Pereiti prie turinio

Aukštųjų kursų knygos KTU bibliotekoje

KTU Bibliotekos virtuali paroda

Norėdami panaudoti parodose paviešintas fotografijas, prašome parašyti laisvos formos prašymą KTU bibliotekos direktorei ir gauti jos leidimą.

Trūksta mums Aukštosios mokyklos, kuri viena tegali sudaryti išganomą stogą ant viso mūsų kultūros gyvenimo, saugodama jį nuo žiaurių istorijos lietų, pusnių ir šalčių. Ne svetima, bet mūsų Aukštoji mokykla tegalės pagaminti mūsų Tėvynei šviesuolių, kurie neatitoldami nuo mūsų gyvenimo, mokės jį tinkamai sutvarkyti ir vesti toliau prie šviesios ir gražios ateities, prie laisvės ir laimės.

Pirmoji aukštoji Lietuvos mokykla. Aukštieji Kursai: atidengimo diena: 1920 m. sausio 27 d. Kaunas, 1920, p. 3.

Apie parodą

Retų spaudinių fondo knygose aptinkama įvairių knygos nuosavybės ženklų (ekslibrisų, antspaudų, dedikacijų, marginalijų, autografų, įrašų ir pan.). Knygose pastebėti ir Aukštųjų kursų (toliau – AK) antspaudas bei įrašas.

Aukštųjų kursų antspaude (1 pav.) yra keli įrašai. Apvaliame rėmelyje įrašyta ratu: I Aukštoji Lietuvos Mokykla ir AUKŠTIEJI KURSAI. Rėmelio viduryje pavaizduota aukurą kūrenanti vaidilutė. Ant aukuro užrašytas devizas lotynų kalba „IGNIS AETERNUS“, kuris, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „amžinoji ugnis“. Rėmelyje taip pat įrašyti kursų įkūrimo metai – MCMXX, t. y. 1920 m.

Aukštųjų kursų įraše (2 pav.) esančios raidės AK yra Aukštųjų Kursų trumpinys. Sunku tiksliai atsakyti į klausimą, ką reiškia metai, esantys virš brūkšnio, ir skaičiai po brūkšniu. Atsakymui reikia detalesnės AK knygų registravimo ir tvarkymo analizės.

Dalyje knygų matomas tik AK antspaudas (3 pav.), kitose – antspaudas ir įrašas (4 pav.) ar tik įrašas (5 pav.).
Remiantis šiais knygos ženklais ir Bibliotekos inventoriaus knygomis, Retų spaudinių fonde išskirta „Aukštųjų kursų“ knygų kolekcija.

1 pav. AK knygos ženklas 1920–1922 m.

2 pav. AK nuosavybės įrašas

3 pav. AK antspaudas

4 pav. AK antspaudas ir nuosavybės įrašas

5 pav. AK nuosavybės įrašas

Šia paroda siekiama priminti apie Aukštųjų kursų kūrimąsi, supažindinti su juose buvusiomis mokymo programomis, kurioms buvo perkamos ar kitais būdais kaupiamos knygos. Taip pat norima pasekti tolimesnį AK bibliotekos kelią ir atskleisti iki šių dienų Retų spaudinių fonde išlikusių jos knygų tematikos ir kalbų įvairovę.

Aukštieji kursai

AK lektoriai*

Vincas Čepinskis
fizikas, chemikas ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje

1919 m. rudenį matematikas, fizikas Zigmas Žemaitis pateikė sumanymą steigti Kaune aukštąją mokyklą. Sumanymui pritarė Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Jonas Vabalas-Gudaitis ir Liudas Valionis, kurie sudarė organizacinę iniciatorių grupę.

Tų pačių metų spalio mėn. pradžioje organizacinė grupė paskelbė laikraščiuose anketą, į kurią per tris dienas atsiliepė daugiau kaip trys šimtai jaunuolių, norėjusių mokytis Aukštuosiuose kursuose. Iš gautų atsiliepimų paaiškėjo, kad daugelis kandidatų (apie 75%) “nori studijuoti gamtos-matematikos ir taikomuosius mokslus – mediciną, techniką“¹.

