Norėdami panaudoti parodose paviešintas fotografijas, prašome parašyti laisvos formos prašymą KTU bibliotekos direktorei ir gauti jos leidimą.

Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) ir Universitetas

Kunigas, rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, Lietuvos universiteto dėstytojas ir garbės daktaras.

Parodoje pristatomi Retų spaudinių fonde saugomos „Universiteto“ kolekcijos leidiniai ir ikonografijos rinkinio dokumentai, atskleidžiantys J. Tumo visuomeninę ir pedagoginę veiklas.

J. Tumas 1879–1881 m. mokėsi Kunigiškių (Anykščių r.) pradžios mokykloje. Išlaikęs Anykščiuose pradinės mokyklos baigimo egzaminus, įstojo į Dinabarko (Daugpilio) realinę gimnaziją, kurią baigė 1888 m.

Baigus gimnaziją, J. Tumui iškilo klausimas, ar stoti į kunigų seminariją, ar į universitetą. Tėvai norėjo matyti sūnų kunigu, seserys nuo mažens vadindavo brolį „mūsų kunigėlis“. Priimti sprendimą padėjo pašlijusi sveikata. J. Tumo žodžiais, „Kunigų seminariją pasirinkau ne tiek dėl to, kad tėvai ir seserys to labai norėjo, kiek kad rengiaus mirti, o mirti klieriku, už kurį meldžias tiek draugų, rodės išganingiau“ (Vaižgantas, 1929, p. 267).

1888 m. J. Tumas įstojo į Kauno Žemaičių kunigų seminariją, kurią baigė 1893 m. Tų pačių metų lapkričio 28 d. Kauno arkikatedroje Žemaičių pavyskupis Antanas Baranauskas įšventino J. Tumą kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias jis aukojo gimtosios Svedasų parapijos bažnyčioje.

1893–1895 m. J. Tumas kunigavo Mintaujoje, 1895–1906 m. ir 1911–1914 m. – įvairiose Lietuvos parapijose. 1896 m. pradėjo leisti ir iki 1902 m. redagavo žurnalą „Tėvynės sargas“, 1900–1902 m. – laikraštį „Žinyčia“. 1905 m. buvo vienas iš Didžiojo Vilniaus seimo organizatorių, 1906–1911 m. gyveno Vilniuje, kur dirbo dienraščio „Vilniaus žinios“, laikraščio „Viltis“ redakcijose, dalyvavo įvairių mokslo ir kultūros draugijų veiklose. 1911 m. J. Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu ir tais pačiais metais trims mėnesiams išvyko į Ameriką „Saulės“ draugijos reikalais. Grįžęs parašė knygą apie emigrantų gyvenimą. 1914 m. J. Tumas buvo atleistas iš Laižuvos klebono pareigų ir išvyko į Rygą, kur dirbo „Rygos garso“ redakcijoje. Nuo 1915 m. dalyvavo Petrograde įkurtoje „Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti“. 1918 m. grįžo į Vilnių, dalyvavo kultūrinėje veikloje, redagavo „Lietuvos aidą“. 1919 m. pradėjo leisti laikraštį „Nepriklausoma Lietuva“. 1920 m. J. Tumas persikėlė į Kauną, paskirtas Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriumi. Tais pačiais metais redagavo laikraštį „Tauta“, 1921–1929 m. – tęstinį leidinį „Mūsų senovė“. 1921 m. jis išrinktas Kaune Lietuvos šviesuolių įkurtos „Lietuvai pagražinti draugijos“ Centro valdybos pirmininku. J. Tumas publicistinius straipsnius spausdino nuo 1890 m., grožinę kūrybą – nuo 1897 m.

J. Tumo-Vaižganto pedagoginė veikla Lietuvos universitete: 1922–1932 m.

„Humanitarinių mokslų fakultetas susiorganizavo iš veikusio 1922 m. II. 16 Socialinių mokslų fakulteto; jo branduolį sudarė M. Biržiška, K. Būga, J. Jablonskis, V. Krėvė-Mickevičius, J. Yčas. Fakultetas pradėjo veikti nuo 1922 m. rudens semestro“ (Lietuvos universitetas, 1927, p. 199). „Fakulteto reguliamino buvo numatyti 4 Humanitarinių mokslų fakulteto skyriai: kalbotyros, literatūros, istorijos ir filosofijos. Jie veikė iki 1924 metų, o 1924 VI. 11 fakultetas nutarė palikti 3 skyrius: filologijos, istorijos ir pedagogikos-filosofijos“ (Ten pat, p. 199).

