Prie Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje surengtos parodos „Prisiekęs: Vlado Daumanto re/kolekcijos“ reikšmingai prisidėjo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) biblioteka.
Viena iš trijų parodos kuratorių buvo KTU bibliotekos Retų spaudinių grupės vadovė dr. Edita Korzonaitė, o rengiant ekspoziciją panaudoti Universitete saugomi unikalūs dokumentai, reti leidiniai ir ilgamečių tyrimų rezultatai.
Paroda, finansuota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, lankytojams pristatė mažiau pažintą kunigo, diplomato, prisiekusiojo vertėjo, kolekcininko ir bibliofilo Vlado Daumanto-Dzimidavičiaus asmenybę, o birželio pabaigoje ją aplankė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
KTU bibliotekos partnerystė su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi prasidėjo dar 2017 metais. Per šį laiką kartu įgyvendinti keli projektai, tarp jų – 2021 m. surengta paroda „3 × 9 = XXVII: Knygos mėgėjų draugijai – 90“, skirta išskirtinei tarpukario bibliofilų draugijai. Būtent rengiant šią parodą dr. E. Korzonaitė išsamiau susipažino su vieno iš draugijos narių – V. Daumanto – asmenybe ir jo sukauptu kultūriniu palikimu.
„Susipažinusi su muziejuje saugoma V. Daumanto biblioteka, kurioje gausu raritetų, tarp jų – ir 1484 m. Strasbūre išleistas inkunabulas, didesnį dėmesį skyriau KTU bibliotekoje saugomos jo knygų kolekcijos bei rankraštinių dokumentų turinio analizei“, – pasakoja dr. E. Korzonaitė.
Pasak jos, apsisprendimą prisidėti prie naujosios parodos lėmė galimybė visapusiškiau atskleisti V. Daumanto biblioteką ir pagilinti žinias knygotyros srityje.
„Peržiūrėjus V. Daumanto palikimo saugotojų namuose esančią biblioteką tapo aišku, kad šis projektas leis geriau atskleisti jos istoriją ir likimą. V. Daumantas didžiąją bibliotekos dalį sukaupė gyvendamas Kaune. Tuo metu jis ėjo Kauno apygardos teismo prisiekusiojo vertėjo pareigas, tačiau gauto uždarbio nepakako meno vertybėms ir knygoms įsigyti. Kaip yra sakęs jo bičiulis teisininkas Zigmas Toliušis, V. Daumantas galėjo atsisakyti geresnio valgio, bet negalėjo atsisakyti jam patikusios knygos ar meno vertybės“, – V. Daumanto asmenybės savybėmis dalinosi E. Korzonaitė.
Anot parodos kuratorės, bibliotekos išskirtinumą lemia ne tik jos turinys. Joje gausu profesionalių Kauno knygrišio sukurtų knygos įrišų, paženklintų pagal V. Daumanto projektą sukurtais knygos nuosavybės ženklais – superekslibrisais.
Paroda lankytojams pristatė įvairialypę V. Daumanto asmenybę. Parodą sudarė penkios pagrindinės dalys – V. Daumanto priesaikos Dievui, Tėvynei, kalbai, knygai ir menui. Parodos pradžioje buvo skirta erdvė kolekcininko kilmei pristatyti, o pabaigoje – atskleisti jo laisvalaikio pomėgius.
KTU bibliotekos Retų spaudinių grupės vadovė dr. E. Korzonaitė buvo atsakinga už ekspozicijos dalis „Prisiekęs kalbai“ ir „Prisiekęs knygai“, tačiau pabrėžia, kad visas parodos rengimas buvo komandinis procesas.
„Kiekvienas turėjome savo atsakomybės sritį, tačiau nuolat dalijomės žiniomis ir darbais. Didžiausia darbų dalis teko V. Daumanto palikimo saugotojui, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiajam mokslo darbuotojui prof. dr. Vykintui Vaitkevičiui“, – sako pašnekovė.
Vienas svarbiausių KTU bibliotekos indėlių rengiant parodą buvo reti leidiniai, dokumentai ir ilgamečio darbo su jais kompetencijos. Bibliotekoje saugoma išskirta V. Daumanto knygų kolekcija, kurią sudaro XVIII–XX a. pradžios leidiniai, bibliotekos inventoriaus knygose turintys žymą „Pirkta iš Daumanto“, bei rankraštiniai dokumentai, atskleidžiantys šios bibliotekos likimą.
