Apie Piliečių mokslą

Piliečių mokslas (angl. Citizen Science) leidžia visuomenės nariams, kurie nėra profesionalūs mokslininkai, įvairiapusiškai dalyvauti mokslinėje veikloje nuo tyrimui reikalingų duomenų rinkimo ir analizės, tyrimo rezultatų viešinimo iki tyrimo problemos formulavimo. Piliečių mokslas atveria galimybes bendradarbiaujant mokytis ir kurti moksliškai raštingą visuomenę, kurti poreikius atliepiančias inovacijas, skatina dalytis turimais ištekliais ir tvariai spręsti problemas.

Piliečių mokslas teikia naudą visuomenės nariams, nes skatina pasitikėjimą mokslu, teikia galimybę prisidėti prie reikšmingų visuomenės problemų sprendimo. Mokslininkai per piliečių mokslą taupo gamtos ir žmogiškuosius išteklius, gali surinkti ir apdoroti didesnius duomenų kiekius ir t.t.

Piliečių mokslo principai

Europos piliečių mokslo asociacija (angl. European Citizen Science Association) pateikė 10 pagrindinių principų, kuriuos rekomenduojama taikyti piliečių mokslo projektuose:

1. Piliečių mokslo projektai aktyviai įtraukia piliečius į mokslinę veiklą, kurios rezultatas – naujos žinios ir supratimas. Piliečiai gali prisidėti prie projektų, arba būti projektų partneriais ar lyderiais, taip projektuose atlikdami reikšmingą vaidmenį.
2. Piliečių mokslo projektų išeiga – autentiški moksliniai rezultatai. Pavyzdžiui, atsakymas į mokslinę problemą, arba projekto rezultatų pagrindu daroma įtaka gamtosauginei veiklai, vadybiniams sprendimams, aplinkosaugos politikai ir pan.
3. Dalyvavimas atneša naudos tiek profesionaliems mokslininkams, tiek piliečiams mokslininkams (angl. citizen scientists). Tai, pavyzdžiui, tyrimų rezultatų publikavimas, mokymosi galimybės, asmeninis pasitenkinimas veikla, socialinė nauda, pasitenkinimas savo indėliu į mokslinius tyrimus, pvz., atsakant į aktualius vietos, šalies ar tarptautinius klausimus, bei galimybė taip paveikti susijusią politiką.
4. Jei pageidauja, piliečiai mokslininkai gali dalyvauti ne viename mokslinio proceso etape. Į šiuos įeina tyrimo problemos formulavimas, metodų parinkimas, duomenų rinkimas ir analizė, bei rezultatų komunikacija.
5. Piliečiai mokslininkai iš projekto gauna grįžtamąjį ryšį. Pavyzdžiui, yra informuojami, kaip naudojami jų surinkti duomenys bei kokią įtaką jų indėlis turi tyrimams, politikai ar visuomenei.
6. Piliečių mokslas laikomas lygiaverčiu bet kokiems kitiems tyrimų metodams, su jam būdingais trūkumais ir tendencijomis, kuriuos reikėtų apsvarstyti ir kontroliuoti. Tačiau, palyginus su tradiciniais tyrimų metodais, piliečių mokslas sukuria progą didesniam visuomenės įsitraukimui ir mokslo demokratizacijai.
7. Piliečių mokslo projektų duomenys ir meta-duomenys pateikiami visuomenei prieinama forma, o rezultatai, kai tai yra įmanoma, publikuojami atviros prieigos formatu. Dalijimasis duomenimis gali vykti viso projekto metu ar po jo, nebent esama apribojimų saugumo ar privatumo sumetimais.
8. Piliečiams mokslininkams skiriamas oficialus pripažinimas arba padėka projektų rezultatuose ir publikacijose.
9. Piliečių mokslo programos vertinamos pagal mokslinius rezultatus, duomenų kokybę, dalyvių patirtį ir platesnę visuomeninę ar politinę įtaką.
10. Piliečių mokslo projektų lyderiai apsvarsto teisines ir etines problemas, kurios liečia autorystės teisių, intelektinės nuosavybės klausimus, dalijimosi duomenimis susitarimus, konfidencialumą, atribuciją, bei bet kokių veiklų poveikį aplinkai.

Principai į lietuvių kalbą išversti E. M. Ramansauskaitės, iš pilieciumokslas.lt.

 Literatūra apie piliečių mokslą:

1. Piliečių mokslas kaip inovatyvi piliečių dalyvavimo forma kuriant gerovės visuomenę

Šioje monografijoje autoriai tiria piliečių mokslo potencialą, leidžiantį piliečiams ir bendruomenėms patiems spręsti socialines problemas. Piliečių mokslas yra suprantamas kaip mokslinė veikla, kurioje neprofesionalūs mokslininkai savanoriškai dalyvauja renkant duomenis, analizuojant ir viešinant mokslinių tyrimų rezultatus. Tokie tyrimų projektai akcentuoja profesionalių mokslininkų ir visuomenės partnerystę. Užsienyje piliečių mokslo idėja yra plačiai taikoma, tačiau Lietuvoje piliečių įsitraukimas į mokslines veiklas yra tik pradinių stadijų. Todėl ši monografija yra pirmoji tokio lygio mokslinė publikacija lietuvių kalba, kuria siekiama išsamiau ištirti piliečių mokslo sampratą, Lietuvoje egzistuojančių piliečių mokslo ekosistemą, jos turinį, dalyvius ir procesą bei piliečių mokslo potencialą sprendžiant socialines problemas bei mokslo institucijų vaidmenį puoselėjant tokią veiklą.

2. Piliečių mokslo projektų inicijavimo ir įgyvendinimo gairės

Kauno technologijos universiteto piliečių mokslo projektų inicijavimo ir įgyvendinimo gairėmis siekiama nustatyti bendruosius piliečių mokslo įgyvendinimo principus, skatinti Universiteto bendruomenę vykdyti piliečių mokslo iniciatyvas, skleisti informaciją apie piliečių mokslą ir jo naudą Universitetui ir bendruomenei. Dokumente aprašyti piliečių mokslo projektų įgyvendinimo etapai nuo inicijavimo iki projekto naudos ir kokybės vertinimo bei grįžtamojo ryšio teikimo dalyviams. Šis dokumentas parengtas įgyvendinant Horizontas 2020 programos finansuotą projektą „Parama tvariems instituciniams pokyčiams skatinant piliečių mokslą mokslo ir technologijų srityje (TIME4CS)“.