantams, studijuojantiems statybą, kelių tiesimą ir kitas sritis, susijusias su gamtinių mineralinių žaliavų perdirbimu bei naudojimu. Šis leidinys naudingas pramonės įmonių darbuotojams bei kitiems specialistams, besidomintiems nerūdinių medžiagų pramone. 2008 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos paskirta trečioji premija.
• Elzbutas, H., Deltuva J. (2006). Statybinių medžiagų katedra. Katedros istorija. Kaunas: Technologija. Leidinyje aprašoma statybinių medžiagų mokslo ir studijų ištakos, Statybinių medžiagų katedros ištakos (1922-1924, 1956-2006), Lietuvos universitete Kaune; katedros vykdomus mokslinius tyrimus, dėstomus dalykus. Leidinyje yra katedros absolventų sąrašai, žinios apie katedros mokslinius darbus, dėstytojus, doktorantūrą (aspirantūrą).
• Sasnauskas, V., Rudžionis, Ž., Deltuva, J. (2007). Statybinių medžiagų technologiniai procesai. Mokymo knyga. Kaunas: Vitae litera. Knygoje atskleista statybinių medžiagų technologijose naudojami gamybiniai procesai (bendrieji ir specifiniai), reikalingi aparatai ir įranga, pateikiami pavyzdžiai, schemos, nurodomi skirtumai įvairių statybinių medžiagų technologijose.
• Deltuva, J., Rudžionis, Ž., Vaitkevičius, V., Vaičiukynienė, D. (2017). Statybinė Medžiagotyra. Kaunas: Technologija. Vadovėlyje moksliškai ir istoriškai apžvelgtas statybinių medžiagų medžiagotyros mokslas, koncentruotai aprašyti statybinės medžiagotyros pagrindai. Knygoje pateiktas medžiagų struktūros vertinimas, originaliai parinkta, susisteminta ir išdėstyta medžiaga apie medžiagų sandarą, statybinių medžiagų savybes, medžiagų struktūros kaitos pradmenis ir procesus, medžiagų struktūros kitimą gamybos ir eksploatacijos stadijose.

Elzbutas Henrikas

1965 m. baigė Kauno politechnikos institutą, o jau 1971 m. apgynė disertaciją „Silikatinio betono ir jo komponentų kai kurių savybių tyrimas dielektriniais metodais“, technikos mokslų kandidatas, o 1982 m. docentas. Po KPI baigimo dirbo Kauno technologijos universitete dėstytoju , Statybinių medžiagų ir konstrukcijų probleminės laboratorijos vedėju, 1995–2006 m.buvo Statybos ir architektūros fakulteto dekanas.

Mokslinių darbų svarbiausios sritys: statybinių medžiagų savybių ir struktūros, gaminių ir jų gamybos technologijų tyrimai, neardomųjų metodų taikymas. Paskelbė daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių. Dviejų išradimų autorius. Parašė 8 mokomąsias knygas, parengė informacinių leidinių.

• Elzbutas, H., Keras, V. (2008). Profesorius Juozas Valikonis – inžinierius, pedagogas, mokslininkas. „Pažangioji statyba“. Tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija. Minint J. Valikonio gimimo 90-sios metinės, straipsnyje pateikiama profesoriaus Juozo Valikonio gyvenimo ir veiklos istorija. Paliestas ankstyvasis laikotarpis, mokslas vidurinėje technikos mokykloje, studijos, darbo aukštojoje mokykloje pradžia. Juozas Valikonis paminimas, kaip KPI iš anksto įtempto gelžbetonio konstrukcijų tyrimo mokyklos pirmasis disertantas. Pažymimas jo sėkmingas, ilgametis darbas prodekanu, dekanu, mokslinių darbų ir pagalbos projektuotojams vadovu, profesoriumi.
• Elzbutas, H., Čygas, D., Rudžionis, Z., Vainiūmas, P., Ziberkas, L. P. (2010). Universitetinis architektūros ir statybos inžinerijos studijos Lietuvoje. KTU ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai. Leidykla „Technologija“. Leidinyje parodytos Architektūros ir statybos studijų ištakos Lietuvoje, studijos Kaune bei Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Leidinys iliustruotas nuotraukomis.

Grigonis Alfonsas

Gimė 1943 metų sausio 2 d. Panevėžio valsčiuje, Miežiškiuose. 1961 metais baigė Miežiškių vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto (VU) fizikos – matematikos fakultetą. 1967 m. baigė VU Fizikos fakultetą. Mokydamasis VU dirbo laborantu (1964-1966), asistentu (1967).  Nuo 1968 metų KTU (KPI): 1968–1970, 1974 – asistentas, 1975–1981 – vyresnysis dėstytojas, 1981–1992 – docentas, 1998-2015 – profesorius., 1992–2001 – Fizikos katedros vedėjas.

1970–1973 m. mokėsi KPI aspirantūroje kur parengė gamtos mokslų daktaro (pagal tuometę klasifikaciją fizikos-matematikos mokslų kandidato) disertaciją. 1996 metais apgynė habilituoto daktaro (medžiagotyra (7G)) , vėliau klasifikuota į medžiagų inžineriją (T008)) disertaciją. 1996 metais KTU apgynė habilituoto daktaro (medžiagotyra (7G)) , vėliau klasifikuota į medžiagų inžineriją (T008) disertaciją. 1986 metais stažavosi Maskvos inžinerinės fizikos institute, 1999m. – Liublino universitete; 2007 m. – Poznanės universitete. Buvo  leidinių Lithuanian Journal of Physics (2002–2011 m.) redkolegijos narys ir Physics and chemistry of solid state (Ukraina)  (1999 – 2012 mm.) užsienio redkolegijos narys, kelių tarptautinių konferencijų Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje programinių komitetų narys ir pirmininkas, ilgametis LMT ekspertas.

Kartu su bendraautoriais išleido 7 vadovėlius ir mokymo priemones.

• Grigonis, A., Galdikas, A. (2006). Plazminiai ir plazmocheminiai procesai. Kaunas: Vitae Litera.
• Grigonis, A., Rutkūnienė, Ž. (2007). Atominių dalelių sąveika su medžiaga. Šiauliai; Šiaulių universiteto leidykla.
• Rutkūnienė, Ž., Grigonis, A. (2007). Atominių dalelių sąveika su medžiaga (laboratoriniai darbai). Šiauliai; Šiaulių universiteto leidykla.
• Grigonis, A., Požėla, I., Balandis, A. (2008). Kondensuotų medžiagų fizika. Mokomoji knyga. Šiauliai; Šiaulių universiteto leidykla.

Straipsniai švietėjiška tematika

• Grigonis, A., (2004). Jubiliejiniai renginiai. Šventiniai renginiai, skirti akademikui Kazimierui Baršauskui. Vilnius: Mokslo aidai.
• Grigonis, A. Marcinauskas, L., Rutkūnienė, Ž. (2009). Amorphous carbon coatings and their modification. Kaunas: Technologija.
• Grigonis, A., Marcinauskas, L., Rutkūnienė, Ž. (2010). Amorphous carbon coatings and their modification. Kaunas: Technologija.
• Grigonis, A., Marcinauskas, L., Rutkūnienė, Ž. (2011). Amorphous carbon coatings & their modification. Kaunas: Technologija.

Gylys Jonas

Gylys J. ilgametis KTU Šilumos ir atomo profesorius, katedros vedėjas ir kt. Jo biografiją rasite čia.

Autorius mėgo keliauti ir savo įspūdžius iš kelionių aprašė šiose knygose:

• „Dvi savaitės Centrinėje Amerikoje“. Šioje knygutėje pateikta „mažo biudžeto“ kelionės po Centrinės Amerikos valstybės įspūdžių nuotrupos.
• „Dvi savaitės Indokinijoje“. Šioje knygelėje – dienoraštyje pasidalinama trumpos dviejų savaičių trukmės kelionės po Vietnamą, Kombodžą ir Laosą turisto pastebėjimais ir įspūdžiais. Sudėtinga ir komplikuota Indokinijos istorija, turtingi kultūros, religijas ir meno paminklai, unikali gamta sutraukia daug turistų, trokštančių neišdildomų įspūdžių.
• „Savaitė prie Čalalano ežero“. Šventu laikomas Čalalano ežeras – nuostabus gamtos stebuklas – pradangintas Bolivijai priklausančių Amazonės džiunglių tankynėje. Šioje knygelėje supažindinama su trumpos kelionės įspūdžiais, pavojais, kai kuriais augalijos ir gyvūnijos ypatumais šiame atokiame rajone.
• „Keturios savaitės Belize“. Šioje knygelėje pateikiama vienos savaitės trukmės kruiziniu laivu, aplankant Haitį, Jamaiką, Meksikai priklausančią kosumelio (Cozumel) salą bei 3 savaičių viešnagė Belize; aplankant senovės majų kultūros palikimo Tikalyje (Tiak‘al) – Gvatemaloje, Chose de Serenoje (Joya de Cerena) ir San Andrese ( San Andre) – Salvadore bei AltumHa-Belize įspūdžius.
• „Ledonešis“. Knygelėje atskleistas Lietuvos kaimas tarpukaryje. Ji parašyta tikrų 1930-1932 m. Seredžiaus valsčiuje vykusių įvykių pagrindu. „Lėvens slėnis“ – apybraiža apie paprastų žmonių gyvenimus. Knygelė skirta tėvų atminimui. Taip pat savo prozą publikavo „Poezijos ir prozos almanache“ (2020).
• „Lėvens slėnis“. Tai apybraiža apie paprastų žmonių gyvenimus. Knygelė skirta tėvų atminimui.