1921–1922 m. J. Tumas dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose. „Gyvos ir įdomios“ lietuvių literatūros paskaitos pritraukdavo daug klausytojų. Vienos jo paskaitos apie Vienuolį-Žukauską buvo atėjęs pasiklausyti prof. V. Krėvė-Mickevičius. Jam taip pat patiko kun. J. Tumo paskaita. „Greičiausia tos paskaitos beklausant, prof. V. Krėvei-Mickevičiui atėjo į galvą mintis pakviesti kun. J. Tumą lektoriumi į Humanitarinių Mokslų fakultetą“ (Merkelis, 1989, p. 330).

1922 m. rugsėjo 8 d., kun. J. Tumo gimimo dieną, aplankė jį prof. V. Krėvė-Mickevičius. „Įsišnekėjęs su šeimininku apie lietuvių literatūros ir mokslo dalykus, prof. V. Krėvė-Mickevičius pasiūlė jam įteikti Humanitarinių Mokslų Fakulteto dekanui M. Biržiškai pareiškimą, kad norįs studentams dėstyti lietuvių literatūrą“ (Merkelis, 1989, p. 331). Rugsėjo mėn. 25 d. J. Tumas su prof. V. Krėve-Mickevičiumi nuvyko į Universitetą pas rektorių prof. Joną Šimkų. Rektorius priėmė naująjį lektorių ir „pirmąją viešąją paskaitą paskyrė ateinantį sekmadienį didžiojoje universiteto salėje, liepė ją tuojau įregistruoti ir paskelbti „Lietuvos“ dienraštyje“ (Ten pat, p. 331).

1922 m. rudens semestre „kiek vėliau Fakultetui ėmė bendradarbiauti kan. Juozas Tumas, išrinkta (1922. IX. 22) lietuvių literatūros lektorium ir paskui pakeltas (1923. I. 19) einančiu docento pareigas“ (Lietuvos universiteto veikimo apyskaita, 1924, p. 66). Mokomojo personalo sąrašuose apie lektorių randami įrašai: „g. 1869. VIII. 20 Rokiškio apskr. Švėdasų par. Malaišių k.; 1922. IX. 22 L. Un-to lekt.; 1923. II. 1 doc. p. e.; 1924. VI. 6 doc., lietuvių ir gimininių tautų literatūros kat.“ (Lietuvos universitetas, 1927, p. 100), „kanauninkas, 1929. X. 12 pripažintas lietuvių literatūros garbės daktaru“ (Ten pat, p. 82). „1929 m. rudens sem. doc. kun. J. Tumas, sulaukęs 60 m. amžiaus ir dėl nesveikatos, atsisakė docentūros“ (Ten pat, p. 205), tačiau „1932 pav. semestre vėl skaitė lietuvių literatūrą privatdocento teisėmis“ (Vytauto Didžiojo universitetas, 1933, p. 123).

J. Tumo-Vaižganto paskaitos

1922 m. spalio 5 d. kun. J. Tumas didžiojoje universiteto salėje skaitė įžanginę paskaitą apie Maironį. „Po paskaitos pasipylė kolegų ir artimųjų sveikinimai. Sveikino prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Pr. Būčys, prof. Reinys ir kt.“ Teologijos-filosofijos fakulteto dekanui Pr. Būčiui paskaita taip patiko, kad jis žadėjo siųsti į naujojo lektoriaus paskaitas ir savo fakulteto studentus, kol po metų sugrįš doc. V. Mykolaitis, išvažiavęs į užsienį gilinti literatūros mokslų žinių. (Merkelis, 1989, p. 334).

