Norėdami panaudoti parodose paviešintas fotografijas, prašome parašyti laisvos formos prašymą KTU bibliotekos direktorei ir gauti jos leidimą.
Kaunas senose fotografijose (XX a. 3–4 dešimt.)
Iš fotografijos istorijos
1839 m. Paryžiuje buvo paskelbta apie galimybę užfiksuoti vaizdą sidabro plokštelėje, pavadintoje dagerotipu1. Po mėnesio apie fotografiją sužinota ir Lietuvoje, o vasarą padarytos Verkių rūmų nuotraukos.
1918 m., paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Kaunas tapo fotografijos traukos centru. Po Pirmojo pasaulinio karo Kaune buvo likę trys fotografai, tačiau kasmet fotografų daugėjo, o fotoateljė pradėjo kurtis ne tik miesto centre, bet ir Šančiuose, Vilijampolėje, Žaliakalnyje. 1922 m. Kaune veikė 16 fotoateljė, o ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje apie 50 dirbtuvių, su kuriomis konkuravo fotografai mėgėjai2.
Bene kūrybiškiausias to meto ateljė fotografas buvo Karlas Baulas. Apie 1926 m. jis persikėlė gyventi į Kauną ir įsirengė dirbtuves Šančiuose, vėliau – Laisvės alėjoje dirbo „Ekonominės karių bendrovės fotoateljė“ bei savo įkurtoje fotostudijoje. Pasak fotografijos istoriko Virgilijaus Juodakio, K. Baulas buvo gerai išstudijavęs senųjų dailės meistrų tapytus portretus, jų komponavimą, apšvietimą, rankų padėtį ir suprato, kad panašumas portrete yra tik pusė darbo, dar reikalinga išmonė, laki fantazija, gebėjimas savitai matyti daiktus ir reiškinius. Fotografas sakydavo, kad „klientas yra molis ir turi leistis minkomas“3.
1922 m. pagyvėjo spaudos ir fotografijos ryšiai. Fotografijų spaudoje pagausėjo, kai Kaune pradėjo veikti „Ostros“ bei „Grafikos“ cinkografijos, „o ypač, 1929–1930 m., kai „Spindulio“ spaustuvė įsirengė savo cinkografiją.“4 Informacijos požiūriu fotografiją buvo mėginta prilyginti tekstui: keliomis fotografijomis buvo kuriami fotopasakojimai.5 Svarbus žingsnis – fotografijų parodų rengimas. 1932 m. fotografas, rašytojas, žurnalistas ir pedagogas Petras Babickas surengė pirmąją Lietuvoje personalinę meninės fotografijos parodą. Nepriklausomų dailininkų draugijos salone jis eksponavo virš 300 fotografijų. Parodą aplankė 2 tūkstančiai fotografijos mėgėjų6.
Fotografijos KTU bibliotekoje7
Retų spaudinių fonde saugoma apie 11 tūkstančių XIX–XX a. pirmosios pusės fotografijų. Iš XX a. 3–4 dešimtmečių daugiausia išlikę portretinių fotografijų, tačiau aptinkama ir miestų ar gamtos vaizdų. Kauno miesto vaizdai užfiksuoti daugiau kaip 200 fotografijų.
Dviejų upių santakoje įsikūręs Kaunas garsėjo XIV amžiuje pastatyta pilimi, uostu, Senamiesčiu. Fotografijose dažniausiai buvo fiksuojami svarbūs objektai, jų statyba ar ypatingi įvykiai.
Daugelyje fotografijų užfiksuoti 1926 m., 1931 m., 1946 m. potvynių vaizdai. Išsiliejęs Nemuno vanduo pasiekdavo ne tik pakrantėje esančius pastatus, bet ir centrines miesto gatves. Labiausiai nukentėdavo Vytauto bažnyčia, Nemuno krante esančios gatvės. Vanduo kėlė pavojų ir kitoje Nemuno pusėje esančiai Marvelei. Neris nenusileisdavo Nemunui – po ledonešio kelis kartus perstatytas Petro Vileišio tiltas. Dažnai užfiksuotas vaizdas – smėlio maišai, saugantys pastatus nuo kylančio upės vandens.