J. Gylio mokslinės publikacijos

• Gylys, J. (2012). Garo ir dujų turbinų teoriniai pagrindai. Kaunas: Technologija.
  Autorius, apibendrindamas ilgamečio dėstymo patirtį, parengė „Garo ir dujų turbinų teorinių pagrindų“ vadovėlį, kuriame supažindinama su turbinų veikimo principais, pateikiami įvairaus tipo turbinų (aktyviųjų, reaktyviųjų, radialinių) teoriniai pagrindai, trūkumai ir privalumai, supažindinama su turbinų reguliavimo ir pagalbine įranga, su naujausiomis turbinų kūrimo ir taikymo tendencijomis. Vadovėlis skirtas Lietuvos aukštųjų mokyklų energetikos studijų programų studentams, ypač tiems, kurie dirbs elektrinėse, stambiose pramonės įmonėse, šalies energetinio ūkio infrastruktūroje. Vadovėlis taip pat galėtų būti naudingas ir energetikams – praktikams, jau dirbantiems energetikos sferoje.
• Gylys, J. Ašmantas, L. (2011). Atominių elektrinių energetiniai įrenginiai. Kaunas: Technologija.
  Šiame vadovėlyje, apibendrinant ilgamečio dėstymo patirtį, pateikiami pagrindiniai branduolinių reaktorių veikimo principai, konstrukcijos, supažindinama su branduolinio kuro ciklo elementais, su ateities branduolinėmis energetinėmis sistemomis.
  Vadovėlis skirtas Lietuvos aukštųjų mokyklų techniškųjų specialybių studentams, ypač tiems, kurie planuoja dirbti naujoje Visagino AE arba kitose Lietuvos branduolinės energetikos infrastruktūros institucijose. Vadovėlis gali būti naudingas visiems, besidomintiems branduolinės energetikos, branduolinio kuro ciklo klausimais bei ateities perspektyvomis.

Kajalavičius Antanas, Papreckis Bronislovas

• Kajalavičius A., Papreckas, B. (2013). Medienos technologijos katedros istorija/Nuo katedros įkūrimo 1941m. iki 2011m. Kaunas: „Technologija“. 2010-2011 mokslo metai Kauno technologijos universiteto Medienos technologi­jos katedrai svarbūs. Sukako 70 metų nuo katedros pirmtako – Vytauto Didžiojo universiteto Medžio technologijos katedros įsteigimo ir 50 metų nuo Kauno politechnikos instituto Medienos mechaninės technologijos kate­dros 1960 metais įkūrimo. Leidinyje pateikta minimos katedros istorija, parodyti jos vadovai, mokslininkai bei absolventų laidos.O taip pat atskleitaa mokslinė veikla: disertacijų, moslinių tyrimo programų bei tarptautinių projektų rengimas ir skaičiai.

Keras Valerijus

• Keras, V., Keras, A. (2002). Nusikalstamumas ir jo prevencijos plėtra. Teisiniai medicininiai smurto aspektai. Monografija. Vilnius: Lietuvos Teisės universiteto leidybos centras. Monografijos straipsnyje „Teisiniai medicininiai smurto aspektai“ atskleidžiama, kad tautos pasiekusios nepriklausomybe ir kurdamos naujas vertybes, patiria sumaišties, priešpriešų, oligokratinių ar libertaristinių nukrypimų, ypač sukaupto turto dalybose. Nusikalstamumo pobūdis Lietuvoje nedaug kuo skiriasi nuo Europos šalių. Iškilo naujos veikos, skatinamos pakitusios vertybinės orientacijos. Aptarti teisiniai medicininiai smurto aspektai.
• Keras, V., Keras, A. (2003). Technogeniniai nusikalstamumo iššūkiai postindustrinėje visuomenėje. Globalizacija: taikos kultūra, žinių visuomenė, tolerancija. Monografija. Sudarytoja J. Morkūnienė: UNESCO. Taikos, kultūros ir demokratijos katedra. Vilnius. Ryšium su mokslo ir, ypač, technikos sparčia pažanga pagausėjo technogeninių nusikalstamumo apraiškų. Šuoliški (revoliuciniai) gyvensenos pokyčiai visuomet sukelia visuomenėje priešpriešas, pažeidžia daugybę grupinių interesų, prioritetų ir t.t. telkia pažangai nepalankias jėgas, tradicionalistų ir radikalistų priešpriešą. Taip XX a. išsirutuliojo technicizmo, technokratizmo ir antitechnokratizmo mokslinės kryptys ir jų naujesni pavidalai, ekonominių kriterijų fetišizavimas, kai vardan ekonominio tikslingumo „čia ir dabar“ nepaisoma galutinių, juolab- gretutinių praradimų, nuostolių. Plėtojasi pramoninis elektroninis špionažas, dirbtinių narkotikų gamyba, aplinkos teršimas atliekomis, kompiuteriniai nusikaltimai, įskaitant grupinius, individualius, valstybinius.
• Keras, A., Keras, V. (2004). Information Obstruction: Short- term Dividends and Long- lasting Social Damages „Contemporary Philosophy: Age of Globalization“ Monografija. Vilnius. Monografijos straipsnyje „Information Obstruction: Short- term Dividends and Long- lasting Social Damages“ aptariamos informacinės kliūtis atitinkamoje srityje. Visuomenė gali veikti kaip adaptyvi sistema jei patikimai veikia jos informacinė posistemė, adekvačiai atskleisdama visą spektrą sistemos geram funkcionavimui reikšmingos informacijos. Sėkmingai tarptautinei konkurencijai būtinos naujausių technologijų ir ekonominės žinios. Gi nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu buvo padaryta mokslo ir ūkinės plėtros klaidų, ypač pertvarkant žemės ūkį ir, iš dalies, pramonės gamybą, nepaisant suomių, danų ir kt.- ūkio sisteminės plėtros specialistų patarimų, duomenų apie galimas alternatyvias pasekmes. Padaryta savotiškų sprendimų ūkio techninio- technologinio pertvarkymo atžvilgiu.
• Keras, V. (2006). Tarpšakinių tyrimų teigiamybės doktorantų ugdymo procese. Lietuvos mokslas. Akademinė edukologija. Monografija. II dalis. Vilnius: Mokslotyros institutas. Siekiant sėkmingo doktorantų ugdymo (ypač- atsižvelgiant į nūdienius Sustainable Development orientyrus ir reikalavimus) iškyla natūralus poreikis kompleksiškai spręsti nemažai naujų uždavinių. Tarp jų prioritetų formavimo teorijos ir praktikos uždaviniai, sąsajos su kitomis mokslo kryptimis ir t.t. Antai, sąsajos su kitomis mokslo kryptimis gali būti naudingos kiekvienos tų krypčių raidai, ugdomo doktoranto intelektualiojo AŠ (jo savimonės, mokslinės intuicijos formavimui) gali skatinti jo savarankiškumo užuomazgas jo tolesniems tyrimams mokslinės minties, lankstumą, adaptyvumą iškilus naujoms netradicinėms mokslinėms įžvalgoms ir t.t.). Pateikta siūlymų.

Krančiukas Ramutis

Krančiukas Ramutis dirbo Mašinų gamybos fakultete, asistentu, vyr. dėstytoju, docentu. Jo eilėraščiai sudėti į šias knygeles:

• „Mintys rudenėjant“ (2000). Knygelėje virš 40 eilėraščių; jie skirti žmogui, kuris gyvena gražiom viltim, nostalgiški.
• „Pabūkime dviese“ (2003). Knygelėje sudėta 1985-2003 m. rašyti eilėraščiai. Jie parašyti inspiruojant artimųjų, draugų gyvenimo patirtis, įvykius bei progas.
• „Lemties belaukiant“ (2010 m., KTU leidykla). Eilėraščių knygelė, kurioje apdainuotos gražios ir skaudžios gyvenimo akimirkos. Knygelėje apie 40 eilėraščių,
• „Atsakymo beieškant“ (2015). Alytus.

Taip pat savo poeziją publikavo „Poezijos ir prozos almanache“ (2020), „Poezijos almanache“ (2015):

• Krančiukas, R. Poezijos almanachas. 18 Eilėraščiai. Kaunas: Technologija. p. 56-77.
• Krančiukas, R. Poezijos ir prozos almanachas. 7 Eilėraščiai. p. 53-64.

Krikščiūnas Kęstutis

Autorius K. Krikščiūnas daugelio KTU universitete reikšmingų įvykių liudininkas ir aktyvus dalyvis, žinomas akademiniame pasaulyje profesorius, vadovavęs KTU (dvi kadencijas) bei buvęs kitų universitetų Tarybose, Senatuose, trijų universitetų garbės daktaras.

• Krikščiūnas, K. (2022). Mūsų Alma Mater 100 metų. Kauno technologijos universiteto raida 1950-2010 metais. KTU leidykla: Technologija. Knygoje pateikta Kauno politechnikos instituto (KPI) susiformavimas iš Vytauto Didžiojo universiteto (1950), aprašyta KPI raidos 1950-1960m. bruožai bei raidos ypatumai 1960-1990m. Aprašyta KPI transformacijos į KTU universitetą institucinė pertvarka ypatumai, tarptautinių partnerių parama, universiteto permainos 1992-1996m., 1996-2000m. 1990-2000m.- tai Europietiško universiteto modelio paieškos metai; o 2000-2006m. pateikti kaip universiteto europietiškumo įtvirtinimo metai. Atskleista u-to plėtra 2007-2010m., kaip infrastruktūros ir veiklos kokybės plėtros metai. Knyga iliustruota nuotraukomis.

Masaitis Česlovas

Česlovas Masaitis (lietuvis, gimęs Kaune, didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs ir dirbęs JAV) – matematikas, astronomas, NATO karinės programos kūrėjas, balistikos tyrimų laboratorijos vedėjas, aktyvus VLIK-o, BALF-o dalyvis, Lietuvių Katalikų akademijos narys, pilotas – mėgėjas, pedagogas, mokslininkas. Lietuvoje skaitė paskaitas Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete. Paskaitų pagrindu išleido vadovėlį „Aproksimacijos algoritmai“ (1995). Reiškėsi ir kaip poetas. Jis yra poezijos knygų „Nuotaikų pėdsakai” (1993 m.) ir „Sugrįžki niekad neišėjęs” (1994 m.) autorius. Č. Masaičio poezijoje, be dominuojančių Tėvynės, mylimųjų žmonių temų, jaučiama religinės filosofijos atšvaitai, kurie puikiai dera su pasaulietiška mąstysena.

Masaitis Česlovas dalyvavo akademinėje veikloje Kauno technologijos universitete, dirbo kviestiniu profesoriumi. Laisvalaikiu rašo eilėraščius, išleido poezijos rinkinį. Taip pat savo poeziją publikavo „Poezijos ir prozos almanache“ (2020), „Poezijos almanache“ (2015).

