Kauno technologijos universiteto biblioteka kartu su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi parengė parodą „3 x 9 = XXVII: Knygos mėgėjų draugijai – 90“.
1930 m. žurnale „Gaisai“ buvo išspausdintas Lietuvos kariuomenės karininko, karo istoriko, žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Steponaičio straipsnelis „Bibliofilų dėmesiui“, kuriame autorius kvietė neatidėlioti bibliofilų draugijos įsteigimo. Taip pat jis pateikė Lietuvos pasiuntinio Prancūzijoje Juozo Urbšio žmonos, kultūros istorikės ir bibliografės, Marijos Urbšienės pasiūlymą kurti draugiją prancūzų draugijos pavyzdžiu – griežtai „intymišką“, su iš anksto apibrėžtu narių skaičiumi.
Tais pačiais metais Kaune įsisteigė bibliofilinė visuomeninė organizacija – XXVII knygos mėgėjų draugija. Draugijos pavadinimas siejamas su Palangos vaistinėje gamintu gydomuoju 27 žolelių antpilu „Trejos devynerios“. Norėta, kad knygos mėgėjai būtų sveiki, stiprūs ir veiklūs.
Keli draugijos nariai priklausė Universiteto akademinei bendruomenei. Nepriklausomybės Akto signataras, II Ministrų kabineto švietimo ministras, teisininkas ir literatūros istorikas prof. Mykolas Biržiška – Universiteto rektorius (1926–1927). Teisininkas, kultūros istorikas, bibliografas prof. Vaclovas Biržiška – Bibliotekos įkūrėjas ir jos vadovas (1923–1944). Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas, VII, VIII Ministrų kabinetų užsienio reikalų ministras, Lietuvos banko valdytojas prof. Vladas Rafaelis Jurgutis; rašytojas, literatūros istorikas ir kritikas doc. Juozas Tumas-Vaižgantas; Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas, teisininkas, publicistas Petras Klimas; meno istorikas ir kritikas, grafikas, Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus, Čiurlionio dailės muziejaus direktorius doc. Paulius Galaunė – Universiteto lektoriai.
Įsikūrusi draugija patvirtino įstatus ir reguliaminą. Įstatuose iškėlė tikslus – kultivuoti dailiąją knygą ir ugdyti jos pamėgimą Lietuvoje. Draugija leido leidinius, rengė parodas bei konkursus, tyrinėjo Lietuvos knygos istoriją ir skaitė paskaitas visuomenei, įsteigė biblioteką, palaikė ryšius su panašaus pobūdžio kitų šalių draugijomis. Knygos mėgėjų leistų leidinių tiražas svyruodavo tarp 100–300 egzempliorių. I–XXVII egzemplioriai buvo skirti draugijos nariams, XXVIII–XXIX – draugijos bibliotekai. Jie buvo leidžiami ant geresnės kokybės popieriaus, pažymimi draugijos emblema, į juos buvo įrašomas atitinkamo nario vardas, taip pat jie buvo pirmininko ir sekretoriaus pasirašomi. Tokių leidinių išliko Universiteto bibliotekoje saugomose draugijos narių V. Biržiškos ir J. Tumo-Vaižganto asmeninėse kolekcijose.
Iki 1937 m. draugija išleido grafiko Vytauto Kazimiero Jonyno medžio raižinio pagrindu sukurtą spaudinį „J. Tumo-Vaižganto portretas“ bei leidinius: „XXVII knygos mėgėjų įstatai ir reguliaminas“, V. Biržiškos „Bibliotekos“ ir „Bibliografija“, liaudies pasaką „Gulbė karaliaus pati“, Jono Biliūno apysaką „Liūdna pasaka“, du tomus „XXVII knygos mėgėjų metraštis“. 1933 m. J. Tumui-Vaižgantui mirus, draugija, pagerbdama rašytojo atminimą, išleido jo knygą „Milžinų dvasios“, kurioje randami žodžiai: „Šviesus ir skaistusis VAIZDE, mūsų nary, mūsų būrelio gaivintojau, Juozai Vaižgante-Tumai, lydėdami Tavo žemiškus palaikus be vainiko, pasižadėjome jį supinti iš Tavo kūrybos žiedų. Kiek sugebėdami dabar ir darome tai. XXVII knygos mėgėjai“.
1937 m. XXVII knygos mėgėjų draugija išleistus leidinius pristatė Paryžiaus pasaulinėje moderniojo meno ir technikos parodoje. „Gulbė karaliaus pati“, iliustruota grafiko Viktoro Petravičiaus linoraižiniais ir knygrišio Tado Lomsargio įrišta šviesiais odiniais viršeliais, buvo apdovanota Grand Prix, o J. Biliūno „Liūdna pasaka“, iliustruota grafiko Mečislovo Bulakos medžio raižiniais, – aukso medaliu.
Draugija gyvavo iki 1940 m., kol buvo uždaryta Vidaus reikalų ministro pasirašytu nutarimu. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, draugija atkurta. Ji tęsia pirmtakų veiklą.
Parengtoje parodoje eksponuojami leidiniai, klišės bei iliustracijos, narių ekslibrisai, fotografijos, kuriais siekiama ne tik pristatyti XXVII knygos mėgėjų draugijos veiklą, bet ir atskleisti draugijos narių asmenybių įvairiapusiškumą, jų tarpusavio ryšius profesinėse, visuomeninėse bei laisvalaikio veiklose.
Paroda veiks iki 2021 m. vasario mėn. 27 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
