Lapkričio 30 ir gruodžio 1 dienomis Briuselyje (Belgija) vykusioje konferencijoje „Skaitmeninės infrastruktūros mokslui 2017“ (DI4R – Digital Infrastructures for Research) buvo pristatyta Europoje politiniu lygmeniu įgyvendinama globali atvirojo mokslo idėja. Šios idėjos įgyvendinimui Europos komisija inicijavo Europos atvirojo mokslo debesies (OASC – European Open Science Cloud Pilot) programą, kurios tikslas sukurti atvirojo mokslo infrastruktūrą, išplėsti siūlomų paslaugų spektrą, sukurti efektyviai bendradarbiaujantį atvirąjį mokslą užtikrinančių iniciatyvų tinklą. Europos atvirojo mokslo debesies programos vykdymo metu siekiama integruoti esamas mokslo duomenų infrastruktūras ir parodyti, kokią naudą aukštasis mokslas ir inovacijų kūrėjai gauna suvienydami pajėgumus ir iniciatyvas.
Konferenciją organizavusių iniciatyvų EGI, EUDAT, GEANT, OpenAIRE, PRACE ir RDA Europe atstovai aptarė bendradarbiavimo perspektyvas, kuriant Europos atvirojo mokslo debesį. Buvo aptartos infrastruktūrų, tinklų ir programų susiejimo bei bendradarbiavimo galimybės. Kalbėta apie vartotojams skirtų mokymų poreikį, gerąją praktiką duomenų valdymo srityje, aptarti klausimai susiję su atvirojo mokslo nuostatomis, procesais. Daug diskusijų sulaukė klausimai dėl priemonių, padedančių pašalinti mokslinius, techninius ir kultūrinius barjerus įgyvendinant atvirojo mokslo iniciatyvas Europoje.
Konferencijoje dalyvavęs Europos Komisijos atstovas Jean-David Malo akcentavo vieną iš prioritetinių tikslų – siekį lyderiauti superkompiuterių srityje (HPC – Hight Performace Computing). Superkompiuterių ekosistemos sukūrimas yra svarbus tyrėjams vykdantiems mokslinius tyrimus, kurių rezultatų analizei reikalingi itin galingi superkompiuteriai. Šiam tikslui įgyvendinti didelis dėmesys buvo skiriamas prioritetų išgryninimui, Europos Komisijos programų veiklų koordinavimui, superkompiuterių ekosistemos užtikrinimui, naujų instrumentų diegimui ir glaudžiam Europos Sąjungos šalių ir infrastruktūrų bendradarbiavimui. 2019-2026 m. Europos Komisija superkompiuterių įsigijimui ir sistemų įdiegimui ketina skirti 1 mlrd. eurų.
Itin daug dėmesio sulaukė Acheno technikos universiteto (Vokietija) profesorės Katrin Amunts pranešimas apie didžiųjų duomenų keliamus iššūkius, su kuriais profesorė ir kiti mokslininkai susiduria vykdant Žmogaus smegenų projektą (Human Brain Project). Anot prof. dr. Katrin Amunts, atliekant žmogaus smegenų tyrimus ir siekiant iššifruoti 86 milijardų nervų ląstelių, kurios tarpusavyje suformuoja sudėtingus ryšius, svarbu yra taikyti naujus tyrimų metodus. Žmogaus smegenų projekto vykdymo metu kuriama europinė infrastruktūra, kuri užtikrina tyrėjų atstovaujančių skirtingas disciplinas bendradarbiavimą debesyse. Tyrimų rezultatų analizei pasitelkiant superkompiuterius atsiveria naujos perspektyvos žmogaus smegenyse vykstančių procesų iššifravimui.
Konferencijoje dalyvavo bibliotekos direktorė dr. Gintarė Tautkevičienė ir vyresnioji informacijos vadybininkė Rasa Dovidonytė. Jos pristatė mokslo duomenų valdymo modulio rengimo iniciatyvą Kauno technologijos universitete.
Daugiau informacijos apie konferenciją https://www.digitalinfrastructures.eu/