Mokslinių tyrimų rezultatai vertinami taikant kiekybinius (bibliometrija) ir kokybinius (recenzavimas) metodus bei jų derinius (ekspertinis vertinimas).
Šioje skiltyje pateikiama informacija apie kiekybinį (bibliometrinį) vertinimą.
KTU mokslo publikacijos vertinamos atsižvelgiant į žurnalų rodiklius, pateikiamus dviejose bibliografinėse duomenų bazėse:
Žurnalų vertinimo rodikliai rodo jų kokybę, leidžia identifikuoti lyderiaujančius žurnalus, gali padėti renkantis tinkamiausią žurnalą publikuoti mokslinių tyrimų rezultatus.
Bibliometriniai rodikliai pagal Web of Science ir Scopus duomenų bazių citavimų duomenis yra taikomi formaliajame Lietuvos mokslo vertinime. Jį organizuoja ir vykdo Lietuvos Mokslo Taryba, pagal Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo aprašą (2021-09-02 LR švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. V-1593).
Web of Science rodikliai
Viena labiausiai žinomų bibliometrinius rodiklius teikiančių duomenų bazių yra komercinio tiekėjo Clarivate Analytics leidžiama Web of Science duomenų bazė, sudaryta iš eilės atskirų leidinių duomenų bazių ir rinkinių, kurių pagrindinės yra šios:
Pagrindiniai žurnalų vertinimo rodikliai:
| Rodiklis | |
| Cituojamumo rodiklis (JIF) | Kiek vidutiniškai kartų žurnalo straipsniai, publikuoti per dvejus prieš tai buvusius metus, buvo cituoti einamaisiais metais. Negali būti naudojamas skirtingų mokslo krypčių žurnalams palyginti. |
| Kvartilis (JIF Quartile) | Nurodo santykinę žurnalo vietą mokslo kategorijoje pagal JIF pasiskirstymą nuo aukščiausios iki žemiausios reikšmės. Žurnalai skirstomi į keturis kvartilius: Q1 – aukščiausiai Q4 – žemiausiai vertinami žurnalai mokslo kategorijoje. |
| Agreguotas cituojamumo rodiklis (AIF) | Vidutinis mokslo kategorijos žurnalų cituojamumo rodiklis. |
Scopus rodikliai
Scopus yra Elsevier leidėjo bibliografinė duomenų bazė, sukurta 2004 m.
Scopus bibliometriniai žurnalų rodikliai aktualūs pasirenkant leidinį publikuoti socialinių mokslų srities tyrimus.
Pagrindiniai Scopus žurnalų vertinimo rodikliai:
Naudingos nuorodos
Mokymai:
Atmintinės:
Mokslininkų vertinimo rodikliai leidžia identifikuoti autoriaus mokslinių tyrimų reikšmę kitiems tyrėjams, ir apskritai visoje mokslo srityje. Mokslininkų rodikliai svarbūs vertinant ir pačios institucijos, kurioje jie dirba, rodiklius, taip pat vertinant paraiškas mokslinių tyrimų projektams. Paprasčiausi autoriaus vertinimo rodikliai – paskelbtų publikacijų kiekis bei jų citavimų skaičius. Iš jų išvedamas ir vienas dažniausiai naudojamų autoriaus vertinimo rodiklių – h indeksas.
| Šaltiniai | Rodikliai |
| Web of Science | h-indeksas Publikacijų skaičius (Total Documents) Citavimų skaičius (Times Cited) Cituojamumas (Author Impact) |
| Scopus | h-indeksas Citavimų skaičius (Citations) Publikacijų skaičius (Documents) Publikacijų skaičius top 25% žurnalų (Documents in top 25% journals) Pagal mokslo kryptį normalizuotas cituojamumo rodiklis (Field-Weighted Citation Impact) |
| Google Scholar | Citavimų skaičius (Citations) h-indeksas i10-indeksas |
Pabrėžtina, kad skirtingų duomenų bazių (Web of Science, Scopus, Google Scholar) h-indekso reikšmės dažnai yra skirtingos, nes jis apskaičiuojamas įtraukiant tik toje duomenų bazėje indeksuojamas publikacijas.
