Universiteto II rūmų istorija (iki 1940 m.)

Valstybės spaustuvės rūmų statyba

1923 m. sausio 11 d. Finansų, prekybos ir pramonės ministerija periodiniame leidinyje „Lietuva: visuomenės ir politikos dienraštis“ paskelbė tarptautinį konkursą – sukurti Valstybės spaustuvės projektą. Projektą reikėjo pristatyti ne vėliau kaip iki vasario 28 d. (Lietuva: visuomenės ir politikos dienraštis, 1923). Leidinyje „Statybos menas ir technika“ išspausdintame straipsnyje „Valstybės spaustuvės projektų konkursas“ aptarti vienuolika gautų Valstybės spaustuvės projektų. Pirmoji vieta paskirta projektui „Daugi“, premiją laimėjo projekto autorius vokiečių architektas Henrikas Fischeris. Pasak vertinimo komisijos, jis geriausiai išsprendė spaustuvės techninį įrengimą, tinkamai išdėstė patalpas. „Autorius gražiai išsprendė spaustuvės ir redakcijos klausimus, atskirus juos kits nuo kito. Mašinų skyrius patalpinta tam tikrame korpuse kieme ir sujungta su fasado trobėsiu rišamuoju korpusu. <…> Parado durys nužiūrėta fasado centre ir interesantui atskleidžia „holą“. Šiuo įdomiu sumanymu autorius tinkamai išrišo apšvietimo reikalus trobėsio kertėse ir paliekė spaustuvės lengvą ir patogų susisiekimą su spaustuvės kontora ir laikraščio redakcija. Laukiamasis kambarys visai atitinka užsienio „holai“. Laiptai visiems prieinami ir sunaudojami labai gerai; gaisro atžvilgiu laiptai yra riškūs ir pasiekiami. <…> Fasadas patiekta modernizuotame vokiečių klasicizmo stiliuje ir trobėsis suteiktų grožės Kauno miestui.“ (Maciejauskas, Gordevičius, Kimontas, 1923).

1923 m. Finansų ministerija pasirašė sutartį su Vokietijos statybos įmone „Becker-Fiebig-Bauunion“. „<…> minima firma imasi pastatyti Valstybės Spaustuvei namus Duonelaičio ir Gedimino gatvių kampe bendrai sumai 1.900.000 litų. Einant sutartimi, namai turi būti pastatyti iki 1925 metų birželio 1 dienai.“ (Lietuva: visuomenės ir politikos dienraštis, 1924).

Valstybės spaustuvės rūmų statyba 1925 m.

Valstybės spaustuvės rūmų perdavimas Universitetui

Lietuvos universitetas įsikūrė iš Aukštųjų kursų (1920–1922) paveldėtuose rūmuose A. Mickevičiaus gatvėje. Pradėjus veiklą, iš karto iškilo patalpų trūkumo klausimas. Universiteto Senatas kreipėsi į Švietimo ministrą su prašymu kuo skubiau spręsti šią problemą. Universitetas gavo buvusios Karo mokyklos pastatą, Gamtos tyrimo stotį, 1925 m. pradėtas statyti Fizikos-chemijos institutas Aleksote.

Universitete kilo idėja įsikurti Valstybės spaustuvės rūmuose, kurie buvo pastatyti netoli kitų Universiteto pastatų. Universitete sudarytai specialiai komisijai apžiūrėjus Valstybės spaustuvės rūmus, Universiteto Senatas pritarė, kad rūmai tinka Universiteto veiklai (P. A. (Avižonis, P.), 1925). Spaustuvės rūmų pertvarkymui nereikėjo didelių lėšų, o juose galėjo įsikurti bent keturi fakultetai ir biblioteka.

1926 m. Ministrų kabinetas sutiko Universitetui perleisti Valstybės spaustuvės rūmus nuo 1927 m., tačiau pastatą Universiteto ūkio globos taryba perėmė tik 1929 m. vasario 22 d. ir pavadino Didžiaisiais rūmais (Bučas, Minkevičius, Kančienė, Lukšionytė-Tolvaišienė, 2000).

Rūmų patalpas reikėjo pritaikyti Universiteto poreikiams. Remonto metu paaiškėjo, kad į Bibliotekai skirtą pusrūsį tekėjo vanduo. Siekiant rūmus apsaugoti nuo drėgmės, tvarkytas K. Donelaičio g. šaligatvis ir pastato cokolis. Taupydamas lėšas, Universitetas atsisakė modernios ventiliacijos sistemos įrengimo.

 Universiteto Didieji rūmai (1929–1940)

Pirmoji į Didžiuosius rūmus persikėlė Universiteto administracija – 1929 m. balandžio mėn. pirmajame aukšte įsikūrė rektoratas, kanceliarija, buhalterija, archyvas ir ūkio skyrius. 1932 m. rektoratas persikėlė į antrąjį aukštą, jo patalpos išsidėstė aplink holą. Kanceliarija rengė informacinius leidinius, leido Universiteto apyskaitas, taisykles, kalendorius ir kt.

