Vasario 24 d. Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Studentų g. 48) atidaryta paroda, skirta paminėti trečiąsias Ukrainos karo metines, kurią surengė studentės Yuliia Shulikova ir Marharyta Kravčenko. Paroda veiks iki kovo 2 d. ir bus atvira visiems studentams bei universiteto darbuotojams, kviečiant apmąstyti, gilinti supratimą ir suvokti Ukrainoje vykstančio karo grėsmes. Visą parodos laiką veiks ir specialiai įrengtas interaktyvus kambarys, skirtas karo istorijos sukakties pagerbimui, kad lankytojai galėtų patirti dar daugiau įspūdžių.
Pagrindinis parodos tikslas yra pripažinti ir priminti kitiems, kad jų bendraamžiai studentai iš Ukrainos kovoja fronto linijose, įamžinant tų studentų atminimą, kurie jau paaukojo savo gyvybes dėl gimtosios šalies. Paroda siekiama skleisti šių didvyrių gyvenimo istorijas ir perteikti laisvės kainą, kurią kasdien moka Ukrainos jaunieji kariai. Taip pat norima likusiam pasauliui parodyti, kokia kaina buvo sumokėta už Rusijos vykdomą 3-jų metų invaziją į Ukrainą bei 11 metų šalyje besitęsiantį karą.
„Šios parodos idėja kilo iš didelio noro priminti žmonėms, kad karas Ukrainoje yra ne tik statistiniai duomenys ar skambios antraštės – tai tikrų žmonių, ypač vaikų, gyvenimai. Kaip ukrainiečiai, gyvenantys užsienyje, mes nešiojamės savyje šių trejų metų, kupinų netekčių, kančių, ašarų ir skausmo naštą. Ir nors padėtis išlieka sudėtinga, Ukraina tapo ne tik atsparumo ir stiprybės simboliu, bet ir pavyzdžiu toms šalims, kurios kadaise patyrė panašius išgyvenimus, būdamos SSRS dalimi.
Paroda yra ne tik atminimo įamžinimas, bet ir erdvė apmąstymams. Norime, kad žmonės apie karą mąstytų ne tik Ukrainos, bet ir savo šalių bei istorijos kontekste, kaip ir apie tai, ką jiems reiškia laisvė bei atsparumas. Tai priminimas, kad karas ne tik griauna pastatus, bet ir naikina žmonių svajones, šeimas ir ateitį“, – sako viena parodos iniciatorių Y. Shulikova.
Interaktyvus kambarys leido išvysti Ukrainos kasdienybę
Visą savaitę parodos lankytojai kviečiami apsilankyti ir specialiai įrengtame interaktyviame kambaryje, kuriame jie gali nusikelti į Ukrainą ir išvysti tikruosius karo padarinius. Lankytojai gali pasinerti į ukrainiečių vaikų patirtį, kurią formuoja šalyje tebesitęsiantis karas. Šio kambario pradžioje lankytojai turi sekti vaiko pėdsaką, vedantį į siaurą koridorių, kurio sienose eksponuojamos vaiko draugų, mokyklos ir gimtojo miesto nuotraukos – vaizduojančios įprastą gyvenimą, kuris dabar užgožtas žiaurių karo padarinių. Koridoriaus gale lankytojai išvysta sugriauto namo vaizdą, kuriame vaikas laiko iki žvaigždės besitęsiantį siūlą, simbolizuojantį ryšį su prarastu tėvu.
Neįprastą patirtį lankytojai yra kviečiami baigti refleksijos erdvėje, kurioje ant lipnių lapelių jie gali užrašyti savo patarimus būsimoms šalies kartoms. Tokiu būdu siekta sukelti ne tik užuojautos, žmogiškumo ir orumo jausmą – vertybių, kurios turėtų vienyti visus žmones, bet ir priminti apie praradimus, kai tokių vertybių stokojama.
M. Kravčenko priminė, kad Rusijos veiksmai aiškiai parodė, kaip trūkstant užuojautos ir žmogiškumo, prarandamas individualus orumas ir bendra visuomenės darna: „Kol tai nepaliečia asmeniškai, gali atrodyti, kad visi veiksmai yra per daug tolimi. Bet karui pasiekus gimtąją šalį, miestą ar namus, susivokiama, kad vienintelis realus turimas turtas yra gyvybė, nes visa kita gali būti prarasta per akimirką.“
Pasak Y. Shulikovos, šis atminimas apie karą Ukrainoje nėra tik aukų pagerbimas, nes tai yra priminimas, kad žmogiškumas, teisingumas ir laisvė reikalauja aktyvių pastangų.
„Karas dar nesibaigė, o milijonai žmonių prarado namus, artimuosius ir ateitį. Tai ne tik Ukrainos istorija, bet ir pasaulinė pamoka apie užuojautos ir veiksmų svarbą. Ši atminimo diena skatina mus nepamiršti propagandos pavojų, padėti tiems, kuriems reikia pagalbos, ir garsiai kalbėti apie neteisybę – nes tyla bei abejingumas leidžia neteisybei klestėti.