„Bibliografas, ilgametis Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto bibliotekos direktorius prof. Vaclovas Biržiška buvo gerai susipažinęs su V. Daumanto biblioteka, kuri tarpukariu garsėjo kaip viena didžiausių ir unikaliausių. Žyma „Pirkta iš Daumanto“ rodo prof. V. Biržiškos sprendimą, kad knygos yra tinkamos studijoms ir mokslui. KTU bibliotekoje išsaugotuose rankraštiniuose dokumentuose atsispindi. V. Daumanto žmonos Antaninos Vaitkevičiūtės-Daumantienės pastangos išsaugoti vyro biblioteką, 1944 m. jam pasitraukus į Vokietiją. Dalis šių dokumentų buvo eksponuojama parodoje“, – atskleidžia dr. E. Korzonaitė.
Rengiant parodą kuratoriams teko ne tik atrinkti eksponatus, bet ir spręsti, kaip glaustai perteikti itin turtingą V. Daumanto gyvenimo istoriją. Pasak E. Korzonaitės, didžiausias iššūkis buvo ne informacijos stoka, o jos gausa.
„Parodai skirta erdvė buvo ribota, o medžiagos – labai daug. Reikėjo kruopščiai atrinkti eksponatus, kurie geriausiai atskleistų V. Daumanto asmenybę ir jo palikimą“, – pasakoja pašnekovė.
V. Daumanto sukauptas paveldas išsiskiria ne tik savo apimtimi, bet ir dramatiška istorija. 1944 m., pasitraukdamas į Vokietiją, jis dalį bibliotekos, meno kolekcijos ir asmeninių dokumentų laikinai saugoti perdavė tuometiniam Vytauto Didžiojo kultūros muziejui (dabar – Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui), o kitą dalį paliko savo namuose. A. Daumantienės ir šeimos kartų pastangomis buvo išsaugoti baldai, meno kūriniai, įvairūs dokumentai ir didelė bibliotekos dalis.
Ne mažiau įspūdinga ir vėlesnė kolekcininko istorija. 1951 m. gavęs JAV imigracijos vizą, V. Daumantas pradėjo gyvenimą iš naujo. Nors dirbo nekvalifikuotus darbus ir uždirbo nedaug, jis vėl sukaupė vertingą meno kolekciją bei biblioteką. Daugiau kaip tūkstantį šios bibliotekos leidinių vėliau įsigijo dailininkas ir bibliofilas Kazys Varnelis, pargabenęs juos į Lietuvą.
Pasak KTU bibliotekos atstovės, visuomenėje V. Daumantas dažniausiai prisimenamas kaip kolekcininkas ir bibliofilas, tačiau jo indėlis į Lietuvos istoriją yra gerokai platesnis.
„Studijuodamas Fribūro universitete jis aktyviai įsitraukė į lietuvių organizacijų veiklą Šveicarijoje. 1916 m. V. Daumantas ėmėsi kurti Lietuvos valstybės simbolius ir rengti istorinį Lietuvos žemėlapį, o nuo 1919 m. tapo pirmuoju Lietuvos atstovu Šveicarijoje“, – pasakoja dr. E. Korzonaitė.
Anot jos, vienas svarbiausių parodos tikslų buvo parodyti V. Daumantą ne tik kaip išskirtinį bibliofilą, bet ir kaip žmogų, prisidėjusį prie Lietuvos valstybingumo kūrimo bei kultūros paveldo išsaugojimo.
KTU bibliotekai dalyvavimas šiame projekte tapo svarbia galimybe aktualizuoti saugomą dokumentinį paveldą. Parodos kuratoriai ženkliai prisidėjo prie parodos viešinimo informacinio parodos partnerio LRT naujienų portale ir periodinėje spaudoje, vedė ekskursijas, organizavo lydimųjų renginių ciklą.
Paroda sulaukė plataus visuomenės ir kultūros bendruomenės dėmesio. Birželio 26 d. ją taip pat aplankė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tokie projektai leidžia aktualizuoti dokumentinį paveldą, stiprina bendradarbiavimą su kultūros institucijomis bei parodo jų svarbą kuriant nacionalinės reikšmės kultūros iniciatyvas“, – įsitikinusi viena iš parodos kuratorių dr. E. Korzonaitė.