Šie duomenys padėjo organizatoriams nustatyti tolimesnės veiklos kryptį. Iniciatorių grupės kviestieji mokslo ir visuomenės veikėjai pritarė sumanymui steigti kursus ir išrinko vykdomąją komisiją, į kurią įėjo Z. Žemaitis, T. Ivanauskas, A. Janulaitis, J. Vabalas-Gudaitis, Jurgis Alekna, Kazimieras Vasiliauskas ir Eduardas Volteris. Ši komisija parengė Aukštųjų kursų statuto projektą, kurį 1920 m. sausio 5 d. patvirtino Švietimo ministerija, ir sudarė visuomenės organizaciją kursams steigti bei juos palaikyti – Aukštųjų Mokslų Draugiją².

AK lektoriai*

Zigmas Žemaitis
fizikas, matematikas, kultūros ir visuomenės veikėjas, AK organizatorius ir pirmasis vadovas(1920 m.), AK Matematikos-fizikos skyriaus vedėjas
Lietuvos albumas. [Kaunas], [1921], p. 205.

Petras Avižonis
gydytojas oftalmologas, visuomenės ir politinis veikėjas, AK Medicinos skyriaus vadovas

1920 m. sausio 27 d. „vėlesniųjų Seimo bei mergaičių Aušros gimnazijos rūmų salėje“3 iškilmingai atidaryti Aukštieji kursai. Jie padėjo pagrindą Lietuvos universitetui – subūrė išskirtinį mokslo personalą, surinko būsimų studentų kontingentą, parengė universiteto statuto projektą. 1920 m. Aukštiesiems kursams vadovavo Zigmas Žemaitis, 1921–1922 m. – Jonas Gudaitis-Vabalas.4

1920 m. Kaune išleistoje nedidelėje knygelėje, pavadintoje „Pirmoji aukštoji Lietuvos mokykla. Aukštieji Kursai: atidengimo diena: 1920 m. sausio 27 d.“ (7 pav.), išsamiai supažindinama su istorine ir kultūrine šalies situacija, kurioje išryškėjo poreikis kurti aukštąją mokyklą bei pirmieji jos kūrimo žingsniai. Taip pat pristatomi Aukštųjų Mokslų Draugijos ir Aukštųjų Kursų įstatai (kursų tikslas, tipas, skyriai, kursų klausytojai, kursų lektoriai ir praktikos darbų vadovai, kursų valdyba, kursų lėšos, revizijos komisija ir kt.).

Juozas Eretas
literatūros istorikas, Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas ir pirmasis vadovas, Lietuvos kariuomenės savanoris, visuomenės veikėjas

Eduardas Volteris
bibliografas, archeologas, slavų, baltų kalbų ir kultūros, etnografijos tyrinėtojas, AK Humanitarinio skyriaus vedėjas

6 pav. AK knyga su nuosavybės ženklu – J. Vabalo-Gudaičio parašas

7 pav.

Vaclovas Biržiška
teisininkas,kultūros istorikas, Lietuvos universiteto bibliotekos įkūrėjas ir ilgametis direktorius

Julijonas Gravrogkas
inžinierius mechanikas,
Technikos mokyklosVilniuje, vėliau – Kaune organizatorius ir vadovas
Lietuviškoji enciklopedija. 1941, t. 9, p. 550.

Į kursus įstojo 522 klausytojai, iš kurių 244 – tikrieji, turintys brandos atestatus5. Paskaitas skaitė daugiau kaip 40 dėstytojų. Aukštuosiuose kursuose atidaryti šeši skyriai: Humanitariniam skyriui vadovavo E. Volteris, Teisės – A. Janulaitis, Matematikos-fizikos – Z. Žemaitis, Gamtos – T. Ivanauskas, Medicinos – M. Nasvytis, vėliau – P. Avižonis ir Technikos – J. Šimoliūnas6 (knygoje „Lietuvos universitetas = The University of Lithuania…“ (1923) teigiama, kad Technikos skyriui vadovavo Pr. Jodelė7).