Jis išleido šias knygas:

• „Aproksimacijos algoritmai“. (1995). Vadovėlis parašytas skaitytų paskaitų Kauno technologijos universitete pagrindu. Pateikta aproksimacijos uždavinių formulavimas; parodyta kaip reikia aproksimacijos algoritmus taikyti ieškant vieno kintamojo ar su daugiau kintamųjų funkcijos reikšmes. Kalbama apie specialias teoremas, kurios padeda spręsti aproksimacijos uždavinius.
• „Sugrįžki niekad neišėjęs“ (1944). Šio rinkinio eilėraščiai daugiausiai vidinė saviraiškos priemonė, slaptų jausmų ir išgyvenimų žaibolaidis, tėvynės ilgesio ir vidinių, šeimyninių bei tautos dramos ir bendroji pasaulio sielvarto styga.
• „Nuotaikų pėdsakai“ (1991). Apie šios knygos turinį geriausiai pasako Č. Masaičio žodžiai: „Čia surašyti mano žodžiai jau kažin kur anapus daugelio pavasarių ir rudenių miglų. Juos užrašydamas dažiau tik savo nuotaikom, tik sau. Gal jųjų spalvos jau nubluko gyvenimo srovėj? O gal, Skaitytojau, TU nudažysi mano žodį savos širdies spalvom ir išskaitysi čia savosios nuotaikos virvėjimą“. Eilėraščiuose labai jautrūs žodžiai skirti Tėvynei, jos ilgesiui, užfiksuotos kelio į Nepriklausomybę nuotaikos bei žmogaus jausmams, gyvenimo džiaugsmui.

Martinkus Bronius

Bronislovas Martinkus (g. 1933 m. rugsėjo 16 d. Jerubiškiai, Jurbarko valsčius) – Lietuvos inžinierius, ekonomistas, technologijos mokslų daktaras. Mokslinių darbų pagrindinės sritys: įmonių ekonomika, vadybos efektyvumo didinimo problemos. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių moksliniuose leidiniuose.

• Martinkus, B. (2013). Gyvenimo prasmė. Kaunas: Technologija. Knygelėje atskleistos autoriaus mintys apie žmogaus esmę, naudingumą visuomenei ir Tėvynei. Plačiai aprašytas B. Martinkaus kūrybinis – mokslinis potencialas, jo pedagoginė karjera.

Minkevičius Jonas

Jonas Minkevičius gimė 1929 m. birželio 24 d. Ožkinių km. Kupiškio raj. Panevėžio apskr. 1935 – 1940 m. mokėsi Didžprūdžių (Bikonių komplekto) pradžios mokykloje (Kupiškio raj.), 1940 – 1945 m. Kupiškio gimnazijoje. Sunkiomis pokario ir rezistencijos sąlygomis mokėsi Klaipėdos l-oje gimnazijoje 1945 – 1947 m., 1947 m. Panevėžio I-je berniukų gimnazijoje, 1947 – 1948 m. mokindamasis Panevėžio suaugusiųjų (vakarinėje) gimnazijoje pradėjo dirbti.

1948 – 1950 m. studijavo Kauno valstybiniame universitete Architektūros fakultete, o jį reorganizavus – Kauno Politechnikos institute, kurį baigė 1954 m., įgydamas inžinieriaus architekto diplomą. Baigus institutą buvo privalomai paskirtas dirbti ne Lietuvoje, bet Rusijoje, Stalingrado HES prie Volgos statyboje. 1956 m. išlaikęs didelį atvirą visasąjunginį konkursą Maskvoje į Centrinį architektūros teorijos, istorijos ir perspektyvinių problemų mokslinio tyrimo instituto aspirantūrą, Jonas Minkevičius pradėjo intensyvią mokslinę veiklą. Įsteigus Kaune Lietuvos Mokslų Akademijos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institutą, perėjo į jį ir tapo pirmuoju aspirantu. Pirmoji disertacija buvo labai aktuali, skirta lietuvių liaudies architektūros savybėms išryškinti, tačiau ji buvo neginta. Antroji disertacija „Šiuolaikinio interjero ir monumentaliosios dekoratyvinės dailės sintezės moksliniai metodologiniai pagrindai“ J. Minkevičius parengė dirbdamas, laisvalaikio sąskaita. Nuo 1994 m. atkuriant KTU architektūros specialybę, Jonas Minkevičius buvo pakviestas dėstyti Kauno technologijos universitete architektūros disciplinas. Nuo 1995 m. iki 2011 m. dirbo profesoriumi (nuo 0,5 iki 1,0 etato) jo paties su kolegomis kurtoje naujoje Architektūros ir kraštotvarkos katedroje.  J. Minkevičius vienas ir su bendradarbiais parašė ir išleido 32 knygas ir atskirus leidinius (16 autorinių ir 16 bendraautorinių) apie architektūrą ir dailę.

Minkevičius J. – KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros profesorius, architektas, architektūrologas. Jis išleido šias knygas:

• Gyvenamieji kupiškėnų trobesiai (2011). Istorinė apybraiža. Šiame leidinyje apibendrinami Kupiškio krašte dar išlikusių XIX amž. pabaigos, XX amžiaus I-IV dešimtmečių medinių gyvenamų namų statybos ypatumai, nulemti vietos žmonių tradicijų, jų išmonės ir sugebėjimų. Panaudota lauko tyrimų medžiaga apie kupiškėnų architektūrą.
• Kupiškėnų klėtys ir klėtelės (2013). Istorinė apybraiža. Leidinyje apibendrinami klėčių ir klėtelių, statytų XIX amž. Pabaigoje ir XX amžiaus I-IV ketvirčiais, perstatytų ir vėliau, įvairovė ir savitumas. Pateikiama atskirų pastatų svarba vietos bendruomenei, Kupiškio kraštui ir Lietuvos istorijai.
• Migonių vinkšna (2013). Autoriaus novelių knygoje randame 27 noveles ir viena eilėraštį. Novelėse atsispindi Lietuvos kaimo gyvenimas ir nuotykiai su pinigais, kaimynais ir vaikais , pabėgėliais ir pan. Visos novelės pagrįstos realiais to meto įvykiais.
• Kupiškio miesto širdis – Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštė (2019). Istorinė apybraiža. Visoje Europos istorijoje gyvenviečių aikščių susidarymas yra siejamas su urbanizacijos centrų pradžia. Kupiškio miesto, kaip pirmykštės organizuotos gyvenvietės pradžia neabejotinai siejasi su vietinės architektūros paminklais bei turgumi bei jos aikšte. Knygoje atskleidžiamos Kupiškio turgaus aikštės funkcijų ir architektūros transformacijos, iliustruojamos foto nuotraukomis bei paveikslais.
• Prieštaringoji architektūra (2014). Knygą sudaro autoriaus straipsniai apie Lietuvos architektūrą. Straipsniai liečia buvusias ir esamas Lietuvos architektūrinės kūrybos ir veiklos aktualijas, nuo senojo paveldo klausimų, sovietmečio prieštaringumų iki naujausios raiškos tendencijų. Jie padiktuoti rūpesčio Lietuvos kultūros, architektūros ir meninės kūrybos būkle, galimybėmis ir perspektyvomis.
• Vekselis (2020). Prozos knyga, paremta autoriaus gyvenimo patirtimi, kalba apie šiuolaikinį Lietuvos žmogų, atsidūrusį tragiškojo XX amžiaus pasaulinių lūžių, totalitarizmo ir tradicinių vertybių žlugdymo akivaizdoje.
• Taip pat savo kūrybą publikavo Poezijos ir prozos almanache (2020).

Mokslinės publikacijos

• Naujausio Lietuvos architektūros etapo vingiai. Archiforma (2011). Architektūra savo socialine ir kultūrine prigimtimi įsijungia į kraštotvarkos bei urbanistikos kompleksą ir veikia kaip vienas iš svarbiausių integralių valstybės ir tautos egzistavimo faktorių. Straipsnyje nagrinėjama ar naujoji Lietuvos valdžia bei architektūros kūrėjai tai supranta ir priima. Apžvelgta negatyvias tendencijas, pateikia hiperminimalizmo apraiškų pavyzdžiai.
• Prieštaringoji laisvės architektūra – kultūrinės kokybės dimensija. Kn.: Laisvės architektūra (2012). Vilnius: Baltos lankos. Autorius straipsnyje nagrinėja architektūrą kaip kovos už gėrį meną, aptaria, jog sąmoninga kūryba sugeba priimti niekada nesibaigiančius iššūkius, iškelia architektūros kokybės ir jos kultūrinės reikšmės kriterijus. Nurodo, būdingas architektūrines klaidas Lietuvoje.
• Nuo gyvenimo ir patirties kalno (apie L. Vaičio „Eklektiką“). Archiforma (2014). Straipsnyje pateikta architekto L. Vaičio knygos „Ektektika“ kritinė apžvalga. L. Vaičį apibūdina kaip visuomeniškai aktyvų pilietį, kuris kaip suinteresuotumo ir atsakomybės reiškėjas, nedelsdamas reaguoja į kylančias problemas, bet taip pat kaip trumpų architektūrinių esė rašytojas. Jo knyga tai kaip Foliantas, pasirodęs tinkamu metu primena ir parodo ir skatina puoselėti tikras vertybes ant kurių pamato statoma architektūrinė kūryba.

Naginevičienė Liudvika Stanislava

• Bražiūnas, A., Jonušas, R.,  Kalpokas, J., Kumpikas, A.,  Kumpikas, K., Naginevičienė, L. (2016). Profesoriui Leopoldui Kumpikui -100. Gyvas artimųjų, mokinių, kolegų širdyse. Kaunas: Kauno technologijos universitetas.
• Dulevičius, J., Eidukynas, V., Žėbienė, A., Naginevičienė, L., Palionis, A., Pilkauskas, K., Žiedelis, S., Žiliukas, P., Grigas, V. (2006). Mašinų elementai: skaičiavimas ir konstravimas. KTU: Technologija. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama bendrųjų konstravimo principų atskleidimui, skaičiavimo ir konstravimo metodologijos vientisumo sampratai, standartams, kompiuterių panaudojimui skaičiavimo ir konstravimo reikmėms, konstravimo ir techninio kūrybingumo įgūdžių formavimui. Pateikiama daug technologiškumo reikalavimų atitikimo pavyzdžių. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų technologijos mokslo studijų programų studentams.
• Naginevičienė, L. (2010). Profesinė komunikacija. Kaunas, KTU: Technologija. Mokomoji knyga plačiai nagrinėja visų profesijų bendrus komunikavimo principus, modelius, sąvokas, o taip pat analizuojama bendravimo kultūra. Leidinys skirtas bakalauro studijų programų inžinierinių profesijų specialistams, rekomenduojama ir intensyvaus mokymo studijų magistrantams.

