Paroda „KTU bibliotekos reti spaudiniai“

Retų spaudinių grupė parengė parodą, kurioje primenama Universiteto ir Universiteto bibliotekos istorija, pristatomi vertingiausi retų spaudinių ir rankraščių rinkinių eksponatai. Paroda eksponuojama Centrinėje bibliotekoje, veiks iki rugsėjo mėn. pabaigos.

Bibliotekos 10-metis, 1933 m. Nuotraukoje: Rektorius Vincas Čepinskis, Aukštųjų kursų iniciatorius Zigmas Žemaitis, Bibliotekos direktorius Vaclovas Biržiška ir kt.

Universiteto biblioteka įkurta 1923 m. sausio 1 d. Jos vedėju išrinktas kultūros istorikas, politinis veikėjas, Teisės fakulteto docentas Vaclovas Biržiška, kuris šias pareigas ėjo iki 1944 m. vasaros.

Įkurtos bibliotekos spaudinių fondo branduolį sudarė Aukštųjų kursų (1920–1922) ir vokiečių kalbininko baltisto, archeologo, Lietuvos universiteto (toliau – LU) profesoriaus Adalberto Bezzenbergerio (Adalberto Becenbergerio) kolekcijos, kurios išsaugotos iki šių dienų.

2017 m. Retų spaudinių fonde saugoma virš 95 tūkstančių dokumentų. Išskiriami knygų, ikonografijos, kartografijos, smulkių spaudinių, periodikos ir rankraščių rinkiniai.

Didžiausią Retų spaudinių fondo dalį sudaro knygos (virš 78 tūkst.). Biblioteka saugo 14 inkunabulų (ankstyviausiojo spaudos laikotarpio knygos, išspausdintos iki 1501 m.) lotynų kalba. Vienas iš jų – seniausia Kauno mieste esanti knyga – Senovės Romos poeto Caius Valerius Catullus (Kajaus Valerijaus Katulo) „Carmina…“ („Eilėraščiai…“), išleista Milane 1475 metais. Įrašas Bibliotekos inventoriaus knygoje rodo, kad anksčiau ji priklausė Raudondvario grafams Tyszkewicziams (Tiškevičiams).

XVI–XX a. pirmosios pusės knygų, išleistų lietuvių kalba, rinkinyje ypatingą vietą užima senieji leidiniai. Išskirtinė šio rinkinio knyga – Jono Bretkūno „Postilla, tatai esti trumpas ir prastas ischguldimas Evangeliu,…“, išleista gotišku šriftu 1591 m.

Svarbią vietą užima asmenų bibliotekos, per kuriuos galima pažvelgti į XIX–XX a. I pusės Lietuvos bibliofilijos istoriją. Bibliotekoje saugomos prof. Vac. Biržiškos (virš 2000 vnt.), LU dėstytojo Juozo Tumo-Vaižganto (virš 1000 vnt.) bibliotekos, Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos bibliotekos dalis (apie 620 vnt). Parodoje eksponuojama knyga iš A. Smetonos bibliotekos – Leon Michel „l’Exposition internationale de Liége 1930” su dedikacija Prezidentui.

Ernesto Galvanausko ministrų kabinetas 1923–1924 m.

Fonde taip pat išskirta Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio asmeninės bibliotekos dalis, saugomos signatarų Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir kt. knygos.

Šio laikotarpio politinis Lietuvos gyvenimas atsispindi ikonografijos rinkinio dokumentuose, pavyzdžiui, išsaugotos nuotraukos, kuriose užfiksuoti Kazio Griniaus ar Ernesto Galvanausko ministrų kabinetai.

Retų spaudinių fonde išskirti tiek Lietuvos (Raudondvario, Vaitkuškio ir Lyduokių, Plungės ir Rietavo), tiek nedideli užsienio dvarų bibliotekų fragmentai. Didžiausia išskirta kolekcija – Raudondvario grafų Tyszkewiczių biblioteka. 1930 m. Vokiečių knygyno Kaune savininkas Walteris Fisheris (Valteris Fišeris) įteikė Universiteto rektoriui Raudondvario dvaro bibliotekos dalies dovanojimo dokumentą ir 7874 leidinius. Dovanotas rinkinys įvertintas virš 100 tūkstančių litų, jis sudarė 1/7 tuometinio bibliotekos fondo. Didžioji kolekcijos dalis – XVI–XIX a. spaudiniai, išleisti lotynų, prancūzų ir lenkų kalbomis. Parodoje eksponuojami ne tik Tyszkewiczių bibliotekai priklausę leidiniai, bet ir po kelias knygas iš kunigaikščių Oginskių bei grafų Kossakowskių (Kosakovskių) dvarų bibliotekų.