Auštuosiuose kursuose buvo mokomasi pagal universitetų nuostatas ir programas. „A. Kursuose atidaromi skyriai: 1) Humanitarinių mokslų skyrius (Istorija, Filologija, Pedagogika). 2) Teisių skyrius. 3) Matematikos Fizikos skyrius. 4) Gamtos skyrius (su agranomijos sekcija). 5) Medicinos skyrius (su veterinarijos sekcija). 6) Technikos skyrius. Pastebėjimas: Prireikus steigiami kiti skyriai arba jų sekcijos ir jungiami esamieji skyriai.“8

Petras Leonas teisininkas, advokatas, visuomenės bei politinis veikėjas, pirmasis LR teisingumo ministras

Stasys Dirmantas
geodezininkas, Lietuvos kariuomenėsbrigados generolas, politinis ir visuomenės veikėjas, AK Geodezijos katedros vedėjas

Tadas Ivanauskas
zoologas, gamtininkas, rašytojas,Gamtos tyrimų stoties Kaune steigėjas (1919 m.) ir vadovas,
AK Gamtos skyriaus vedėjas
Lietuvos albumas. [Kaunas], [1921], p. 217.

Vladas Lašas
gydytojas fiziologas, alergologas, politinis ir visuomenės veikėjas

8 pav. Aukštųjų kursų skyrių programos

Jurgis Čiurlys
inžinierius geležinkelininkas, politinis veikėjas

Antanas Purėnas
chemikas, kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas, vienas iš Aukštųjų kursų organizatorių

Aukštieji kursai darbą pradėjo be būsto ir mokslo priemonių. „Atsiminus kokia kaina tenka dabar pirkti kiekvienas mažiausias daiktelis, o ypač tokios dabar retenybės, kaip mokslo knygos ir įvairūs mokymui reikiamieji instrumentai, lengva bus suprasti, kaip daug lėšų reikės surasti steigiamajai Aukštajai Mokyklai.“9

Prie Aukštųjų kursų buvo steigiamos „padedamosios“ įstaigos, tarp jų minimos ir bibliotekos.10 Kursų bibliotekos kūrėsi iš įvairių šaltinių: knygos buvo pirktos, atsižvelgus į studijų programas, dėstytojų suneštos iš namų, dovanotos ir kt.

Bibliografas, slavų, baltų kalbų ir kultūros tyrinėtojas, Aukštųjų kursų Humanitarinio skyriaus vedėjas E. Volteris, nuvykęs į Vokietiją, nupirko reikalingiausių knygų ir užsakė žurnalų visų specialybių studijoms. Šiam tikslui iš banko buvo paimta 120 tūkstančių markių paskola. Aukštųjų kursų organizatoriai patys sunešė iš namų vadovėlius, užrašus. „Mokslinės knygos buvo renkamos ir skolinamos iš visų, kas tik jas turėjo“.11

Pranas Dovydaitis
teisininkas, filosofas, 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras pirmininkas, laikraščio „Viltis“ redaktoriu

Apie Auštųjų kursų bibliotekos dydį užsimenama Vlado Žuko knygoje „Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška“. Joje rašoma, kad „bibliotekos chronologinis katalogas apėmė 63 lapus“12. Informacijos gaunama ir iš Lietuvos universiteto Bibliotekos turto sąrašo. „Didesnę auką sudarė buv. Aukštųjų Kursų biblioteka, kuri su visu šių kursų turtu teko Universitetui ir 1923 m. birželio 1 d. buvo Universiteto bibliotekai atiduota. Iš viso čia perleista 1832 veikalų ir 122 tomų dubletų“.13 Po sąrašu pasirašė Bibliotekos Komisijos pirmininkas prof. Bučys ir ilgametis Universiteto Bibliotekos vedėjas ekstr. prof. Vac. Biržiška.14

9 pav. Bibliotekos turto sąrašo fragmentas

Iki šių dienų Bibliotekoje išliko įvairiomis kalbomis išleistų, skirtingoms mokslo šakoms priskiriamų knygų su Aukštųjų kursų antspaudu ir/ar įrašu. Galima prielaida, kad dalis kursuose naudotų leidinių neturi jokių identifikacinių ženklų. Nustatyti tikslų išlikusių knygų kiekį (dalis perduota kitoms mokslo įstaigoms ar pan.) gali padėti tolimesnės Bibliotekos inventoriaus knygų studijos.