Norime perduoti žinią, kad Ukraina neturi jaustis kalta dėl užpuolimo. Tai priminimas, jog kiekvienas veiksmas ir pasirinkimas formuoja ne tik asmeninį charakterį, bet ir tautos dvasią. Paroda pabrėžia orumo, žmogiškumo ir kritinio mąstymo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Galiausiai tai primena, kad užuojauta ir atsakomybė yra stiprios bei atsparios visuomenės pagrindas“, – teigia Y. Shulikova ir ragina visus išlikti sąmoningais ir būti pasirengusiems bet kokiems ateities iššūkiams.
KTU Biblioteka vykdo BALTICS4UA projektą
KTU biblioteka 2023-2025 m. vykdė ERASMUS+ projektą „Parama Ukrainai per piliečių įsitraukimą Baltijos šalių universitetuose“ (Baltics4UA), kurio metu siekta didinti Baltijos šalių universitetų įsitraukimą ir socialinę atsakomybę sprendžiant humanitarinę krizę Ukrainoje per pilietinio dalyvavimo veiklas, tarpkultūrinį dialogą, piliečių įsitraukimą ir verslo bei akademinio bendradarbiavimo skatinimą Baltijos šalyse.
Kartu su partneriais iš Talino, Tartu, Latvijos universitetų, Lvovo Politechnikos universiteto ir verslo organizacija Web2Learn (Graikija) Universiteto biblioteka vykdė veiklas, orientuotas į universiteto darbuotojų gebėjimą reaguoti į krizes ugdymą ir inovatyvių švietimo praktikų skatinimą Baltijos šalių aukštosiose mokyklose. Bendradarbiaujant su projekto partneriais buvo organizuotos diskusijos, socialiniai renginiai, seminarai, parengta metodinė medžiaga, mokslinės publikacijos ir gairės, įrašyta tinklalaidė „BALTICS4UA Voices of Engagement“.
„Universitetams svarbu kurti įtraukias aukštojo mokslo sistemas, kurios būtų pasirengusios vykdyti savo socialines misijas ištikus humanitarinėms krizėms. Ypač svarbu skatinti bendruomenės socialinį įsitraukimą humanitarinės krizės metu, nes plataus masto karinė invazija į Ukrainą sukėlė iššūkių ne tik Ukrainos pabėgėliams, bet ir Baltijos šalyse juos priimančioms visuomenėms. Humanitarinės krizės metu būtina sukurti atsparumo mechanizmus, padėsiančius susidoroti su nauja realybe ir efektyviai teikiančius paramą Ukrainos pabėgėliams.
Baltics4UA projekto partneriai, Baltijos šalių universitetų atstovai, ėmėsi lyderystės šios humanitarinės krizės akivaizdoje, organizavo socialinius renginius, parengė mokomąją medžiagą ir rekomendacijas, paskatino visuomenę, verslo sektoriaus bei nevyriausybinių organizacijų atstovus įsitraukti teikiant paramą ukrainiečiams gyvenantiems Baltijos šalyse ir Ukrainoje“, – sakė KTU bibliotekos direktorė doc. dr. Gintarė Tautkevičienė.
Bibliotekos vadovė taip pat akcentavo, kad Universiteto bendruomenės nariai aktyviai įsitraukė į projekto metu organizuotas veiklas: „Dėstytojai, tyrėjai, studentai ir universiteto darbuotojai dalyvavo Universiteto miestelio bibliotekoje vykusioje diskusijoje apie pagalbą Ukrainos pabėgėliams, kurios metu buvo diskutuojama, kaip universitetai ir kitos suinteresuotosios šalys imasi ar gali imtis pilietinių veiksmų, kad padėtų Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečių pabėgėliams.“
Projektinės veiklos:
Nors projektas „Parama Ukrainai per piliečių įsitraukimą Baltijos šalių universitetuose“ (Baltics4UA) jau baigėsi biblioteka tęsia pradėtas veiklas. Viena jų – drauge su Socialinių humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjais vykdomas ERSMUS projektas „Aukštojo mokslo atsparumas pabėgėlių krizių metu: socialinės įtraukties stiprinimas ugdant gebėjimus, piliečių dalyvavimą ir įgūdžių pripažinimą (AGILE)“. Jo metu taip pat organizuojami renginiai, rengiama mokomoji medžiaga, skirta didinti aukštojo mokslo atsparumą pabėgėlių krizių metu.
Kviečiame parodyti solidarumą Ukrainai ir paremti jos karius nuperkant jiems dronus ir antidronus, medicinos priemones ar kitą būtiną karui reikiamą įrangą. Aukoti galima https://blue-yellow.lt/#ways_contribute