Paknienė Fabijolė

• Paknienė, F. (2015). Poezijos almanachas. Eilėraščiai (8). Kaunas. KTU: Technologija. – p. 108-121.

Purvinai Marija ir Martynas

Dr. doc. Martynas Purvinas pensinio amžiaus sulaukė 2011 m., dirbdamas KTU Architektūros ir statybos institute. Marija Purvinienė pensinio amžiaus sulaukė anksčiau, dirbdama mokslo darbuotoja KTU Architektūros ir statybos institute.

Nuo pensinio amžiaus parengtos ir išleistos šios svarbesnės mokslinės knygos:

• Purvinas, M., Purvinienė, M. (2010). Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai. I knyga. Mokslo monografija. Kaunas: Technologija. Pirmą kartą Lietuvoje parengta ir išleista mokslo monografija apie vieno iš lietuviškųjų etnokultūrinių regionų kapinių ir antkapinių paminklų specifiką. Remiantis ilgamečiais sistemingais moksliniais tyrimais natūroje, buvo išnagrinėtos dešimtys senųjų kapinių Nemuno žemupio pakrančių gyvenvietėse, detaliai ištirti šimtai antkapinių paminklų, nustatyti jų estetiniai ir technologiniai ypatumai, lokalinio paveldo savitumai ir kt.
• Purvinas, M., Purvinienė, M. (2014). Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai. II knyga. Mažosios Lietuvos kultūros paveldas. Mokslo monografija. Kaunas: Technologija. Šioje knygoje toliau tęsti vieno lietuviškojo etnokultūrinio regiono kapinių paveldo apibūdinimai. Remiantis ilgamečiais natūriniais tyrimais, buvo parengtos regionui būdingų antkapinių paminklų (antkapinių kryžių ir kt.) kompozicinių variantų schemos, klasifikuoti būdingi dekoro elementai ir kt. Publikuota šimtai iliustracijų ( autorių parengtų brėžinių, fotonuotraukų ir kt.). Sukaupta unikali tyrimo medžiaga leido apibūdinti svarbiausius nagrinėjamo paveldo bruožus.
• Purvinas, M. (2011). Rytų Lietuvos kaimų istorinė raida. I knyga. Lietuvos kaimų istorinė raida. Mokslo monografija. Kaunas: Technologija. Pirmasis Lietuvoje veikalas apie mokslinę kaimotyrą. Knygoje pateikiami teoriniai mokslinės kaimotyros pagrindai, aiškinami jų tyrimo principai, remiantis autoriaus keturių dešimtmečių patirtimi šiame mokslo bare. Knygoje apibūdinama Rytų Lietuvos problematika: šio etnokultūrinio regiono istoriniai, etniniai ir kiti pokyčiai XV-XX a., teritorijos padėtis naujesniais amžiais, jos ūkiniai, socialiniai ir kiti savitumai. Publikuojama Mėžionių kaimo Švenčionių rajone sisteminio aprašymo pirmoji dalis, apibūdinant visas per šimtmetį ten buvusias sodybas, ūkius, šeimas ir gimines, ten vykusius žemėvaldos ir kitus pokyčius, esminius pasikeitimus senajame kaime sovietinės okupacijos dešimtmečiais.
• Purvinas, M. (2011). Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai. Žinynas. Trakai: Voruta. Knygoje apibūdinami Mažosios Lietuvos, kaip savito etnokultūrinio regiono, geriau išlikę senieji kaimai Lietuvos Respublikos teritorijoje: Jurbarko, Tauragės, Šilutės, Klaipėdos rajonuose ir Pagėgių savivaldybės plote. Aprašoma tų gyvenviečių istorinė raida, jose išlikę architektūrinio ir urbanistinio paveldo objektai, buvęs tradicinis tų gyvenviečių pobūdis, praeityje ten vyravę tradiciniai verslai ir kt.
• Purvinas, M. (2013). Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida. I knyga. Mokslo monografija. Kaunas: Technologija. Pirmasis Lietuvoje mokslinis veikalas apie savito etnokultūrinio regiono (sovietinės okupacijos laikais pasmerkto sunaikinimui) istorinę raidą XV-XX a., ten besikūrusius kaimus ir jų gyventojus. Knygoje apibūdinami senieji kaimai Kuršių marių rytiniame krante, kur daugiausiai užsiimta žvejyba mariose ir jų intakuose. Remiantis iki šiol Lietuvoje nepublikuotais dokumentais iš Vokietijos archyvų, bibliotekų ir kitų rinkinių, pateikiama daug reikšmingų istorinių žinių apie tos teritorijos praeitį ir jos istorinę raidą. Aprašomas savitas pamario žvejų gyvenimas, žūklės mariose ypatumai, tradicinio gyvenimo žlugimas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokariu.
• Purvinas, M. (2014). Lietuvos dvarų sodybų atlasas. II. Pagėgių savivaldybė. Žinynas. Vilniaus dailės akademijos leidykla. (M. Purvinas – vienas iš trijų leidinio redakcinės kolegijos narių ir sudarytojų, leidinio įvadinio straipsnio autorius, visų leidinio 128 straipsnių autorius ar bendraautoris. M. Purvinienė – leidinio trijų straipsnių bendraautorė). Sovietinės okupacijos dešimtmečiais dvarai ir jų sodybos buvo ignoruojami kaip priešiškos santvarkos elementas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvarai ir jų paveldas pradėti nagrinėti kaip būdinga tradicinio gyvenimo dalis. Šioje knygoje pirmą kartą publikuojami šimto dvidešimt aštuonių buvusių dvarų sodybų aprašymai, apibūdinant jų istorinės raidos bruožus, sodybų bei jų pastatų ypatumus, pateikiant senuosius krašto žemėlapius, senas ir dabartines fotonuotraukas.
• Purvinas, M. (2015). Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais. I knyga. Žinynas. Trakai: Voruta. Pirmą kartą Lietuvoje sistemingai apibūdinta 25 gyvenviečių prie Nemuno žemupio istorinė raida ( nuo jų įsikūrimo iki vėlesnių pokyčių – augimo ar nykimo, dalies gyvenviečių sunaikinimo sovietinės okupacijos dešimtmečiais). Remiantis Vokietijos archyvuose ir bibliotekose surinkta gausia istorine medžiaga, ilgamečių natūrinių tyrimų duomenimis, aprašytos neišlikusios ar vėliau labai pakeistos to ruožo gyvenvietės ir jų žmonės.

Per praėjusį dešimtmetį dar paskelbta keliolika M. Purvino ir M. Purvinienės mokslinių straipsnių leidiniuose „Kultūros paminklai” ir kt., dešimtys mokslo populiarinimo ir publicistinių straipsnių, dalyvauta tarptautinėse konferencijose Belgijoje ir Paryžiuje.

Ragulskis Kazimieras

Kazimieras Ragulskis (g. 1926 m. spalio 15 d. Klovainiuose, Šiaulių apskritis) – inžinierius mechanikas, habilituotas daktaras, profesorius emeritas, TSRS mokslų akademijos (dabar Rusijos mokslų akademijos) narys korespondentas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas.

1946–1951 m. lankė ir baigė Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą įgydamas inžinieriaus mechaniko specialybę. 1952–1954 m. SSRS MA Mašinų mokslo instituto aspirantas, 1954 m. įgijo technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) mokslinį laipsnį. 1963 m. apsigynė technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją.

K. Ragulskio pasiekimų atžymėjimas. Jis 28 monografijų, per 700 mokslinių straipsnių, per 1750 išradimų bei patentų autorius bei bendraautoris, per 160 leidinių redaktorius. Jis mokslinių darbų „Vibrotechnika” (69 leidiniai rusų k.), žurnalo „Vibration Engineering” (JAV, 16 numerių), tarptautinių žurnalų „Journal of Vibroengineering” (8 numeriai į metus anglų k.) ir „Journal of Measurements in Engineering” (4 numeriai į metus anglų k.), serijos knygų „Библиотека инженера по вибротехнике” (изд-во Машиностроение, rusų k., keliolika knygų) ir kai kurių kitų leidinių vyr. redaktorius.

• Ragulskis, K. (2021). Precizinė vibromechanika ir vibrotechnika. Kaunas: Technologija. Per asmeninę akademiko K. Ragulskio prizmę pateikta mokslinės veiklos peripetijos technologijos moksle.

Raškevičiūtė Albina

Raškevičiūtė Albina dirbo raštvede Kauno politechnikos institute (vėliau – Kauno technologijos universitetas). Ji savo gyvenimo įvykius aprašė prisiminimuose ir eilėraščiuose, parengė ir išleido 5 knygutes. Taip pat savo kūrybą publikavo „Poezijos ir prozos almanache“ (2020).

Ratautas Stanislovas Algimantas

Ratautas S. A. dirbo dėstytoju, docentu. Išėjęs į nuolatines atostogas rašė eiles. Jos sudėtos neišleistoje knygelėje „Savo širdį sudėliojau“. Taip pat savo poeziją publikavo „Poezijos ir prozos almanache“ (2020), „Poezijos almanache“ (2015).

• Ratautas, S. A., Starzdienė, E., Gulbinienė, A. (2014).  Aiškinamasis aprangos terminų žodynas (penkiakalbis). Kaunas: Technologija. Žodyne pateikta daugiau nei 6000 terminų ir jų atitinkmenys anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis. Jame pateiktas trumpas ir dalykiškas terminų apibrėžtis, dažnai su pavyzdžiais, kad būtų lengviau suprasti ir įsivaizduoti.
• Ratautas, S. A. (2019). Žodis. Jaunystės ir senystės dienų lyrika. Knygelėje randame apie 50 eilėraščių, kurie atspindi autoriaus jaunystės lūkesčius ir senatvines godas.