Kursų knygos

KTU bibliotekoje „Aukštųjų kursų“ kolekciją sudaro skirtingų leidimo metų, kalbų ir tematikos knygos. Kursuose daugiausia skaitytos XX a. pradžioje leistos knygos (kai kurie leidiniai pasirodė jau veikiant AK, t. y. 1920 m. ar 1921 m.), kitos knygos išleistos XIX a. II pusėje. Kalbiniu aspektu daugiausia knygų yra vokiečių, kiek mažiau – lenkų kalba. Kitos knygos spausdintos lietuvių, latvių, prancūzų ir rusų kalbomis. Kaip minėta anksčiau, Vokietijoje Humanitarinio skyriaus vedėjas E. Volteris nupirko reikalingiausių knygų ir užsakė žurnalų visų specialybių studijoms, todėl kolekciją sudaro įvairios tematikos spaudiniai.

Parodoje pristatoma tik menka AK kursų knygų dalis. Jos atrinktos pagal svarbą Lietuvai ir reikšmę priskiriamai mokslo šakai.

XIX a. knygos

Išskyrus XIX a. paskutiniais dešimtmečiais išleistų knygų grupę, pastebėta, kad didžiąją jos dalį sudaro spaudiniai lenkų ir vokiečių kalbomis. Aptikti tik keli spaudiniai rusų kalba. Vyrauja humanitariniams mokslams (istorijai), tačiau aptinkama ir tiksliesiems mokslams (fizikai, matematikai bei kt.) priskiriamos knygos.

Seniausia į „Aukštųjų kursų“ knygų kolekciją patekusi knyga – 1859 m. lenkų istoriko, kartografo, geografo, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius Joachimo Lelevelio (Joachim Lelewel) Poznanėje publikuoto leidinio „Lenkija viduramžiais“ („Polska wieków średnich“) 3–ias tomas.

Kitos šios grupės knygos: lenkų istoriko Juzefo Volfo (Jósef Wolff) istoriniai tyrinėjimai, publikuoti 1886 m. Krokuvoje leidinyje „Gedimino giminė“ („Ród Gedimina“), lenkų istoriko Bernardo Kalickio (Bernard Kalicki) studija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiką ir karinį veikėją Boguslavą Radvilą, pasirodžiusi Krokuvoje 1878 m., Nikolajaus Petrovo (Петров Николай Иванович) beveik 600 puslapių istorinė apybraiža „Baltarusija ir Lietuva: šiaurės-vakarų krašto istorinis likimas“ („Белоруссия и Литва. Исторические судьбы Северо-Западного края“), išleista Peterburge 1890 m. ir daugelis kitų.

Lietuvos istoriko, jėzuito, teologo, filosofo, VU profesoriaus Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (arba Vaitiekus Vijūkas-Kojalavičius, lenk. Wojciech Wijuk Kojałowicz) knyga „Lietuvos D. K. bajorijos herbynas“ („Herbarz rycerstwa W. X. Litewskiego“), išleista 1897 m. Krokuvoje.

Beveik visos tiksliesiems mokslams priskiriamos knygos išleistos vokiečių kalba. Į šią grupę pateko tik viena knyga rusų kalba. Tai – Sankt Peterburge 1874 m. pasirodęs garsaus rusų fiziko Fiodoro Petruševskio (Фёдор Фомич Петрушевский) darbas „Stebėjimo fizikos kursas“ („Курс наблюдательной физики“).

Kursuose naudotos šios XIX a. pabaigoje išleistos knygos: Brno technikos universiteto profesoriaus Oto Biermano (Otto Biermann) paskaitų medžiaga „Aukštosios matematikos elementai“ („Elemente der Höheren Mathematik“ (Leipcigas, 1895 m.), prancūzų matematiko Adrieno-Mari Ležandro (Adrien-Marie Legendre) išleista „Skaičių teorija“ („Zahlentheorie“) (Leipcigas, 1893 m.), vokiečių mokslininko, pasižymėjusio mechanikos ir mašinų gamybos srityse, Franco Relo (Franz Reuleaux) „Teorinė kinematika” („Theoretische kinematik) (Braunšveigas, 1875 m.) ir kt.

1897 m., 1891 m. ir 1894 m. Leipcige išleistos Gustavo Kirchhofo (Gustav Kirchhoff) – vokiečių mokslininko, fiziko, žinomo už darbus elektronikos, termodinamikos ir kitose fizikos mokslo srityse, knygos „Mechanikos paskaitos“ („Vorlesungen über Mechanik“), „Matematinės optikos paskaitos“ („Vorlesungen über Mathematische Optik“) ir „Šilumos teorijos paskaitos“ („Vorlesungen über die Theorie der Wärme“).