Iki 1940 m. Universitetui vadovavo ir Didžiuosiuose rūmuose dirbo rektoriai: 1929 m. – prof. Pranas Jodelė, 1929–1933 m. – prof. Vincas Čepinskis, 1933–1939 m. – prof. Mykolas Römeris, 1939–1940 m. – prof. Stasys Šalkauskis, 1940 m. – ekstraord. prof. Antanas Purėnas.

1929 m. gegužės 1 d. į Didžiuosius rūmus persikėlė Biblioteka, kiek vėliau – Humanitarinių mokslų, Teologijos-filosofijos, Evangelikų teologijos, Matematikos-gamtos ir Technikos fakultetai.

 Humanitarinių mokslų fakultetas

Fakultetas įsikūrė antrajame rūmų aukšte, K. Donelaičio g. korpuse buvo 4 auditorijos. Humanitarinių mokslų fakultetą sudarė 3 skyriai: filosofijos, filologijos ir istorijos, nuo 1930 m. veikė 12 katedrų. Didžiuosiuose rūmuose taip pat įsikūrė Humanitarinių mokslų fakulteto įstaigos: 7 seminarai, Kultūros (Rašliavos) muziejus (vedėjas doc. J. Tumas), Teatro muziejus (vedėjas ektraord. prof. B. Sruoga), Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos institutas (vedėjas ektraord. prof. J. Vabalas Gudaitis), Tautosakos komisija.

1925–1937 m. fakultetui vadovavo prof. Vincas Mickevičius-Krėvė. Fakultete susitelkė mokslininkai ir rašytojai: prof. Mykolas Biržiška, prof. Vladas Dubas, prof. Vladas Šilkarskis, prof. Vincas Mykolaitis-Putinas, prof. Eduardas Volteris, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, dr. Adolfas Šapoka, Konstantinas Jablonskis ir kt.

1923 m. doc. J. Tumo-Vaižganto rūpesčiu įkurtas Kultūros muziejus, vėliau vadintas Humanitarinių mokslų fakulteto muziejumi. (Plačiau: https://biblioteka.ktu.edu/virtualios-parodos/juozo-tumo-vaizganto-palikimas-bibliotekai/) 1926 m. prof. Balys Sruoga organizavo Teatro meno, vėliau pavadintą Teatro muziejumi. Muziejuje buvo renkama Lietuvos ir lietuvių teatro istorijos medžiaga. Dalis Muziejuje sukauptos medžiagos – teatro afišos, programos, kvietimai ir kt. – išliko Bibliotekoje ir dabar saugoma Retų spaudinių fonde. Prof. B. Sruoga vadovavo Teatro seminarui, 1930–1931 m. veikė Teatro draugija „Stedra“, 1937 m. įkurta Akademinė teatro studija.

Nuo 1930 m. veikė Tautosakos komisija, kurioje dirbo prof. M. Biržiška, ekstraord. prof. B. Sruoga, ektraord. prof. V. Mykolaitis-Putinas, privat. doc. Pranas Skardžius, pirmininkavo prof. V. Mickevičius-Krėvė. Komisijos darbo tikslas – rinkti, tvarkyti ir publikuoti tautosaką. Išleido žurnalo „Mūsų tautosaka“ 10 tomų (paskutinis tomas išleistas 1937 m.), vėliau vietoj jo leistas tęstinis folkloristikos leidinys „Tautosakos darbai“.

Teologijos-filosofijos fakultetas

Fakulteto dekanatas, profesorių kambarys, biblioteka, 3 auditorijos, fakulteto leidinių redakcija ir kt. užėmė patalpas K. Donelaičio g. korpuso trečiajame aukšte. Fakultetui 1929–1937 m. vadovavo prof. kun. Pranas Kuraitis, prof. kun. Petras Malakauskis. Fakultetas turėjo 2 skyrius (Teologijos ir filosofijos), 17 katedrų. Iki 1932 m. Moralinės teologijos katedrai vadovavo prof. Jonas Mačiulis.

Evangelikų teologijos fakultetas

Fakultetas turėjo 5 katedras, veikė iki 1936 m. 1928–1929 m. jam vadovavo prof. Vilius Gaigalaitis, 1929–1932 m. – prof. Povilas Jakubėnas. Švietimo ministro įsakymu „dėl klausytojų mažo skaičiaus“ fakultetas buvo uždarytas. Fakultetas užėmė tris  patalpas trečiajame rūmų aukšte, jį sudarė dekanatas, auditorija, biblioteka ir seminaras.

