Pereiti prie turinio

Lietuvos universiteto 100-osioms metinėms atminti prof. Antanas Žiliukas parengė eilėraščių rinkinį „Dorybė, kaip tekanti upė“

Svarbiausios | 2020-09-17

Prof. Antanas Žiliukas – irimo mechanikos mokslo pradininkas Lietuvoje, orlaivių ir erdvėlaivių konstrukcijų bei atominių elektrinių saugos patikimumo tyrėjas. Jis buvo pirmojo Kauno technologijos universiteto Senato pirmininkas ir pirmosios Lietuvos studijų ir mokslo institucijų senatų pirmininkų konferencijos prezidentas, 1996-2006 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, 1994-2000 m. Lietuvos mokslo tarybos narys, 1992-2006 m. Kauno technologijos universiteto Deformuotų kūnų mechanikos katedros vedėjas. Prof. A. Žiliukas apdovanotas už indėlį į Lietuvos švietimo ir mokslo plėtrą bei Kauno miesto garsinimą Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu.

Prof. Antanas Žiliukas  neapribojo  savo interesų vien mokslu, dar viena jo veiklos sritis – literatūrinė kūryba.  Kūriniuose perteikiamas mokslo ir gamtos ryšys bei žmogaus vertybės šiuolaikiniame pasaulyje. Kūryboje juntamas lengvumas, profesionalumas, apgalvotos detalės.

Taip pat prof. Antanas Žiliukas yra Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys. Jis parašė ir išleido šiuos literatūros kūrinius:

  • „Deformuojamų kūnų  mechanikos katedra 1920-1995“ (1955),
  • „Pokario ąžuolų paunksmėje“ (2000 m. – I dalis, 2004 m. – II dalis),
  • „Saulė virš miško“ (2011),
  • „Žalia spalva“ (2014),
  • „Laikas būti žmogumi“ (2015),
  • „Netoli stiprumo ribos: Medžiagų atsparumo ir Deformuojamų kūnų mechanikos katedrų 50 metų kelias“ (2016),
  • „Šviesa pro debesis“ (2016)
  • „Šlamant Tėvynės ąžuolams“ (2017),
  • „Nenutilkit, varpai“ (2019),
  • „Dorybė, kaip tekanti upė“ (2020).

Lietuvos universiteto, įkurto 1922 m., 100-osioms metinėms atminti prof. Antanas Žiliukas parengė eilėraščių rinkinį „Dorybė, kaip tekanti upė“. 

Dorybė, kaip tekanti upė

Dorybė kuria gyvenimą,
Kultūros jausmų reikalauja,
Šalina nerimą,
Mato ateitį naują.

Dorybė, kaip tekanti upė,
Plačiai išsilieja,
Saugo krantai ją apsupę
Ir miškai pakelėje.

Dorybė pina sielų vainiką,
Jį gyvenimui teikia,
Dovanoja gėrį už dyką,
Tik mylėti ją reikia.

Tegul doras gyvenimas žydi,
Jaudina mūsų širdis,
Sėkmė visus lydi,
Ir vienas kitą girdi.

Šią knygą ir kitas profesoriaus knygas rasite KTU Centrinėje bibliotekoje.