XX a. knygos

XX a. pradžios knygos išsiskiria kalbų ir tematikos įvairove. Tai – knygos lietuvių, latvių, prancūzų, rusų, lenkų ir vokiečių kalbomis. Knygos grupuojamos pagal kalbos požymį, grupėse – pagal tematiką. Didžioji šios grupės knygų dalis priskiriama tiksliesiems mokslams.

Dėmesį patraukia knygos lietuvių kalba: Aukštųjų kursų lektoriaus Liudo Vailionio paskaitų medžiaga „Materijos keitimosi organizmuose“, išleista Čikagoje 1914 m., pirma rašytojo, prozininko, dramaturgo, muziejininko ir visuomenininko Antano Vienuolio „Raštų“ knyga, pasirodžiusi Kaune 1920 m., ir lietuvių visuomenės veikėjo, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko, gydytojo Jono Basanavičiaus (įrašytas kaip pagrindinis autorius) parengtas lietuvių raštas „Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose. Lietuvių raštas, paduotas Jo Šventenybei Pijui X. Popiežiui ir visiems S. R. Katalikų bažnyčios kardinolams“, išleistas lietuvių ir lotynų kalbomis Kaune 1906 m.

Knygose prancūzų kalba dėmesys skiriamas Lietuvos istorijai ir religijai. Išskirtinę vietą užima filosofo ir rašytojo Vydūno (Vilhelmo Storostos) Ženevoje 1916 m. leista knyga, kurios antraštė išvertus į lietuvių kalbą yra „Lietuvos praeitis ir dabartis“ („La Lituanie dans le passé et dans le présent“). Šią knygą į prancūzų kalbą išvertė I–ojo Pasaulinio karo metais Šveicarijoje gyvenęs filosofas, kunigas ir teologijos mokslų daktaras Antanas Viskantas. Aukštųjų kursų kolekcijoje yra ir paties A. Viskanto knyga „Religingoji Lietuva“ („La Lituanie religieuse“), išleista Paryžiuje 1918 m.

Kolekcijoje yra kelios knygos latvių kalba, kurių tematika – kultūros istorija ir matematika. Latvijos visuomenės veikėjo, rašytojo ir vertėjo Arvedso Švabės (Arveds Švābe) knygoje „Latvių kultūros istorija“ („Latvjukultūras vēsturē“), išleistoje 1921 m. Rygoje, aptikta knygos kortelė, kuri išrašyta, knygai patekus į biblioteką. Tai rodo vieną iš knygų tvarkymo žingsnių tuometinėje bibliotekoje.

Rusų kalba sukaupta daugiausia tiksliųjų mokslų knygų: 1912 m. Sankt Peterburge išleista rusų matematiko, filosofo Pavelo Nekrasovo (Павел Алексеевич Некрасов) „Tikimybių teorija“ („Теория вероятностей“), matematiko G. Delpo (Г. Дэльп) knyga „Diferencialinio ir integralinio skaičiavimo užduočių rinkinys“ („Сборник задач по дифференциальному и интегральному исчислениям“) ir kt. Tačiau į šią grupę patenka ir tokios knygos, kaip Žemės ūkio departamento leidinys „Šiuolaikiniai siloso bokštai“ („Современные башенные силосы“), Imperatoriškosios rusų geografijos draugijos šiaurės-vakarų skyriaus Vilniuje 1914 m. išleistas A. F. Zenkovičiaus (А. Ф. Зенькович) spaudinys, susidedantis iš dviejų dalių: „Apie vietos teismą XV–XVI a. Palenkėje“ bei „Vilniaus miesto planas 1648 m.” („О местном суде в XV–XVI вв. на Подляшье. План г. Вильны 1648 года. Вильна“).