Matematikos-gamtos fakultetas

Fakultetą sudarė 3 skyriai (Matematikos, Fizikos-chemijos ir Biologijos), 12 katedrų. Remiantis „Vytauto Didžiojo universitetas: antrųjų penkerių veikimo metų (1927.II.16-1932.XI.1) apyskaita“, Didžiuosiuose rūmuose buvo įsikūrę dekanatas ir Biologijos skyrius: Mineralogijos ir kristalografijos kabinetas, Geologijos kabinetas, Augalų anatomijos ir fiziologijos kabinetas, Zoologijos kabinetas, Lyginamosios anatomijos kabinetas, Entomologijos kabinetas, Geografijos kabinetas (Raudonikis (Sud.), 1933).

Mineralogijos ir kristalografijos kabinetas (vedėjas eksktrord. prof. M. Kaveckis) bei laboratorija užėmė 4 patalpas Didžiųjų rūmų antrajame aukšte, Geologijos ir paleontologijos kabinetas (vedėjas eksktrord. prof. M. Kaveckis ) – 2 patalpas antrajame ir 1 patalpą trečiajame rūmų aukštuose. Zoologijos kabinetas užėmė 6 patalpas, Zoologijos muziejus (vedėjas ordinar. prof. T. Ivanauskas) – 306 kv. m pirmajame aukšte.

Technikos fakultetas

1929 m. Technikos fakultetas užėmė Gedimino g. korpuso trečiąjį aukštą. Ten įsikūrė dekanatas, biblioteka, Hidrotechnikos, Statybos medžiagų laboratorija su petrografijos kabinetu, Variklių laboratorija, braižykla, paišybos salė. Pastačius Fizikos-chemijos instituto rūmus, 1931 m. Technikos fakultetas persikėlė į juos. Didžiųjų rūmų rūsyje liko Variklių laboratorija (vedėjas doc. V. Gorodeckis).

Biblioteka

Universiteto biblioteka įsikūrė K. Donelaičio g. pusrūsyje, taip pat jai priklausė 100 vietų studentų skaitykla kraštinio rizalito pirmajame aukšte, vėliau šalia jos buvo įrengta nedidelė profesorių skaitykla. Pusrūsyje tilpo fondas, administracijos ir darbuotojų darbo vietos. Į Biblioteką buvo patenkama per atskirą įėjimą iš rūmų kiemo Žemaičių g. pusėje.

Nuo Bibliotekos įkūrimo iki 1944 m. jai vadovavo Teisės fakulteto lektorius prof. Vaclovas Biržiška.

Biblioteka neapsiribojo vien tradicinėmis veiklomis. Prof. V. Biržiškos, „Lietuviškosios enciklopedijos“ vyriausiojo redaktorius, iniciatyva Biblioteka enciklopedijos rengėjams sudarė sąlygas naudotis gausiais jos fondais. Universiteto Senatui patvirtinus, 1924–1944 m. prie bibliotekos veikė Bibliografijos institutas, kaupęs Lietuvoje išleistų leidinių privalomuosius egzempliorius. Bibliotekos bibliografai rengė, o vėliau ir leido valstybinę bibliografijos rodyklę „Bibliografijos žinios“ (1928–1943).

Nuo 1934 m. Bibliotekoje veikė Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus. Rašytojas pats pasirūpino savo asmeninės bibliotekos likimu – paliko ją Universitetui, o testamento vykdytojais paskyrė savo vaikaitį Kazimierą Rimkų ir prof. V. Biržišką. Muziejus užėmė K. Donelaičio korpuso kraštinio rizalito tris kambarius antrajame aukšte. Juose buvo eksponuojami miegamojo baldai, rašytojo memorialiniai daiktai, įkurtas Rankraščių skyrius. Muziejus būdavo atviras 4 dienas per savaitę, lankytojai jame galėjo naudotis rašytojo sukaupta asmenine biblioteka. Plačiau: https://biblioteka.ktu.edu/virtualios-parodos/juozo-tumo-vaizganto-palikimas-bibliotekai/

Literatūra:
Bučas, J., Minkevičius, J., Kančienė, J., Lukšionytė-Tolvaišienė, N. (2000). Kauno technologijos universiteto pastatai: istorija ir architektūra. Kaunas: Technologija.
Lietuva: visuomenės ir politikos dienraštis, (1923, sausio 11), p. 1.
Lietuva: visuomenės ir politikos dienraštis, (1924, balandžio 16), p. 6
Maciejauskas, A., Gordevičius, A., Kimontas, S. (1923). Valstybės spaustuvės projektų konkursas. Statybos menas ir technika, sąs. 1, p. 25.
A. (Avižonis, P.). (1925, spalio 19). Spaustuvė ar universitetas. Lietuva: visuomenės ir politikos dienraštis, p. 1.
Raudonikis, P. (Sud.). (1933). Vytauto Didžiojo universitetas: antrųjų penkerių veikimo metų (1927.II.16–1932.XI.1) apyskaita. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.