Lapkričio 21 d. Universiteto miestelio bibliotekoje vyko diskusija, kurios metu pristatytas projektas „Piliečių mokslo veiklų plėtra KTU“ ir aptarti klausimai dėl piliečių mokslo iniciatyvų ir Piliečių mokslo centro veiklų. Diskusijoje dalyvavo universiteto dėstytojai, mokslininkai, administracijos atstovai, kurie pristatė savo įžvalgas dėl piliečių mokslo projektų, taip pat kokios galėtų būti Piliečių mokslo centro funkcijos, kad atlieptų universiteto tyrėjų ir visuomenės poreikius.
Tai kas gi tas piliečių mokslas?
Diskusiją pradėjo prof. Eglė Butkevičienė, pristatydama piliečių mokslo iniciatyvas Universitete bei šiais metais pradėtą įgyvendinti projektą „Piliečių mokslo veiklų plėtra KTU”. Šio projekto tikslas – plėtoti piliečių mokslo veiklas, siekiant didinti Kauno technologijos universiteto bendruomenės įsitraukimą į piliečių mokslo projektus bei skatinti visuomenės narių įsitraukimą ir dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, mokslininkų ir visuomenės bendradarbiavimą, sprendžiant visuomenei aktualius klausimus ir iššūkius. Prof. E. Butkevičienė taip pat trumpai apžvelgė piliečių mokslo situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, akcentavo piliečių mokslo projektų naudą visuomenei ir universitetams.
Pranešimą pratęsė Aistė Pranckutė, kuri pristatė bibliotekos vykdytus projektus, susijusius su piliečių mokslu ir visuomenės įtraukimu, paminėdama ir projekto „LibOCS“ metu pradėtą diskusiją su universiteto bendruomene apie piliečių mokslo veiklų plėtros kryptis ir prioritetus.
Bibliotekos direktorė doc. dr. Gintarė Tautkevičienė pristatė Universiteto tyrėjų apklausos apie piliečių mokslą rezultatus. Apklausa sulaukė aktyvaus universiteto bendruomenės dėmesio. Apklausoje dalyvavę dėstytojai, mokslininkai ir administracijos atstovai išreiškė savo nuomonę ir pateikė vertingų pasiūlymų dėl piliečių mokslo iniciatyvų bei piliečių mokslo centro veiklų universitete. Apklausos rezultatai atskleidė teigiamą universiteto mokslininkų, dėstytojų ir administracijos požiūrį į piliečių mokslą, taip pat susidomėjimą ir pasirengimą įsitraukti į piliečių mokslo projektus. Fokusuotos diskusijos metu dalyviai, aptardami piliečių mokslo centro funkcijas, išreiškė poreikį gilinti žinias apie piliečių mokslą ir visuomenės įtraukimą ir lūkestį gauti visokeriopą pagalbą vykdant tyrimus, nes tai labiausiai paskatintų juos įsitraukti ar inicijuoti piliečių mokslo projektus.
Piliečių mokslo centro funkcijos ir veiklos
Antroje diskusijos dalyje dalyviai pasidalijo savo supratimu apie piliečių mokslą, pabrėždami jo svarbą visuomenei ir universitetui. Diskusijos dalyviai taip pat diskutavo dėl Piliečių mokslo centro vaidmens universitete, jo naudos tyrėjams ir visuomenei. Diskusijos dalyvių nuomone, piliečių mokslo centro veikla įsilieja į bendrą KTU strategiją ir galėtų prisidėti stiprinant universiteto ir visuomenės bendradarbiavimą.
Diskusijos dalyviai vienbalsiai sutiko, kad piliečių mokslo projektai yra svarbūs ir naudingi visuomenei, sprendžiant jai aktualius klausimus ir iššūkius, todėl piliečių mokslo projektų inicijavimui ir vykdymui turi būti skiriamas dėmesys. Visuomenės narių ar grupių įtraukimas į mokslinių tyrimų procesą padeda geriau suprasti bendruomenes ir joms aktualias problemas, kurias mokslininkai mato tik iš mokslinės pusės. Savanoriškas piliečių įsitraukimas yra svarbi sąlyga vykdant piliečių mokslo projektus. Diskusijos dalyviai pasiūlė, kad prie piliečių mokslo iniciatyvų galėtų prisidėti ir universiteto studentai, padėdami spręsti jų bendruomenėje kylančias problemas.
Diskusijos metu buvo akcentuojama, kad norint aktyviau įsitraukti į piliečių mokslo veiklas, tyrėjams reikalinga pagalba ir mokymai, kuriuose jie susipažintų su piliečių mokslo pagrindais, metodologija, savanorių įtraukimo ir išlaikymo tyrimuose principais ir kt. Daugelis dalyvių pritarė, kad piliečių mokslas gali būti svarbi priemonė visuomenės problemų sprendimui, bet tam reikia tinkamo metodologinio pasirengimo ir efektyvios komunikacijos. Šios veiklos paminėtos kaip būtinos tarp Piliečių mokslo centro veiklos prioritetų.
Tiltas tarp mokslininkų ir visuomenės
Diskutuota ir klausimu, ar reikia piliečių mokslo projektų platformos, kur mokslininkai ir visuomenė galėtų tiesiogiai bendradarbiauti. Dalyviai pabrėžė, kad būtų naudinga sukurti centralizuotą lokalią platformą, kurioje visuomenės nariai ar bendruomenės ir mokslininkai galėtų keistis idėjomis, registruoti spręstinas problemas ir vykdyti bendrus projektus. Tokie projektai, kuriuose realios ir aktualios problemos sprendžiamos pasitelkiant mokslo žinias, galėtų būti svarus argumentas ir diskusijoje su sprendimus priimančiomis institucijomis, stiprintų visuomenės pasitikėjimą mokslu.