AK knygų, išleistų lenkų kalba, grupėje vyrauja humanitariniams mokslams (istorijai, kalbotyrai ir kt.) priskiriami leidiniai.
Tai – 1919 m. Varšuvoje išleista lenkų istoriko Henriko Moscickio (Henryk Mościcki) knyga „Lenkijos ir Lietuvos sąjunga: dokumentai ir prisiminimai“ („Unia Litwy z Polską: dokumenty i wspomnienia“), 1912 m. Lvove pasirodęs lenkų istoriko, teisininko Osvaldo Balzero (Oswald Balser) redaguotas teisės istoriko, Lvovo universiteto profesoriaus Przemyslovo Dabkovskio (Dąbkowski Przemysław) darbas „Požiūris į užsieniečius Lietuvos įstatymuose XV a. antroje pusėje ir XVI a. (1447–1588) („Stanowisko cudzoziemców w prawie litewskiem w drugiej połowie XV i w XVI wieku (1447-1588)“.

Dėmesį patraukia 1904 m. Krokuvoje išleista garsaus lenkų kalbininko, mokslininko, gerai mokėjusio lietuvių kalbą bei turėjusio ryšių su Lietuvos šviesuoliais, Jano Bodueno de Kurtenė (Jan Niecisław Ignacy Baudouin de Courtenay) knyga „Lietuvių raidyno klausimas Rusijos valstybėje“ („Kwestia alfabetu litewskiego w państwie rosyjskim“).
Išskirtinę vietą užima ir 1913 m. Krokuvoje pasirodęs lenkų literatūros istoriko, filologo Jano Czubeko (Jan Czubek) daugiatomis leidinys, pavadinimu „Susirašinėjimas“ („Korespondencya“). Šis literatūros istorikas – vienas iš pirmųjų susisteminto ir tyrinėjo filomatų rašytinį palikimą. AK kolekcijoje yra keturi šio leidinio (leistas 1815–1823 m.) tomai.

Dalis vokiečių kalba išleistų knygų priskiriamos humanitariniams ir socialiniams mokslams. Tai – 1911 m. Heidelberge pasirodęs lingvisto Vilhelmo Mejerio-Liubkės (Wilhelm Meyer-Lübke) „Romanų tautų etimologijos žodynas“ („Romanisches etymologisches Wörterbuch”), 1920 m. Berlyne išleista vokiečių filologo, literatūros istoriko Vilhelmo Šererio (Wilhelm Scherer) „Vokiečių literatūros istorija“ („Geschichte der Deutschen Literatur“), 1904 m. Miunchene publikuota vokiečių orientalisto Fritzo Homelio (Fritz Hommel) svarbiausia studija „Senųjų Rytų tautų geografijos ir istorijos apybraiža“ („Grundriss der Geographie und Geschichte des AltenOrients“), 1920 m. Miunchene pasirodęs Ernsto Traumano (Ernst Traumann) darbas „Getės Faustas su sudarymo ir turinio paaiškinimais“ („Goethes Faust nach Entstehung und Inhalterklärt“) ir kt. Dėmesį patraukia vokiečių fiziologo, psichologo, eksperimentinės ir pažintinės psichologijos šakų įkūrėjo, akcentavusio tautų psichologijos, mitų, tautosakos svarbą tyrinėjant mąstymą ir atmintį, Vilhelmo Makso Vundto (Wilhelm Max Wundt) 1920 m. Leipcige išleista studija „Tautos psichologija. Kalbos, mitų ir papročių vystymosi dėsnių tyrimas“ („Völkerpsychologie. Eine Untersuchung der Entwicklungsgesetze von Sprache, Mythus und Sitte“).

Didžiąją vokiečių kalba išleistų knygų dalį sudaro tiksliųjų mokslų leidiniai, priskiriami fiziniams ir technologiniams mokslams: 1913 m. Miunchene, Berlyne išleista vokiečių fizikos istoriko Ernsto Gerlando (Ernst Gerland) knyga „Fizikos istorija nuo seniausių laikų iki 18 a. pabaigos“ („Geschichte der Physik von den ältesten Zeiten bis zum Ausgange des achtzehnten Jahrhunderts“), 1920 m. Tiubingene išspausdintas amerikiečių chemijos profesoriaus Ira Remseno (Ira Remsen) ir vokiečių neorganinės ir analitinės chemijos profesoriaus Karlo Seuberto (Karl Seubert) bendro darbo, pavadinimu „Chemijos studijų įvadas“ („Einleitung in das Studium der Chemie“), 6-asis leidimas.

