Žurnalas „Structum“, kaip kasmet peržvelgdamas praėjusius metus, kartu su architektų komisija išrinko įspūdingiausius 2022 metų projektus, kuriuos sukūrė Lietuvos architektai ir įgyvendino didžiausios, profesionaliausios statybos įmonės. Tarp geriausiųjų – ir naujoji Kauno technologijos universiteto (KTU) biblioteka.
Kauno objektų žemėlapį nauja KTU biblioteka papildė praėjusiais metais. Biblioteka yra atvira ne tik akademinei bendruomenei, bet ir miestiečiams. Naujoji vieta, įsikūrusi Studentų miestelyje, laikoma viena šiuolaikiškiausių darbui ir mokymuisi skirtų erdvių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.
Biblioteka tampa ne tik mokymosi, bet ir socialine erdve, kuri skatina šiuolaikiškos visuomenės kūrybingumą ir individualumą. Praeitąmet Lietuva minėjo universitetų metus, todėl visai nebe priežasties KTU Studentų miestelyje atidaryta nauja daugiafunkcė erdvė kartu su integruota biblioteka – inovatyvi, darbui bei įvairiapusiam laisvalaikiui pritaikyta 2,4 tūkst. kv. metrų mokymosi erdvė.
Naujoji KTU biblioteka lankytojams siūlo keturias – individualias, tylaus mokymosi, pristatymų, grupinio darbo – erdves. Šiose patalpose įrengta virtuvė, darbo kabinetai personalui, daugiau nei 440 darbo vietų, iš jų 115 darbo vietų skirta individualiai dirbantiems studentams, 153 grupinio darbo vietos, 70 vietų erdvė pristatymui ir renginių organizavimui, taip pat laisvalaikio ir poilsio erdvės. Įrengtą pristatymų amfiteatro erdvę planuojama naudoti ir renginiams, o jiems nevykstant patalpa bus pritaikoma studentų susibūrimams ir laisvalaikiui.
„Per pastaruosius keletą dešimtmečių bibliotekos ir jų vaidmuo visuomenėje keitėsi, jos tapo atviros, bendraujančios ir teikiančios pagalbą ir išteklius, kurių reikia lankytojams. Biblioteka yra ne tik knygos ar elektroniniai ištekliai, modernios ir patogios skaityklos. Pirmiausia, tai jos lankytojai, kurie lankosi bibliotekoje, norėdami įgyti žinių ar jomis dalytis su kitais“, – sako KTU bibliotekos direktorė Gintarė Tautkevičienė.
„Iki daugiafunkcės erdvės su integruota biblioteka statybos darbų, kurie truko metus, pradžios vyko gana ilgas pasirengimo procesas“, – sako G. Visockas. Pasak jo, pasirengimas bibliotekos statyboms prasidėjo dar 2018 metų pabaigoje, o prie projekto prisidėjo daugybė savo srities profesionalų.
Rekonstruotas pastatas yra Kaune, Studentų g. 48. Šiuo adresu esantis pastatas įrašytas į Kultūros paveldo departamento Kultūros registrą ir priklauso Kauno technologijos universiteto pastatų kompleksui, kurį sudaro: Statybos rūmai, Cheminės technologijos fakulteto rūmai ir Elektronikos rūmai. Pastatų viena iš vertingųjų savybių – tūrinė erdvinė kompozicija – fasadas. Dėl šios priežasties vykdyta esamo pastato rekonstrukcija performuojant vidaus laikančiąsias konstrukcijas ir erdvės tūrius.
„Rengiant rekonstravimo projektą būtent į šią savybę buvo atsižvelgta formuojant fasadą ir atkartojant stačiakampio plano korpuso jungtis. Taip pat buvo atsižvelgta ir į Kultūros vertybių registre nurodytus fasadų spalvinius sprendinius (fasadų juodų langų rėmai ir balto tinko sprendinys). Rekonstravimo metu fasadui buvo naudojamas kalkių ir cemento mišinio tinkas, dažytas silikatiniais dažais. Prisitaikant prie pastato vidaus suplanavimo bei išsaugant išorės kultūros paveldo palikimą, pavyko išpildyti bibliotekos erdvėms keliamus reikalavimus ir kartu sukurti universalumo poreikį“, – pabrėžia G. Visockas.
Patrauklią, įkvepiančią mokymosi ir laisvalaikio erdvę pateikiant vidaus interjero sprendimus įgyvendino „KAI Dsgn & Arch“ architektė Agnė Kriaučiūnaitė ir Deimantė Vaičiukynaitė.
„Pirmiausia, KTU siūlėme tris galimas interjero koncepcijas ir jas visas stengėmės susieti su KTU universiteto brandbook’u. Lankėmės interjero dizaino parodoje Stokholme ir tų metų paroda bei spalvotyra inspiravo vieną iš idėjų, kurią pristatydamos ir pavadinome STHLM. Parinktos penkios spalvos dominuoja bendrame interjero fone tiek grindų, sienų apdailoje, tiek balduose. Konsultavomės su prof. architektu Vytautu Jurgiu Dičiumi, kuris projektavo KTU miestelio pastatus. Poilsio erdvėje palikome ir apšvietėme jo kurtą kompoziciją“, – pasakoja „KAI Dsgn & Arch“ architektės.
Pasak jos, kuriant daugiafunkces erdves su integruota biblioteka, buvo išskirtos pagrindinės vertybės, kurių buvo laikomasi viso projektavimo metu: inovacijos (modernios technologijos), ekologija (siektina, kad naudojamos medžiagos kuo mažiau kenktų aplinkai su galimybe perdirbti jas, rūšiuojamos atliekos), inspiruojantis interjeras (aplinka turi skatinti kūrybiškumą, naudojamos spalvos, tekstūros, medžiagos, kurios turi įtakos bendrajam žmogaus darbingumui, veikia nuotaiką), ergonomija (ergonomiška darbo aplinka, kurianti gerą psichinę būseną ir didinanti darbo našumą).
„Vienas pagrindinių iššūkių – visų spalvų suvedimas per skirtingas medžiagas tiek grindyse, ant sienų ar baldų, kitų elementų, naudojamos tos pačios spalvos, atspalvių atitaikymas. Pagrindinė laiptinė – šviečianti iš tolo. Panaudota viena ryškesnė spalva visame interjere – oranžinė. Visi metalo turėklai, nudažyti tokia spalva, sukuria tarsi atskirą interjero bloką, aplink kurį sukasi visa kita“, – sako architektės.
Specialistės pabrėžia, kad buvo pasirinkti pasteliniai medžiagų ir paviršių atspalviai: melsva, geltona, šviesiai pilka ir žalsva. Jie nuteikia kūrybiškam darbui, inspiruoja, suteikia žaismingumo, nevargina. Ryški oranžinė suteikia išskirtinumo, energijos ir dinamikos pojūtį.
Prie naujosios KTU bibliotekos projekto prisidėjo UAB „Velve M.S.T“ – MAPEI statybinės chemijos grupės atstovas Lietuvoje. Objektui tiektos pažangios cementinių ir poliuretano liejamųjų grindų sistemos ULTRATOP bei MAPEFLOOR, taip pat didelio stiprio betono pagrindo sistema TOPCEM. MAPEI koncernas yra tarp pasaulinių lyderių teikiant aukštos kokybės sprendinius betono konstrukcijų apsaugai bei remontui ir savo asortimente turi daugiau kaip 6 000 produktų.
Šaltinis: https://structum.lt/pasigrozekite-augancia-lietuva-isrinko-15-ispudingiausiu-2022-m-objektu/