Sajauskas Stanislovas

Monografijos, knygos

• Sajauskas, S. (2002). Paviršinės išilginės bangos. Monografija. Kaunas. Technologija. Monografija, skirta KTU mokslinės bendradarbės Liucijos Sereikaitės-Juozonienės 1972 m. atrastoms naujo tipo mechaninėms bangoms, atradėjos pavadintomis paviršinėmis išilginėmis bangomis.
• Sajauskas, S. (2004). Longitudinal surface acoustic waves (creeping waves). Kaunas: Technologija. Monografija, skirta L. Sereikaitės-Juozonienės atrastoms paviršinėms išilginėms bangoms, anglų kalba.
• Sajauskas, S. (2005). Profesorius habilituotas daktaras Stanislovas Sajauskas. Bibliografinė rodyklė. I dalis. Kaunas: Technologija. Pateiktas pilnas sąrašas mokslinių darbų elektronikos, optikos, holografijos, ultragarso srityse.

Knygos numizmatikos tema

• Sajauskas, S. (2006). Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės numizmatika. II tomas. Kaunas. Leidykla „Naujasis lankas”. Tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikos katalogo, išleisto kartu su bendraautoriumi Domininku Kaubriu 1993 m., antroji dalis.
• Sajauskas, S., Michelbertas, M. (2007). Lietuvos lobiai. Kaunas: Šviesos leidykla. Žymiausių Lietuvos monetų lobių iliustruotas aprašymas.
• Sajauskas, S. (2010). Domininko Kaubrio lietuviškų pinigų kolekcija. Kaunas: Leidykla UAB „ARX Baltica“. Tai didžiausios pasaulyje privačios lietuviškų pinigų Domininko Kaubrio pinigų kolekcijos pilnas katalogas. Kolekciją sudaro Lietuvos karaliaus Mindaugo laikus menančios sidabro kapos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos, Pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų monetos ir banknotai, lietuviškumo požymius turinčių okupaciniai pinigai ir jų šimtaprocentinės fotografijos.
• Sajauskas, S. (2015). Pinigų istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Gausiai iliustruotoje knygoje parodyti ankstyvųjų tautų pinigai, aprašyta Europos monetų kilmė, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pinigai: monetos, kalyklos, lobiai, banknotai.
• Sajauskas, S. (2017). Lito istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidyklos centras. Knygoje pateikta Lietuvos respublikų pinigo – Lito istorija, pradedant nuo okupacinių ostmarkių (1920 m.) iki 1915 m. pabaigos, kai Lietuvos valiuta tapo euras. Atskleista lito proistorė (auksinai ir skatikai), pinigų įstatymai bei lito istorijos etapai. Knyga gausiai iliustruota.
• Sajauskas, S. (2010). Atgimstančios Lietuvos heraldika. Kaunas: leidykla „Naujasis lankas“. Knygoje aprašytos pagrindinių lietuviškų heraldinių simbolių (trispalvės vėliavos, herbo (Vyčio), Vyčio kryžiaus ir Gediminaičių stulpų istorijos ir šių ženklų atmainų gausus fotografijų rinkinys. Knyga atžymėta Vydūno Jaunimo fondo – Antano Dundzilos vardo parama.

Istoriniai albumai

• Sajauskas, S. (2021). Marijampolė. Iš praeities į dabartį. Kaunas: leidykla „Naujasis lankas”. Tai fotografijomis iliustruotas Marijampolės istorijos aprašymas, pradedant seniausiomis Anšero XIX a. fotografijomis ir baigiant „Sąjūdžiu” ir Nepriklausomybe. Akcentuota knygnešystė, kalbininko Jono Jablonskio, Vinco Kudirkos veikla, Rygiškių Jono gimnazija.
• Sajauskas, S. (2013). Marijampolė. Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Kaunas: leidykla „Naujasis lankas”. Tai Palaimintojo Jurgio gyvenimas ir Marijonų vienuolijos aprašymas. Priedas: iš lotynų kalbos išverstas netikėtai atrastas nežinomas vyskupo Jurgio Matulaičio dienoraštis, rašytas Frybūre. Atspausdintas dviem kalbom: lotynų ir lietuvių. Knyga atžymėta popiežiaus Pranciškaus Apaštaliniu Palaiminimu.

Sakalauskienė Julija

Sakalauskienė Julija dirbo Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, dėstė techninės kalbos vertimo modulį.
Julija savo poeziją publikavo „Poezijos ir prozos almanache“ (2020), „Poezijos almanache“ (2015).

Stankevičius Vytautas

• Stankevičius, S. (2016). Profesorius Vytautas Stankevičius. Bibliografija 1960-2015. Kaunas: Technologija. Leidinyje pateikta informacija apie profesorių, jo šeimą, aukštosios mokyklos studijas. Labai plačiai, susistemintai pateiktas mokslo ir kitų darbų sąrašas, trumpai parašyta apie mosklinę-pedagoginę veiklą: darbo vietas, premijas, V. Stankevičiui vadovaujant apgintos disertacijos, mokslinių darbų nuo 1995m. apžvalga, švietėjiška veikla ir kt.

Staponkus Vladislavas

Staponkus V. – Kauno technologijos universiteto docentas, kelių knygų ir daugelio straipsnių autorius. Knygą „Mano matematika parašė remdamasis daugelio metų patyrimu,, kurį įgijo dirbdamas su studentais ir vyresniųjų klasių moksleiviais. Jis taip pat mėgsta poeziją. Jo eilėraščiai įdėti į Almanachą.

• Staponkus, V. Poezijos almanachas (2015 ). Kaunas: Technologija. Almanache randame penkiolika V. Staponkaus eilėraščių. Eilėraščiuose tiesiami tiltai tarp specialybės  ir gyvenimo, tarp gamtos ir žmogaus jausmų, subtiliai atskleista liūdesys ir ilgesys, drąsiau kalbama apie svajones, džiaugsmą.
• Staponkus, V. (2007). Mano matematika. Kaunas. 357 p. Knygoje išsamiai pateikta bendrojo lavinimo mokyklų viso matematikos kurso uždavinių sprendimo metodika. Nurodomi įvairių temų uždavinių sprendimo būdai, aiškinama, kaip juos pasirinkti ir taikyti konkrečiais atvejais. Įdėta daug uždavinių sprendimo pavyzdžių su komentarais ir patarimais, nurodomos būdingos klaidos. Knyga skiriama 5-12 klasių moksleiviams. Šis vadovėlis padės jiems savarankiškai pasirengti  valstybiniam matematikos egzaminui. Kai kurie skyriai naudingi ir studentams.

Šakys Vigintas

• Šakys, V. (2020). Veiklos analitika: su Microsoft Excel, Power Pivot ir Power BI : vadovėlis aukštųjų mokyklų absolventams ir studentams. Kaunas: Vitae Litera. Šis vadovėlis paskirtas labai aktualiai informacinių technologijų sričiai – veiklos analitikai. Veiklos analitikos sistemos – tai specialus programinių ir technologinių priemonių komplektas skirtas verslo informacijos analizei.
• Šakys, V. (2021). Veiklos analitikos praktikumas su Microsoft Excel Power Pivot ir Power BI. Kaunas: Vitae Litera. Šis leidinys skirtas įmonių vadovams, verslo ir finansų analitikams ir kitiems. Jame sužinome, kokias funkcijas atlieka arba gali atlikti veiklos analitikai, kurie turi išanalizuoti didelės apimties duomenų, saugomų įmonės informacijos sistemose, informaciją ir kaip ją parengti įmonės vadovams.
• Šakys, V. (2018). Veiklos analitikos įvadas su Microsoft Excel 2016 Power Pivot ir Power BI: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. Knygoje aptarta naujos informacinių technologijų srities – veiklos analitikos (VA) paskirtis, pagrindinės sąvokos bei Excel 2016 Power Pivot priedėlis, nemokama įmonių padaliniams skirta darbastalio programa Poįver BIDesktop ir prenumeruojama debesų kompiuterijos paslauga Pouier BI service.

Šarkelienė Joana

Šarkelienė Joana dirbo Kauno technologijos universitete Socialinių mokslų fakultete Teisės katedroje, teisės dėstytoja. Joana rašo eilėraščius aktualiais gyvenimo klausimais. Jos išleista poezijos knyga „Basos pėdos sniege“ (2021). Taip pat  savo poeziją publikavo „Poezijos ir prozos almanache“ (2020), „Poezijos almanache“ (2015).

Štuikys Vytautas

Per pastaruosius 20-30 metų straipsnių buvo parengta ir atspausdinta apie 150 (daugiausiai tarptautiniuose leidiniuose). Svarbiausios publikacijos yra monografijos. „Springer“ leidykla išleido 3 monografijas:

• Štuikys, V., Damaševičius, R. (2013). Meta-programming and model-driven meta-program development: principles, processes and techniques. London: Springer. Tai habilituoto daktaro disertacijos (apgintos 2003 m.) ir Roberto Damaševičiaus daktaro disertacijos (apgintos 2005 m. V. Štuikiui esant jos vadovu) apibendrinimai ir išplėtimai.
• Štuikys, V. (2015). Smart learning objects for smart education in computer science: theory, methodology and robot-based implementation: [monograph]. Cham: Springer. Tai straipsnių, parengtų kartu su doktorantėmis Renata Burbaite ir Kristina Bespalova, išplėtimai ir apibendrinimai apie išmanųjį Informatikos mokymo turinį. Tai – aukšto lygmens meta-programos, tokios, kurios įgalina automatiškai kurti kitas žemesnio lygmens programas mokomųjų robotų valdymui.
• Štuikys, V., Burbaitė, R. (2018). Smart STEM-driven computer science education: theory, methodology and robot-based practices: [monograph]. Cham: Springer. Ši monografija yra platesnė antrosios interpretacija ir apibendrinimai, ne tik pagal turinį bet ir pagal projektavimo ir palaikymo įrankius. Ji nagrinėja tarpdisciplininio informatikos technologinius, metodologinius ir pedagoginius aspektus STEM paradigmos kontekste. Šios monografijos metodologinis ir teorinis pagrindimas remiasi meta-programavimo ir aukšto lygmens modeliavimo principais edukacinėmis teorijomis (konstruktyvismu, konstrucionizmu) bei mokomąja robotika kaip technologija.