Mokymai:
Publikacijų ir kitų mokslinių tyrimų rezultatų (monografijos, konferencijos tezės ir t.t.) vertinimo rodikliai rodo, kokį poveikį jos turėjo kitiems tyrėjams. Paprastai publikacija vertinama pagal tai, kiek kartų publikacija buvo pacituota, ir kokie žurnalo, kuriame ji buvo publikuota, rodikliai. Įvertinus ne tik cituojančių autorių skaičių, bet ir jų reikšmingumą, išvedami ir kiti pačios publikacijos rodikliai.
| Šaltiniai | Rodikliai |
| Web of Science | Citavimų skaičius (Times Cited) |
| Scopus | Citavimų skaičius (Cited by) |
| Google Scholar | Citavimų skaičius (Cited by) |
Prenumeruojami
Labiausiai pripažinti ir plačiausiai naudojami mokslo rezultatų vertinimo įrankiai leidžiami komercinio leidėjo Clarivate Analytics ir Elsevier. Kauno technologijos universitetas turi prieigą prie šių prenumeruojamų įrankių:
Atvirosios prieigos įrankiai
Mokymai
Alternatyvūs mokslo vertinimo rodikliai (angl. Altmetrics) skirti įvertinti mokslinės produkcijos reikšmingumą plačiajai visuomenei, t. y., už mokslo bendruomenės ribų. Šie rodikliai dažnai naudojami ne kaip alternatyvūs, o kaip papildomi mokslo vertinimo rodikliai greta tradicinių rodiklių.
Alternatyvūs rodikliai apibrėžiami kaip kiekybiniai duomenys, kurie parodo, kiek kartų naudotojai (paprastai internete) peržiūri, reaguoja, išsaugo, diskutuoja, dalinasi ar kitaip įsitraukia į tam tikrus paskelbtus mokslinių tyrimų rezultatus. Šie rodikliai pasiūlyti kaip alternatyva žurnalo cituojamumo rodikliui (angl. Impact Factor) ir individualiam mokslininko vertinimo metodui – h indeksui. Alternatyvūs rodikliai taikomi vertinant ne tik mokslinius straipsnius, bet ir žurnalus, knygas, duomenų rinkinius, prezentacijas, vaizdo įrašus, tinklalapius ir kt.
Alternatyvius rodiklius galima rasti specializuotose platformose: Altmetric, PlumX, OpenAlex. PlumX alternatyvius rodiklius skirsto į 5 kategorijas:
| Citavimai | Rodo, kiek kartų ir kur pacituota. Gali būti tiek tradicinių duomenų bazių duomenys (Scopus), tiek oficialiuose dokumentuose, patentuose ir t.t. |
| Peržiūros | Kiek kartų peržiūrėta ar parsisiųsta. Gali būti išskiriama, ar peržiūrėtas visas turinys, ar tik santrauka. |
| Išsaugojimai | Kiek kartų buvo išsaugota, pvz. eksportuota į bibliografinės informacijos tvarkymo programą (pvz., Mendeley), parsisiųsta į įrenginį, išsiųsta el. paštu, atspausdinta ir t.t. Trumpai tariant, išsaugojimai parodo, kad naudotojas norėtų prie peržiūrėto turinio sugrįžti vėliau. |
| Paminėjimai | Paminėjimai naujienų portalų straipsniuose, tinklaraščių įrašuose, komentaruose socialiniuose tinkluose (Twitter/X, Youtube, LinkedIn) ar mokslinių žurnalų platformose, Vikipedijoje. |
| Socialiniai tinklai | Pasidalinimai, reakcijos (pvz., „patiktukai“), komentarai socialinių tinklų platformose (Twitter/X, Facebook, Instagram, LinkedIn) |
Aklas rėmimasis kiekybiniais mokslo vertinimo rodikliais iškreipia mokslo vertinimą, sukuria vadinamąją publish or perish („publikuoti ar pražūti“) kultūrą. Tai neigiamai veikia mokslinių tyrimų procesą, jų kokybę, pažeidžia kertinius mokslinės veiklos etikos principus, taip pat sukuria neteisingą konkurencinę terpę akademinėje bendruomenėje. Dėl šių priežasčių yra siūloma koncentruotis į kokybinį mokslo vertinimą, apimantį ir kiekybinius (bibliometrinius) metodus, ir ekspertinį vertinimą. Kokybinio ir ekspertinio vertinimo trūkumas tas, kad yra sunkiau išmatuojamas ir palyginamas, negu kiekybinis, bibliometriniais duomenimis grįstas vertinimas.
Per pastaruosius keliolika metų buvo pradėtos kelios iniciatyvos, siekiančios skatinti kokybinius metodus mokslo rezultatų vertinime:
Seminaras „IATUL mokslinių tyrimų poveikio temos“ (vyko 2021-02-25)
Seminaro metu Kauno technologijos universiteto bibliotekos direktorė doc. dr. G. Tautkevičienė ir Mokslinės informacijos skyriaus vadovė dr. I. Cesevičiūtė supažindino su savarankiško mokymosi ir profesinio tobulėjimo priemone „IATUL mokslinių tyrimų poveikio temos“ (IATUL Research Impact Things), skirta bibliotekų darbuotojams, norintiems įgyti ir atnaujinti žinias mokslinių tyrimų vertinimo ir poveikio srityje. Taip pat aptarė mokymo medžiagos vertimo ir adaptavimo klausimus.
Seminaro pateiktys
