Norėdami panaudoti parodose paviešintas fotografijas, prašome parašyti laisvos formos prašymą KTU bibliotekos direktorei ir gauti jos leidimą.

Iš grafų Kosakovskių bibliotekos: albumai

APIE PARODĄ

Retų spaudinių fonde išskirtoje grafų Kosakovskių kolekcijoje yra 171 knyga, 46 periodiniai leidiniai, 2 unikalūs rankraštiniai albumai ir genealoginis medis.

Grafai Kosakovskiai – XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o XIX a. – XX a. pradžioje – Lietuvos didikų giminė. Kilę iš Mozūrijos, daugiausia dvarų LDK įsigijo XVII a. viduryje vedybomis. Nuo XVIII a. dvarų turėjo vidurio Lietuvoje.

Vaitkuškio dvarą prie Ukmergės 1760 m. nupirko Vitebsko vaivada Mykolas Kosakovskis (KLKŽ^*, p. 59), kur įkūrė šeimos rezidenciją. Maždaug nuo 1842 m. paveldėtuose dvaruose Lietuvoje (rezidencija – Vaitkuškyje) gyveno Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkas, literatas, dailininkas, Rusijos diplomatas Stanislovas Feliksas Kosakovskis (1795–1872), Vaitkuškyje sutelkęs meno kūrinių ir knygų kolekciją. Po tėvo mirties dvarą paveldėjo Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837–1905) – literatas, genealogas, po 1890 m. dvare įkūręs fotoateljė. XX a. pradžioje dvaro biblioteką sudarė apie 12 tūkst. įvairiakalbių knygų ir rankraščių.

Lyduokių dvarą 1907 m. įsigijo Stanislovo Kazimiero sūnus Mykolas Stanislovas Kosakovskis (1883–1962) – Vilniaus krašto lenkų dvarininkų veikėjas, tarpukario Lenkijos diplomatas. Dvare sukaupė turtingą biblioteką ir giminės archyvą.

Remiantis Bibliotekos inventoriaus knygų įrašais, grafų Kosakovskių knygų ir rankraščių kolekcijos dalis gauta 1934 m. iš Centrinio valstybės knygyno.

Kolekcijos chronologinės ribos – XVIII a. – XX a. pirma pusė, tačiau didžiąją jos dalį sudaro leidiniai, išleisti XIX amžiuje. Abu rankraštinius albumus grafai sukūrė XIX amžiaus pirmoje pusėje. Kalbos atžvilgiu daugiausia yra knygų lenkų kalba, kiek mažiau – prancūzų, o mažiausiai – vokiečių ir rusų kalbomis. Kolekcijos teminė sandara labai įvairi. Joje yra informacinių leidinių, ypač vertingų istorijos, teisės, politikos, religijos, meno ir kitų mokslų knygų. Išskirtinę vietą užima leidiniai, kuriuose pasakojama Kosakovskių šeimos istorija.

Kolekcija išsiskiria knygos nuosavybės ženklų įvairove: 3 superekslibrisai (įspaudai knygos viršelyje, sudaryti iš knygos savininko herbo arba jo motyvų ir/ar monogramos piešinio), 3 ekslibrisai (maži popieriaus lapeliai su grafikos kūriniu, savininko asmenvardžiu, priklijuoti knygos viršelyje arba priešlapyje), 6 knygos antspaudai, sukurti XIX–XX a. pr., nuosavybės įrašai. Kai kuriose knygose randamos autorių dedikacijos grafams, kitose – gausu įklijų ar marginalijų – grafų ranka surašytų pastabų paraštėse.

Parodoje pristatomi du grafų Kosakovskių kolekcijai priklausantys eskizų albumai.

Remiantis Bibliotekos inventoriaus knygomis, pirmasis pristatomas eskizų ir iškarpų albumas įtrauktas į apskaitą 1934 m. gruodžio 6 d. Albumui suteiktas inventoriaus numeris, laukelyje „Autorius“ įrašyta „A. K.“, o laukelyje „Knygos pavadinimas“ – Albomas“, nurodyti metai – 1888 m.*** Pastabų laukelyje randamas įrašas, kad albumas iš šios inventoriaus knygos išbraukiamas, perkeliant jį į Raižinių skyrių. 1950 m. kovo 23 d. albumas grąžinamas į Inventoriaus knygą kaip „Prancūzijos senovės paminklų albumas“.

Albumas įrištas tamsiai raudonos spalvos odos viršeliu, bloko kraštai dažyti aukso spalva. Abiejų kietviršių pakraščiai puošti aukso spalvos ornamentu, priekinio viršelio viduryje įspaustas aukso spalvos superekslibrisas: raidės „A. K.“ ir karūna, kuri yra Kosakovskių herbo dalis.

Antrasis pristatomas albumas į Bibliotekos inventoriaus knygą įtrauktas 1950 m. kovo 23 d. Pavadinimo laukelyje įrašyta „Fortification de Campagne“. Antraštiniame albumo lape randamas įrašas, jog eskizus sukūrė Stanislovas Kosakovskis.

^*Kisarauskas, Vincas. Lietuvos knygos ženklai, 1518-1918, Vincas Kisarauskas; Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinė biblioteka, Lietuvos TSR savanoriška knygos bičiulių draugija. Vilnius: Mokslas, 1984. 221 p.: iliustr., faks. (Toliau – KLKŽ).
^**Grafų Kosakovskių albumas, [sudarytoja ir teksto autorė Eglė Lukaševičiūtė]; [vertėjos: Jurgita Bačauskaitė (anglų k.), Joanna Ostaszewska-Nowicka (lenkų k.)]. Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2004. 143, [1] p.: iliustr., faks. (Toliau–LKA).
^***Neaišku, kodėl Inventoriaus knygoje nurodyti 1888 m., nes albume vėliausi užrašyti metai – 1843 m.

Parodą parengė Retų spaudinių grupės vadovė dr. Edita Korzonaitė, edita.korzonaite@ktu.lt, 300 658.