Visos monografijos buvo įvertintos pirmosiomis vietomis ir premijomis KTU organizuojamose monografijų konkursuose atitinkamais metais.

Talačka Vytautas

• Talačka, V. (2004). Krėva. Istorinis romanas. Kaunas: Technologija. Knygoje pasakojama apie Trakų kunigaikštį Kęstutį, jo aplinką, brolius ir jų išdaigas, sudėtingą gyvenimą, kovas dėl Lietuvos, išdavystes ir mirtį.
• Talačka, V. (2002). Ūkanos. Istorinis romanas. Kaunas: Naujasis Lankas. Knygoje „Ūkanos“ atsispindi šv. Brunono paskutinieji gyvenimo metai ir jo pastangos apkrikštyti lietuvių gentis.

Toločka Rymantas Tadas

Baigė Kauno IV vidurinę mokyklą  aukso medaliu ir Kauno politechnikos institutą su pagyrimu (1966 m.), įgydamas inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Technikos mokslų daktaras (1977 m.), docentas (1981 m.), profesorius (2002 m.), Lietuvos nusipelnęs biomechanikas (2013). Inžinerinės mechanikos katedros vedėjas (2003 – 2013 m.), Tarptautinės federacijos mašinų ir mechanizmų mokslui vystyti (IFToMM) Lietuvos nacionalinio komiteto ir federacijos pastoviųjų komisijų  narys. Pirmosios KTU tarptautinės magistro studijų programos Pramonės inžinerija ir vadyba koordinatorius (1997 – 2002 m.). Lietuvos biomechanikų draugijos viceprezidentas ( 2002 – 2018 m.), jos garbės viceprezidentas (nuo 2018). Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimo už lietuvių kalbos puoselėjimą laureatas (2020 m.).

Mokslinių interesų sritys: adaptyvioji mechanika (suformulavo ir vystė koncepciją),  mechaninių sistemų dinamika, aktyviosios medžiagos, biomechanika. Paskelbė virš 150 mokslinių straipsnių, 21 išradimo ir patento, vadovėlio ir eilės mokomųjų knygų autorius ir bendraautorius.

Knygų skyriai:

• Bansevicius R.,  Tolocka. R.T. Piezoelectric Actuators. In the book: The Mechatronics Handbook. ed. by R. Bishop, – CRC Press, Boca Raton (2002). Skyrius tarptautinio kolektyvo išleistame pirmajame pasaulyje mechatronikos žinyne, kuriame aprašomi piezoelektrinių vykdikllų konstravimo teoriniai pagrindai ir jų  taikymo sritys.

• Bansevicius R., Tolocka R.T. Piezoelectric Actuators. In the book: The Mechatronics Handbook: Mechatronic Systems, Sensors, and Actuators: Fundamentals and Modeling. ed. by Robert H. Bishop–Boca Raton: Taylor & Francis Group. (2008).

Žodynai:

• Ionescu T. G. at al . Terminology for the Mechanism and Machine Science/ I: Theory of Mechanism and Machine (TMM) 38, (2003). Tarptautinės federacijos mašinų ir mechanizmų mokslui vystyti pastoviosios Terminologijos komisijos kolektyvo (Toločka R.T. ir dar 21 narys) parengtas keturių kalbų aiškinamasis mechanizmų ir mašinų teorijos žodynas.

• Mechanikos terminų žodynas. Žiliukas  A. (vadovas,) Bražiūnas A. J., Kondratas A., Kuliavas L., Markšaitis D., Ostaševičius V., Palionis A., Toločka R. T., Žiliukas P. (2019).  Kaunas: Technologija. Žodynas yra pirmasis daugiakalbis (lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų, rusų kalbomis) mechanikos žodynas Lietuvoje. Jame parinkti taisyklingi ir sunorminti lietuvių kalbos terminai, surasti tinkami kitų kalbų atitikmenys.

Vadovėliai ir mokomosios knygos:

• Smilgevičius  A., Toločka R. T.. Pjezomechaniniai automatikos elementai. Kn.: Automatikos mikromašinos, VGTU. Technika, (2005). Vadovėlio skyriuje aprašyti piezoelektrinių vykdiklių konstravimo teoriniai pagrindai ir jų taikymas automatikos įrenginiuose.

• Toločka R. T.. Reguliuojamieji mechanizmai. VPU leidykla. Vilnius. (2008). Mokomojoje knygoje pristatoma Adaptyviosios mechanikos koncepcija ir aptariamos kintamų parametrų bei struktūros mechanizmų naudojimo galimybės.

• Toločka R. T., Eidukynas V., Grigas V., Kazlauskienė K., Kondratas A., Pilkauskas K., Šulginas  A. Theory of Mechanisms and Machines. Kaunas. Technologija. (2018). Mokomoji knyga, kurioje anglų kalba išdėstyti Mechanizmų ir mašinų teorijos pagrindai.

• G. Baurienė, R. T. Toločka. Mechanizmų struktūrinė analizė: kontrolinių darbų užduotys. Kaunas. Technologija. (2002). Mokomojoje knygoje  pateikti mechanizmų struktūrinės analizės teoriniai pagrindai ir užduotys savarankiškam sprendimui.

• Bansevičius R., Dragašius E., Skiedraitė I., Toločka R. T.. Adaptyviosios mechatroninės sistemos. Praktiniai darbai. VPU leidykla. Vilnius. (2008). Leidinyje pateikti autorinės  Adaptyviosios mechanikos studijų disciplinos originalių laboratorinių darbų aprašymai.

• Toločka,R. T., Baurienė G., Čižauskas G.. Mechanizmų ir mašinų teorija: savarankiškų darbų užduotys. Kaunas. Technologija. (2009). Leidinyje pateikti mechanizmų ir mašinų teorijos laboratorinių darbų aprašymai ir kursinio projekto užduotys.

Kiti leidiniai:

• Inžinerinės  mechanikos katedra. (sudarytojas Toločka R. T.). Kaunas. Technologija.(2004). Leidinys išleistas minint katedros 40-čio jubiliejų. Jame pristatomas katedros kolektyvas, joje vykdomas mokslinis darbas ir studijų programos.

• Toločka R. T.. Mechanikos ir mechatronikos fakulteto istorijos apybraiža. Kn.: KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultetas. Sud. A. Fedaravičius. Kaunas. Technologija. 2004. Apybraižos skyriuje autoriaus aprašyta fakulteto istorinė raida.

Urbanskienė Rūta Aurelija

• Soroptimizmo idėjų įkvėptos (Lietuvos soroptimisčių klubų veikla 1991-2021m.). Sudarytojos: Urbanskienė, R.,A., Speičienė, D.,M. Kaunas.( 2022). Spaustuvė „UAB Regrafas“. Leidinyje pateikta tarptautinės soroptimisčių moterų organizacijos vystymasis Lietuvoje 1991-2021m. laikotarpiu, strūktūrizuotai aprašytą klubų veikla, parodant šios organizacijos vykdomas programas ir projektus, aprašyta vykdomosios valdžios – klubų prezidenčių savitas ir lokalus darbas savo bendruomenėse. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis.

Venckevičius Vytautas

• Venckevičius, V. (2013). Kas patirta-permąstyta ir parašyta. Leidykla „UAB Reklamos forma“. Knygoje randame autoriaus požiūrį į Lietuvos pilietinės visuomenės vystymosi procesus per asmeninę patirtį. Pateikiami apmąstymai apie Lietuvių tautai, ypač gimtajai kalbai, gręsiančius pavojus pasaulinės globalizacijos kontekste.

Volkovas Vitalijus

Prof. habil. dr. Vitalijus Volkovas gimė 1947 m. liepos 2 d. Blagovešenske, Rusijos Chabarovsko srityje. 1965 m. sidabro medaliu baigė Kauno 20-ąją vidurinę mokyklą. 1966 m. įstojo į tuometinio Kauno politechnikos instituto (KPI) ir, 1971 m. baigęs KPI Automatikos fakultete skaičiavimo mašinų specialybės studijas, įgijo inžinieriaus matematiko kvalifikaciją. Visas profesoriaus mokslinis – pedagoginis darbas susijęs su KTU. 1972—1975 m. mokėsi KPI aspirantūroje, 1975 m. apgynė mokslų kandidato (dabar — daktaro) disertaciją, dirbo MTS „Vibrotechnika“ vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, mokslo laboratorijos vedėju. 1991 m. apgynė technikos mokslų daktaro (dabar — habilituoto daktaro) disertaciją ir pradėjo dirbti Kauno technologijos universiteto (KTU) Teorinės mechanikos katedroje profesoriumi, 2005 – 2013 m. katedros vedėju. Kartu vadovavo Mechaninių sistemų vibroakustinės diagnostikos ir monitoringo mokslo laboratorijai, nuo 2000 m. – iki 2016 m. — KTU Technologinių sistemų diagnostikos instituto, įsteigto jo iniciatyva minėtos laboratorijos pagrindu, direktorius.

Mokslinio darbo kryptis — mechaninių sistemų dinamika ir identifikacija, dinaminių procesų kompiuterinis modeliavimas, vibroakustiniai matavimai, automatizuotų monitoringo ir diagnostikos sistemų kūrimas.

Už darbus vibracinių tyrimų srityje apdovanotas akademiko S. Vavilovo premija (1982 m.), Lietuvos Ministrų Tarybos premija (1986 m.) bei Nacionaline Lietuvos mokslo premija (2004 m.).

Prof. habil. dr. Vitalijus Volkovas yra paskelbęs 4 monografijas, vadovėlį ir 16 mokomąsias knygas, per 200 mokslinių straipsnių, 70 išradimų ir 9 patentus, taip pat mokslo populiarinimo straipsnių.

