Biblioteka parengė virtualią parodą „Juozo Tumo-Vaižganto palikimas Bibliotekai“ https://biblioteka.ktu.edu/virtualios-parodos/juozo-tumo-vaizganto-palikimas-bibliotekai/.
Kunigas, rašytojas, literatūros istorikas, visuomenės veikėjas, Lietuvos universiteto lektorius J. Tumas pats pasirūpino savo asmeninės bibliotekos likimu – paliko ją Universitetui, o testamento vykdytojais paskyrė sesers vaikaitį Kazį Rimkų ir Bibliotekos vadovą Vaclovą Biržišką.
1934 m. balandžio 29 d. Didžiuosiuose rūmuose (dabar – Antrieji rūmai) iškilmingai atidarytas Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus. Atidaryme dalyvavo prezidentas Antanas Smetona, Švietimo ministras Konstantinas Šakenis, rektorius Mykolas Römeris, prorektoriai Pranas Jodelė ir Blažiejus Česnys, Universiteto akademinės bendruomenės nariai bei svečiai. Muziejus užėmė K. Donelaičio g. korpuso kraštinio rizalito tris kambarius antrame aukšte. 1935–1939 m. muziejuje apsilankė beveik 4 tūkst. lankytojų. 1941 m. uždarius muziejų, spaudiniai ir rankraščiai, pagal J. Tumo-Vaižganto norą, atiteko Universiteto bibliotekai.
Iki šių dienų Bibliotekos Retų spaudinių fonde išsaugota J. Tumo-Vaižganto asmeninė biblioteka. Ją sudaro daugiau kaip tūkstantis knygų ir periodinių leidinių. Tai – XIX a. ir XX a. istorijos, religijos, teologijos, kalbotyros, menotyros, sociologijos bei kitų mokslo krypčių leidiniai, išleisti latvių, lenkų, rusų, prancūzų, anglų ir vokiečių kalbomis. Išskirtinę vietą užima Jono Basanavičiaus, Vilhelmo Storostos-Vydūno, Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos, Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Balio Sruogos ir kitų žymių rašytojų ar visuomenės veikėjų darbai.
Tumas-Vaižgantas bibliotekos knygas ženklino įvairiais nuosavybės ženklais: superekslibrisu, ekslibrisais, antspaudais bei įrašais. Leidiniuose matomi du ekslibrisai. Vienas iš jų – pirmasis ekslibrisas su lietuvišku įrašu, datuojamas iš karto po spaudos atgavimo, t. y. po 1904 m. Antrąjį ekslibrisą 1919 m. rašytojui sukūrė Lietuvos dailės istorikas ir kritikas, dailininkas, grafikas, profesionalios muziejininkystės pradininkas Paulius Galaunė. Knygos taip pat ženklintos nedideliu guminiu antspaudu – juo mėlyna arba violetine spalva atspaustas įrašas: „KUNIGO / JUOZAPO TUMO / KNINGYNAS“. Vienas iš ankstyviausių įrašų knygose – „Isz JůZapo Tumo kningyno“. Leidinyje prancūzųkalba matomas įrašas „Joseph de Tumas“, keliuose leidiniuose – „Exlibris Josephi Tumas“ ir kt.
Tumo-Vaižganto asmeninę biblioteką papildo fotografijų rinkinys. Daugelio nuotraukų reversuose matomi lakoniški, bet informatyvūs rašytojo įrašai. Juose fiksuotos fotografavimo vieta ir data, surašyti asmenys ar apibūdinti objektai. Kelių nuotraukų reversuose – kanauninko ranka rašyti laiškai. Beveik visos rinkinyje esančios nuotraukos turi antspaudą „VAIŽGANTO MUZIEJUS“.
Ši paroda papildo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms gimimo metinėms sukurtą virtualią parodą „Juozas Tumas-Vaižgantas ir Universitetas“ https://biblioteka.ktu.edu/virtualios-parodos/juozas-tumas-vaizgantas-ir-universitetas. Kviečiame aplankyti.