J. Tumas skaitė šiuos kursus: „Lietuvių kontrafakcinės literatūros istorija“ (1924 m. pavasario semestras), „Draudžiamasis laikas lietuvių literatūros istorijoje“ (III dalis) (1924 m. rudens semestras), „Naujausioji lietuvių literatūra (1864–1905)“ (1926 m. rudens semestras), „Romantizmas lietuvių literatūroje“ (1928 m. pavasario semestras), „Moterys lietuvių literatūroje. Autorės ir tipai“ (1932 m. pavasario semestras) bei kt.

Humanitarinių mokslų fakultetas norėjo išleisti doc. J. Tumo paskaitų medžiagą atskirais leidiniais ir ragino autorių parengti ją spaudai, tačiau J. Tumui buvo artimesnė periodinė spauda, todėl iš pradžių paskaitų medžiaga buvo skelbiama periodiniuose leidiniuose: „Lietuva, „Krivulė“, „Rytas“, „Naujoje Vaidilutė“ ir kt., o tik vėliau atskiromis knygelėmis.

J. Tumo-Vaižganto paskaitų medžiaga

Šaltiniai ir literatūra:
¹ L. U. Humanitarinių mokslų fakulteto 1927 metų rudens semestro paskaitos. (1927). Kaunas: [s. n.], Kaunas: Valstybės b-vės sp.
² L. U. Humanitarinių mokslų fakulteto 1928 metų rudens semestro paskaitos. (1928). Kaunas: [s. n.], Kaunas: „Spindulio“ b-vės sp.
³ L. U. Humanitarinių mokslų fakulteto 1928 metų pavasario semestro paskaitos. (1928). Kaunas: [s. n.], Kaunas: „Varpo“ b-vės sp.
⁴ L. U. Humanitarinių mokslų fakulteto 1929 metų pavasario semestro paskaitos. (1929). Kaunas: [s. n.], Kaunas: „Varpo“ b-vės sp.
⁵ Lietuvos universiteto veikimo apyskaita, 1922.II.16-1924.VI.15 = Report of the University of Lithuania, February, 1922-June. (1924). Kaunas: Lietuvos universitetas, Kaunas: Valstybės sp.
⁶ Merkelis, A. (1989). Juozas Tumas Vaižgantas: [monografija] (3-iasis fotogr. leid.). Vilnius: Vaga.
⁷ Pakštys, K. (sud.). (1927). Lietuvos universitetas, 1922.II.16-1927.II.16 = The University of Lithuania, Feb. 16, 1922-Feb. 16: pirmųjų penkerių veikimo metų apyskaita. Kaunas: [s.n.]. Kaunas: Valstybės spaustuvė.
⁸ Raudonikis, P. (sud.). (1933). Vytauto Didžiojo universitetas: antrųjų penkerių veikimo metų (1927.II.16-1932.XI.1) apyskaita. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas: „Spindulio“ sp.
⁹ 1924 metų pavasario semestro paskaitų apžvalga. (1924). Kaunas: Lietuvos universitetas, Kaunas: Valstybės sp.
¹⁰ 1924 metų rudens semestro paskaitų apžvalga. (1924). Kaunas: Lietuvos universitetas, Kaunas: Valstybės sp.
¹¹ 1925 metų pavasario semestro paskaitų apžvalga. (1925). Kaunas: Lietuvos universitetas, Kaunas: Valstybės sp.
¹² 1925 metų rudens semestro paskaitų apžvalga. (1925). Kaunas: Lietuvos universitetas, Kaunas: Valstybės sp.
¹³ 1926 metų pavasario semestro paskaitų apžvalga. (1926). Kaunas: Lietuvos universitetas, Kaunas: Valstybės sp.
¹⁴ 1926 metų rudens semestro paskaitų apžvalga. (1926). Kaunas: Lietuvos universitetas, Kaunas: Valstybės sp.
¹⁵ 1927 metų pavasario semestro paskaitų apžvalga. (1927). Kaunas: Lietuvos universitetas, Kaunas: Valstybės sp.
¹⁶ Vaižgantas. (1929). Vaižganto raštai. T. 14, Mūsų literatūros istorijai: sekmas būrys veikėjų. Publicistai. Kaunas: Humanitarinių mokslų fakultetas, Kaunas: Zavišos ir Steponavičiaus sp.

Parodą parengė Retų spaudinių grupės vadovė dr. Edita Korzonaitė, edita.korzonaite@ktu.lt, 300 658.