Taip pat 1919 m. Berlyne publikuotas Miuncheno Technikos universiteto mechanikos profesoriaus Augusto Fioplo (August Föppl) knygos „Techninės mechanikos paskaitos“ („Vorlesungen über Technische Mechanik“) 4–asis tomas, skirtas dinamikai, 1908 m. Leipcige išleistas vokiečių matematiko Heinricho Emilio Timerdingo (Heinrich Emil Timerding) darbas „Jėgos geometrija“ („Geometrie der Kräfte“), 1920 m. Leipcige pasirodžiusi Vilhelmo Teuberto (Wilhelm Teubert) knyga „Upių laivų statyba“ („Flußschiffbau“), 1905 m. gotišku šriftu išleistas Rudolfo Tormino (Rudolf Tormin) darbas „Kalkės, cementas ir gipsas“ („Kalk, Zement und Gips“) bei kt.


1Lietuvos Universitetas, 1579-1803-1922 / red. Pranas Čepėnas. Chicago: Lietuvių profesorių draugija Amerikoje, 1972, p. 149.
2Pirmoji aukštoji Lietuvos mokykla. Aukštieji Kursai: atidengimo diena: 1920 m. sausio 27 d. Kaunas, 1920, p. 5.
3Lietuvos Universitetas…, p. 149.
4Ten pat, p. 150.
5Ten pat, p. 149.
6Ten pat, p. 150.
7Lietuvos universitetas = The University of Lithuania: [statutas, mokslų planai, taisyklės]. Kaunas: [s. n.], 1923 (Kaunas: Valstybės sp.), p. 7.
8Pirmoji aukštoji Lietuvos mokykla…, p. 16.
9Ten pat, p. 7.
10Ten pat, p. 17.
11Lietuvos Universitetas…, p. 149.
12Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška / Vladas Žukas; Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2012. p. 154.
13Lietuvos universiteto veikimo apyskaita 1922-1924 = Report of the University of Lithuania February, 1922 – June, 1924, Kaunas, 1925, p. 23.
14Ten pat, p. 24.

*Nuotraukos iš Retų spaudinių fondo.


Rengiant parodą naudota literatūra:

  • Biržiška Vaclovas. Pirmasis Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos dešimtmetis. Bibliografijos žinios: [Lietuvos bibliografijos instituto organas]. Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija, 1933, nr. 1(31), sausio–vasario mėn., p. 1–7.
  • Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška / Vladas Žukas; Vilniaus universitetas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012. p. 154.
  • Lietuvos Universitetas, 1579–1803-1922 / redagavo Pranas Čepėnas. Chicago (Ill.): Lietuvių profesorių draugija Amerikoje, 1972. XVI, 896 p.: iliustr. Su bibliografija: p. 785-816 ir rodyklė: p. 851-894. – Santrauka anglų kalba.
  • Lietuvos universitetas, 1922.II.16-1927.II.16 = The University of Lithuania, Feb. 16, 1922-Feb. 16, 1927: pirmųjų penkerių veikimo metų apyskaita / [medžiagą surinko: K. Pakštys… et. al.]; [redagavo S. Kolupaila]; [anglišką tekstą vertė K. Šliūpas]. Kaunas : [s.n.], 1927 (Kaunas : Valstybės sp.). 370 p.: iliustr., portr., diagr.
  • Lietuvos universitetas = The University of Lithuania: [statutas, mokslų planai, taisyklės]. Kaunas: [s. n.], 1923 (Kaunas: Valstybės sp.). 113, [2] p., [1 sulenkt. lap.]. – Gretutinis tekstas lietuvių ir anglų kalbomis.
  • Lietuvos universiteto veikimo apyskaita, 1922.II.16-1924.VI.15 = Report of the University of Lithuania, February, 1922 – June, 1924. Kaunas: [Lietuvos universitetas], 1924, (Kaunas: Valstybės sp.). 292, VI p., [1] faks. lap.: iliustr. – Santraukos anglų kalba.
  • Pirmoji aukštoji Lietuvos mokykla. Aukštieji Kursai: atidengimo diena: 1920 m. sausio 27 d. Kaunas: [s. n.], 1920 (Kaunas: Br. Gurvičių sp.). 26 p.; 16 cm.

Parodą parengė Retų spaudinių grupės vyriausioji bibliotekininkė dr. Edita Korzonaitė, edita.korzonaite@ktu.lt