Monografijos

• Volkovas, V. (2021). Diagnostics and monitoring of technical systems: methods and application: monography. Kaunas: Vitae Litera. Monografijoje sisteminiu požiūriu apibendrinti autoriaus tyrimų rezultatai techninių sistemų monitoringo ir diagnostikos srityje. Matematinių modelių pagrindu pateikta defektų pažeistos mechaninės sistemos samprata, kaip parametrų ir dinaminių savybių atžvilgiu nevienalytės, virpančios sistemos, kuri nagrinėjama naudojant tiesinius ir netiesinius parametrinius modelius, aprašant juos diferencialinėmis lygtimis. Sudėtingoms konstrukciniu požiūriu mechaninėms sistemoms taikomi baigtinių elementų metodai. Tai įgalino modeliuoti pažeidimus mechaninėje sistemoje, juos efektyviai tirti, parinkti labiausiai tinkamus defekto diagnostinius požymius, prognozuoti metodų jautrumą konkrečiam defektui, kurti diagnostikos algoritmus ir naujas, mažiau imlias, monitoringo strategijas (adaptyvusis monitoringas). Toks universalus požiūris į kontroliuojamą objektą leido sukurti teorinius pagrindus eilei naujų diagnostikos metodų, žymiai sutrumpinti laiko sąnaudos tyrimams bei jų įgyvendinimui praktikoje. Monografija gausiai iliustruotą įvairių mechaninių sistemų techninės būklės diagnostikos ir monitoringo taikymo rezultatais.
• Jonušas, R., Jurkauskas, A., Volkovas, V. (2001). Rotorinių sistemų dinamika ir diagnostika: monografija. Kaunas: Technologija. Monografijoje pateikti originalus rotorinių sistemų, kurių atramose naudojami riedėjimo guoliai, dinamikos ir vibracinės diagnostikos tyrimų rezultatai. Suformuluoti  guolių mazgų, kaip rotorinės sistemos elementų, kokybės vertinimo kriterijai, pateikta tokių mazgų diagnostinių kriterijų nustatymo metodika, taip pat precizinių sistemų dinaminio tikslumo metodika, leidžianti išlaikyti funkcionavimo pastovumą. Monografijoje aprašyti sukurtas defektų matematinio modeliavimo aparatas bei nemaža originalių vibracinės diagnostikos metodų.

Vadovėliai ir knygos

• Volkovas, V. (2015). Neardomieji techninės diagnostikos metodai: vadovėlis. Kaunas: Technologija, Vadovėlyje pateikiami techninės diagnostikos neardomųjų metodų pagrindai, apžvelgiami šiuolaikiniai teoriniai bei eksperimentiniai mašinų ir jų atskirų mazgų techninės būklės kontrolės, įvertinimo bei prognozavimo metodai, diagnostinių parametrų matavimo metodai, klaidingų diagnozių priėmimo tikimybės, pateikiami originalių tyrimų rezultatai ir jų praktinio įgyvendinimo pavyzdžiai. Vadovėlis gausiai iliustruotas praktiniais techninės diagnostikos metodų ir priemonių taikymo pavyzdžiais; tarp jų aprašyta nemaža Lietuvoje sukurtų ir praktikoje įdiegtų techninės diagnostikos bei kontrolės prietaisų ir sistemų.
• Volkovas, V. (2009). Mechaninių sistemų vibromonitoringas ir diagnostika (elektroninis išteklius): metodinė priemonė: Kaunas: Technologija. Priemonė skiriama mechanikos inžinerijos mokslų krypties bakalaurams, magistrantams ir doktorantams, studijuojantiems mašinų ir jų mazgų neardomąją techninę diagnostiką, ypatingas dėmėsis nukreiptas į vibroakustinį metodą. Pateikti metodo taikymo teoriniai (sistemų dinamikos ir identifikacijos) bei praktiniai (matavimų organizavimas, analizė ir vertinimas) klausimai.
• Volkovas, V., Mikalauskas, R. (2008). Techninės diagnostikos laboratoriniai darbai; mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. Mokomoji knyga skiriama mechanikos inžinerijos mokslų krypties bakalaurams, magistrantams ir doktorantams, studijuojantiems mechaninių sistemų techninę diagnostiką arba kitus su šia tematika susijusius modulius. Joje pateikiami techninės diagnostikos ir monitoringo bei neardomųjų bandymų laboratoriniai darbai. Knyga taip pat gali būti naudinga inžinerijos technikos darbuotojams ir kitiems specialistams, besidomintiems techninės diagnostikos ir monitoringo priemonių galimybėmis, naudojimu ir perspektyvomis.
• Setkauskas, V., Volkovas, V. (2011). Teorinės mechanikos savarankiško darbo užduotys: statika: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. Šiame leidinyje pateikiamos statikos užduotys, nagrinėjančios standžių konstrukcijų pusiausvyrą, kai jas veikia plokščios bei erdvinės jėgų sistemos, plokščiųjų santvarų skaičiavimą ir erdvinių jėgų sistemų redukciją. Knygos atitinkamo lygio žinios leidžia pereiti nuo konkretaus uždavinio prie jo matematinio formulavimo ir kompiuterinio skaičiavimo bei analizės.
• Mikučionienė, J., Tarasevičius, K., Volkovas, V. (2008). Teorinės mechanikos savarankiško darbo užduotys. Dinamika: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. Šioje mokomojoje knygoje galima rasti įvairių dinamikos užduočių, tinkančių tiek mechaniškųjų, tiek nemechaniškųjų sričių inžinerinių studijų programoms. Čia išspręstos ir pateiktos savarankiškai spręsti užduotys leidžia studentams geriau pasirengti kontroliniams darbams ir egzaminui.

Žiaukienė Stanislava

Gimė Raseiniuose. 1964 m. baigė Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą. Nuo 1965 m. dirbo KPI Bendrosios matematikos katedroje, technikos mokslų daktarė (1976 m.), docentė (1979 m.). Be mokslinio-pedagoginio darbo ji domėjosi literatūra ir išleido knygą: „Eisiu tėviškės pievom rasotom“ (Žiaukienė, S. (2012). Eisiu tėviškės pievom rasotom (p. 192). Kaunas. Naujasis lankas.). Šioje eilėraščių ir prisiminimų knygoje autorė pasakoja apie Dubysos pakrančių grožį, jaunystės romantiką, aiškinasi būties paslaptis. Tai kartu ir jos šeimos bei gyvenimo lyrinis dienoraštis.

• Žiaukienė, S. (2020). Stanislava Žiaukienė. In J. Čižinauskienė, R. Urbanskienė, A. Žiliukas (sud.), Poezijos ir prozos almanachas (p. 103-112). Kaunas: Technologija.
• Žiaukienė, S. (2015). Stanislava Žiaukienė. In R. V. Krivickas (sud.), Poezijos almanachas (p. 176-191). Kaunas: Technologija.

Zaksienė Genovaitė

Genovaitė Zaksienė – matematikė, mokslų daktarė, ilgametė KTU taikomosios matematikos ir sistemotyros katedros docentė.

• Zaksienė, G. (2021). Kombinatorikos, tikimybių teorijos ir statistikos pagrindinės sąvokos ir uždaviniai. Šiauliai: Liucilijus. Knyga skirta studentams, mokytojams ir mokiniams norintiems pagilinti žinias kombinatorikos ir tikimybių teorijos srityse. Pateiktas išsamus ir suprantamas sunkesnių kombinatorikos uždavinių sprendimas, originalūs tikimybių teorijos pradmenų uždaviniai. Įdėta daug uždavinių sprendimo pavyzdžių su komentarais ir patarimais, kiti uždaviniai pateikti su atsakymais.

Žiliukas Antanas

Prof. habil. dr. Antanas Žiliukas gimė 1940 m. spalio 30 d. Nariūnų kaime, Zarasų rajone. 1948-1951 m. mokėsi Romaniškių pradinėje mokykloje. 1958 m. baigė Salako vidurinę mokyklą. 1963 m. Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas), įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Dirbant KTU, 1971 m. jam suteiktas docento vardas, o 1989 m. S. Koroliovo aviacijos institute Samaroje – apginta habilituoto daktaro disertacija. o 1991 m. profesoriaus vardas. 1992-2006 m.buvo Kauno technologijos universiteto Deformuojamų kūnų mechanikos katedros vedėjas, nuo 1992 m. iki 1996 m. pirmojo Kauno technologijos universiteto Senato pirmininkas ir pirmosios Lietuvos studijų ir mokslo institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencijos prezidentas. 1994-2000 m. Lietuvos mokslų tarybos narys, 1996-2006 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas. 2000-2013 m. Stiprumo ir irimo mechanikos centro direktorius. Ilgametis Mechanikos inžinerijos doktorantūros komiteto pirmininkas. Dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio Aviacijos instituto ir Klaipėdos universiteto profesoriaus pareigose.

Visas profesoriaus mokslinis – pedagoginis darbas KTU susijęs su jo asmeninė kūryba perpinta klasikinės mechanikos, erdvėlaivių, aviacijos, jūros mokslo ir žmogaus gamtos pažinimu. Be mokslinių darbų (monografijų, vadovėlių, žodynų ir kt.), A. Žiliukas taip pat yra Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys. Parašė ir išleido šiuos literatūros kūrinius: „Pokario ąžuolų paunksmėje“ (2000 m.-I dalis,2004 m.-II dalis), „Deformuojamų kūnų mechanikos katedra 1920-1995“ (1995), „Netoli stiprumo ribos“ (2016), „Šviesa pro debesis“ (2016), eilėraščių rinkinius: „Saulė virš miško“ (2011), „Žalia spalva“ (2014), „Laikas būti žmogumi“ (2015), „Šlamant Tėvynės ąžuolams“ (2017), „Nenutilkit varpai“, (2019), „Dorybė, kaip tekanti upė“ (2020), „Kalvų ir ežerų įkvėpti“ (2021), „Kalvų ir ežerų įkvėpti“ (2021), Zarasų krašto literatų kūrybos almanacho „Gimtinė gyva“ (Zarasai, 2012), LNRS kūrybos almanacho „Mieloji mano, rudenio žemele…“ (2017), LNRS sąvado „Vardą rašysim ant laiko delnų“ (2018), KTU „Poezijos almanachas“ (2015) bendraautoris, KTU „Poezijos ir prozos almanachas“ (2020) sudarytojas ir bendraautoris.

