Kuo šiandien svarbus piliečių mokslas šiuolaikiniuose tyrimuose ir kokią vertę jis kuria visuomenei? Kodėl verta į mokslinius tyrimus įtraukti bendruomenes ir kokią naudą tai teikia miestų plėtrai? Apie tai kalbėjomės su „GreenInCities“ projekto vykdytojais – Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Vytautu Bocullo ir lektore, projekto specialiste Laura Jankauskaite-Jurevičiene.
Piliečių mokslas stiprina atvirojo mokslo principus
Piliečių mokslas stiprina atvirojo mokslo kultūros principus – skatina tyrimų skaidrumą, dialogą tarp skirtingų suinteresuotųjų grupių ir didina pasitikėjimą mokslu. Tyrėjams tai reiškia platesnį vaidmenį: ne tik analizuoti duomenis, bet ir klausytis, bendradarbiauti bei mokytis iš bendruomenių. Studentams tai suteikia galimybę įgyti praktinės patirties sprendžiant realias problemas, o bendruomenėms – būti išgirstoms ir aktyviai prisidėti prie mokslo žinių kūrimo.
Balandis yra piliečių mokslo mėnuo (angl. Citizen Science Month). Tai kasmetinė tarptautinė iniciatyva, kurios tikslas – skatinti mokslo atvirumą, stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir visuomenės, atskleisti piliečių mokslo teikiamą vertę. Šią iniciatyvą palaiko įvairios piliečių mokslo organizacijos ir mokslo institucijos, tarp jų – JAV Piliečių mokslo asociacija (Citizen Science Association) ir Europos piliečių mokslo bendruomenė.
KTU projektai sprendžia aktualius visuomenei klausimus
Kauno technologijos universitete vykdomi piliečių mokslo projektai atspindi universiteto siekį spręsti aktualius visuomenės iššūkius – nuo tvarios miestų plėtros ir klimato kaitos iki technologinių inovacijų ir socialinio atsparumo stiprinimo. Vienas tokių pavyzdžių – tarptautinis projektas „GreenInCities“, kuriame KTU komanda kartu su kitų šalių partneriais taiko piliečių mokslo principus, siekdama kurti gamta grįstus sprendimus miestų aplinkoje.
Bendrakūra: nuo „top-down“ prie „bottom-up“
KTU Piliečių mokslo centro komanda kalbino „GreenInCities“ projekto vykdytojus – Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Vytautą Bocullo ir lektorę, projekto specialistę Laurą Jankauskaitę-Jurevičienę, kurie sutiko pasidalyti praktinėmis įžvalgomis apie piliečių mokslo taikymą ir bendradarbiavimą su bendruomenėmis.
Anot tyrėjų, piliečių įsitraukimas į mokslinius procesus ypač svarbus miestų planavimo ir gamta grįstų sprendimų kontekste. „Šiuo metu dalyvaujame tarptautiniame projekte „GreenInCities“, kuriame siekiame bendrakūrybos tarp visuomenės, mokslo ir valdžios institucijų plėtojant gamta grįstų sprendimų projektavimą miestuose. Piliečių įsitraukimas į mokslinius tyrimus reiškia perėjimą nuo „iš viršaus į apačią” (angl. top-down) nukreipto projektavimo prie modelio, kuriame galutiniai vartotojai tampa aktyviais tyrimo dalyviais (angl. bottom-up). Tokiu būdu siekiame sprendimų tvarumo bei atsparumo“, – teigia Vytautas ir Laura.
Piliečių įtraukimas į duomenų rinkimą ir sprendimų kūrimą, kaip teigia pašnekovai, didina tyrimų tarpdiscipliniškumą ir leidžia geriau suprasti vietos kontekstą. Skirtingų sričių ir patirčių žmonės gali pasiūlyti įvairesnių ar įdomesnių sprendimų. Apjungiant jų patirtį su moksliniais metodais, atsiranda galimybė kurti tikslingesnius ir visuomenei labiau priimtinesnius sprendimus.
Pašnekovai taip pat atkreipia dėmesį, kad piliečių mokslas siejasi su Universiteto strateginių tikslų įgyvendinimu. „Piliečių mokslas leidžia tyrėjams išeiti iš laboratorijų į „gyvąsias laboratorijas”, skatinant mokslininkų ir visuomenės bendradarbiavimą sprendžiant visuomenei aktualius klausimus ir iššūkius. Pavyzdžiui, projekto „GreenInCities“ metu organizuojamos kūrybinės dirbtuvės skirtingo amžiaus ir poreikių Birštono gyventojams, kurių metu yra taikomi moksliniai ir meniniai metodai siekiant kurti patrauklesnius sprendimus žmonėms ir gamtai Birštono Nemuno pakrantėje. Taip pat stiprinamas tarpdiscipliniškumas – inžineriniai sprendimai derinami su socialiniais duomenimis, kuriuos pateikia patys gyventojai. KTU ekspertai dažnai teikia rekomendacijas miesto planavime, o piliečių įsitraukimas užtikrina, kad tie sprendimai būtų pagrįsti bendruomenės patirtimi, o ne tik sausa teorija“, – pateikia pavyzdį Vytautas ir Laura.
Iššūkiai, vedantys į inovacijas 
Pašnekovai pabrėžia, kad piliečių mokslo projektų įgyvendinimas kelia tam tikrų iššūkių, tačiau jie yra neatsiejama inovacijų kūrimo dalis. Tokie projektai taip pat stiprina ryšius tarp mokslo institucijų, savivaldos ir socialinių partnerių. „Piliečių įtraukimas kelia savitų iššūkių, tačiau nereikia jų bijoti, nes tai padeda kurti inovacijas, o patirtis ateina vykdant tokius projektus, juose dalyvaujant. Taip pat užmezgami nauji arba stiprinami ryšiai tarp skirtingų institucijų, socialinių partnerių“, – teigia pašnekovai.
Apibendrindami tyrėjai pabrėžia, kad piliečių mokslas tampa svarbia priemone, leidžiančia ne tik kurti inovatyvius sprendimus, bet ir stiprinti mokslo ir visuomenės ryšį, užtikrinant, kad moksliniai rezultatai būtų paremti realiais bendruomenių poreikiais.
Dėkojame gerbiamiems doc. dr. Vytautui Bocullo ir Laurai Jankauskaitei-Jurevičienei už pasidalytas įžvalgas ir linkime sėkmės siekiant projekte užsibrėžtų tikslų.