Monografijos

• Žiliukas, A. (2011). Strength and Fracture Criteria. Warrington: EMAS Publishing. Monografija išleista Europos mechanikų asociacijos leidykloje Anglijoje. Pasaulyje medžiagų ir konstrukcijų stiprumo ir irimo problemos išryškėdavo didelių avarijų metu. Tačiau moksliškai pagristų vertinimo kriterijų stiprumo ir irimo problemoms iki šiol nebuvo sukurta. Stiprumo ir irimo negalima vertinti pagal supaprastintus kriterijus, nes apkrovos gali būti sudėtingos, o medžiagos – trapios ir plastiškos. Dar sunkiau vertinti konstrukcijas pagamintas iš kompozitų. Monografijoje aprašytas autoriaus sukurtas universalus stiprumo kriterijus, kuriame jį nusako ne tik medžiagų mechaniniai kriterijai bet ir įtampų būvio parametrai. Kriterijai pagrįsti eksperimentiniais tyrimais. Sukurtas pusiau trapių ir pusiau plastiškų medžiagų dviparametrinis irimo kriterijus. Taip pat aprašyti plyšio didėjimo greičio nustatymo dėsningumai kintamo apkrovimo atveju. Monografijoje pateikiami nauji stiprumo ir irimo kriterijai, padedantis įvertinti avarijų priežastis ir kurti naujas medžiagas, konstrukcijas ir šiuolaikines technologijas.
• Žiliukas A. (2006). Stiprumo ir irimo kriterijai. Monografija. Kaunas: Technologija. Ši monografija parašyta lietuvių kalba ir jos patobulintas leidimas yra anglų kalba išleista monografija „Strength and fracture criteria“. Lietuviškos monografijos esminis turinys išlieka aprašytas kaip ir monografijoje anglų kalba „Strength and fracture criteria“.
• Žiliukas A. (2003). Energomechanika. Monografija. Kaunas: Technologija. Monografijoje aprašomos sąsajos tarp energijos ir mechanikos sąvokų. Nagrinėjamas erdvėlaivių objektas – raketos ir jo stiprumo skaičiavimai. Įvertinant kuro rūšies poveikį pateikiami raketų korpusų stiprumo skaičiavimai ir medžiagų parinkimas. Skiriamas dėmesys kevalų stiprumo ir stabilumo apskaičiavimui. Čia taikomi autoriaus pasiūlyti stiprumo kriterijai. Taip pat nagrinėjama medžiagų sąnaudų problema. Toliau taikoma stiprumo ir irimo tyrimų kryptis energiniais būdais. Čia nagrinėjamas inercinių energijos kaupiklių projektavimas taikant kompozitines medžiagas. Sprendžiami dujotiekio ir naftotiekio vamzdynų irimo uždaviniai, atsinaujinančios energijos ir vandenilio energijos taikymas. Nagrinėjama struktūrų korozija veikiant įtempiams ir energijos poveikis smūgio metu. Pateikti tyrimai monografijoje turi tikslą plačiau pritaikyti sukurtus stiprumo, irimo ir stabilumo kriterijus.

Vadovėliai ir knygos

• Žiliukas A. (1998). Orlaivių techninė diagnostika ir patikimumas: vadovėlis. Kaunas: Technologija. Vadovėlyje pateikiami techninės diagnostikos metodai, patikimumo vertinimo rodikliai. Pateikta plati tikimybinė orlaivių patikimumo analizė ir praktiniai pavyzdžiai. Vadovėlis skirtas magistrantams ir doktorantams.
• Žiliukas A. (2004). Medžiagų mechanika. Kaunas: Technologija. Vadovėlis skirtas studentams. Jame šalia teorijos pateikti uždaviniai. Vadovėlis artimas savo turiniu analogiškiems vadovėliams Europoje ir Amerikoje. Jame pateikti ir klasikiniai stiprumo ir irimo metodai, o taip pat ir šiuolaikiniai skaitiniai metodai. Tai daro jį patrauklų taikant kompiuterinius skaičiavimus. Būdamas didelės apimties taikytinas ne tik mechaninių, bet ir kitų inžinerinių specialybių studentams.
• Žiliukas A. (2007). Orlaivių konstrukcijų mechanika: mokomoji knyga. Vilnius: Technika. Šia tematika, pirmąsyk išleistoje Lietuvoje, knygoje pateikiami orlaivių konstrukcijų mechanikos pagrindai. Analizuojamos orlaivius veikiančios išorinės apkrovos. Nagrinėjamas lėktuvo sparno, uodegos, važiuoklės variklio tvirtinimo įrenginių, liemens ir kabinos stiprumas. Taip pat kreipiamas dėmesys orlaivio konstrukcijų jungčių stiprumo, nuovargio pažeidimų ir stabilumo skaičiavimams. Parodomi naujų kompozitinių medžiagų taikymo privalumai.
• Žiliukas A. (2008). Tamprumo ir plastiškumo teorija: vadovėlis. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Vadovėlyje nagrinėjami bet kurios formos kūnų įtempių ir deformacijų būviai. Tai klasikinės tamprumo ir plastiškumo teorijos aiškinimas, pagrįstas naujais šio mokslo pasiekimais pasaulyje ir įvertinus autoriaus mokslo darbus, atliktus paskutiniais dešimtmečiais. Čia galime rasti ne tik įtempių ir deformacijų sprendinius, bet ir autoriaus taikomus stiprumo vertinimo kriterijus. Pateikta nemažas skaičius atskirų konstrukcijų elementų stiprumo ir deformatyvumo sprendinių. Tokie pavyzdžiai yra : plokštelių įvairios formos strypų, indų skaičiavimai tiek tampriojo tiek plastinio deformavimo atvejais. Pateiktas svarbus praktikoje kontaktinio stiprumo vertinimo skaičiavimas. Vadovėliu daugiausiai naudojasi doktorantai ir magistrantai.
• Žiliukas A. (2008). Irimo mechanika: vadovėlis. Kaunas: Technologija. Vadovėlis šia tematika Lietuvoje išleistas pirmąsyk, nes tai pastaruoju metu yra nauja mokslo kryptis mechanikoje. Vadovėlyje autorius aprašęs kitų autorių pasiekimus užsienio spaudoje (daugiausiai pagal mokslinius straipsnius) pateikė savojo irimo kriterijaus aprašymą ir taikymą. Jame šalia iki šiol daugiau aiškinto tampriojo ir plastinio irimo atskirai, autorius parodė, jog labai svarbios ir daugiausiai nagrinėtinos medžiagos, pasižyminčios pusiau trapiu ir pusiau plastišku irimu. Tokios medžiagos yra patikimiausios ir turi platų pritaikymą. Vadovėliu daugiausiai naudojasi doktorantai ir magistrantai.
• Žiliukas A. (2016). Netoli stiprumo ribos. Medžiagų stiprumo ir Deformuojamų kūnų mechanikos katedrų 50 metų kelias (1963–2013). Kaunas. Technologija. Aprašyta Medžiagų atsparumo katedros, vienos iš seniausių nuo 1922m. įkurtos Statybinės mechanikos katedros- pirmtakės Lietuvoje – tąsa, įvairūs šios katedros įvykiai,  pateikta katedros darbuotojų sąrašas bei jų mokslinė kūryba, moksliniai ir pedagoginiai darbai; knyga gausiai iliustruota nuotraukomis.

Žodynas

• Žiliukas A. (vadovas), Bražiūnas A.J., Kondratas A., Kuliavas L., Markšaitis D., Ostaševičius V., Palionis A., Toločka R.T., Žiliukas P. (2019). Mechanikos terminų žodynas. Kaunas: Technologija. Žodynas yra pirmasis daugiakalbis (lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų, rusų kalbomis) mechanikos žodynas Lietuvoje. Jame parinkti taisyklingi ir sunorminti lietuvių kalbos terminai, surasti tinkami kitų kalbų atitikmenys.

Grožinė literatūra

• Žiliukas A. (2015). Laikas būti žmogumi. Kaunas: Technologija. Leidinyje pateikta 24 eilėraščiai ir autoriaus mintys apie mokslo ir poezijos sąsajas. Autorius siūlo pasimokyti iš gamtos, nes gamtą ir jos pažinimą laiko didžiausiomis dovanomis žmogui. Visi eilėraščiai leidiniai atspindi  šias autoriaus mintis.
• Žiliukas A. (2016). Šviesa pro debesis. Kaunas: Naujasis lankas. Knygoje aprašomi istoriniai mokslo ir studijų institucijų profesinės ir dorovinės veiklos bruožai po 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pateikta kritinė analizė, gyvenimo aktualijos, iš kurių turėtų mokytis ateities kartos.
• Žiliukas A. (2017). Šlamant Tėvynės ąžuolams. Kaunas: V3 studija. Apžvelgiami iškiliausių, kaip ąžuolų tvirtų, asmenybių, kovojusių dėl Tėvynės, žemiško gėrio, gyvenimo epizodai. Gyvenimas apibūdinamas eilėmis, kurios, autoriaus nuomone, moko gerbti žmogų, džiaugtis gamta ir gyvenimu.
• Žiliukas A. (2019). Nenutilkit varpai. Kaunas: Morkūnas ir Ko. Knygoje parodoma, jog varpuose sukaupta žmonijos išmintis, siekiai, tikėjimas, mistika ir kūrybinė dvasia. Pabrėžiama, kad be mokslo dėsnių, formulių, knygų, reikia girdėti ir matyti girios šlamėjimą, išskrendančių paukščių šauksmus. Kas geriausiai atsispindi autoriaus poezijoje.
• Žiliukas A. (2020). Dorybė, kaip tekanti upė. Kaunas: V3 studija. Knygoje aprašoma dorybės galia ir samprata, kurias pasiekti nėra taip paprasta. Dorybė, kaip upėje tekantis vanduo, ne visada būna skaidrus. Autorius trokšta, kad visi ieškotume to tyro vandens, kad mūsų kūnai būtų švarūs, o sielos – doros. Šias mintis jis išreiškia eilėmis.
• Žiliukas A. (2021). Kalvų ir ežerų įkvėpti. Kaunas: V3 studija. Autorius atskleidžia nepakartojamą Aukštaitijos regiono savitumą, kalvų ir ežerų grožį, didžiuojasi šio krašto žmonėmis, kurie puoselėjo ir gerbė Lietuvos kultūrą ir mokslą. Visa tai autorius perteikia ne tik istoriniais aprašymais, bet ir poezija. Autorius tikisi, kad tai įkvėps ugdyti pasididžiavimo savo kraštu jausmą, paskatins kurti gėrį ir laimę ateities kartoms.