Moksliniai duomenys

Moksliniai duomenys – tai bet kokia informacija, kuri buvo surinkta vykdant stebėjimus, apklausas, atliekant eksperimentus ir kitų tyrimų metu bei naudojama originalių mokslinių tyrimų rezultatams patvirtinti. Moksliniai duomenys taip pat apima pirminius duomenis, kurie renkami naudojant sensorius, instrumentus, prietaisus, atliekant stebėjimus ir apklausas, naudojant kitus duomenų rinkimo būdus.

Mokslinių duomenų valdymas – tai efektyvus ir tinkamas mokslinių duomenų tvarkymas viso mokslinio tyrimo projekto metu ir po jo. Tai labai svarbi bet kurio mokslinių tyrimų dalis, kuri apima efektyvų ir produktyvų mokslinių duomenų rinkimą, saugojimą, naudojimą, bendrinimą ir išsaugojimą.

Duomenų gyvavimo ciklas, parengta pagal RDMkit

KTU atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų nuostatai apibrėžia KTU darbuotojų ir studentų mokslo publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų skelbimo atvirojoje prieigoje pagrindinius principus, reikalavimus ir atsakomybes.

FAIR principai

FAIR principai

Viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų duomenys turi būti tvarkomi laikantis FAIR principų.

FAIR principai (angl. Findable, Accessible, Interoperable, and Reusable) – nurodo savybes, kuriomis turėtų pasižymėti mokslinių tyrimų duomenys: surandami, prieinami, sąveikūs ir prieinami pakartotiniam naudojimui saugioje ir patikimoje aplinkoje.

Findability (duomenų surandamumas) – metaduomenys turi būti išsamūs, su nuolatiniais unikaliaisiais identifikatoriais, nuskaitomi automatinėmis ir neautomatinėmis priemonėmis;

Accessibility (duomenų prieinamumas) – turi būti naudojami nuolatiniai identifikatoriai ir standartiniai žiniatinklio protokolai, gali būti naudojamos ir kitos autentifikavimo ir autorizavimo priemonės;

Interoperability (duomenų sąveikumas) – turi būti naudojami tarptautinių mokslo bendruomenių nustatytos ontologijos ir terminų žodynai. Duomenys ir (ar) jų metaduomenys turi būti 4 papildyti nuorodomis į kitus duomenis, kartu paaiškinant santykį su šaltiniais, į kuriuos pateikiamos nuorodos, ir pateikiami naudojant standartinę išteklių aprašymo struktūrą;

Reusability (pakartotinis duomenų naudojimas) – turi būti naudojami išsamūs metaduomenys, standartinės atvirojo turinio ir atvirosios programinės įrangos duomenų naudojimo licencijos, išsami informacija apie duomenų kilmę ir gavybos būdus. Duomenys ir (ar) jų metaduomenys turi būti aprašomi laikantis specifinėje mokslo srityje priimtų standartų, jei tokie yra sukurti.

Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų įgyvendinama pagal principą „kiek įmanoma, atviri, kiek būtina, uždari“. Duomenys, kurie atitinka FAIR principus, nebūtinai yra atviri (dėl asmens duomenų apsaugos, etikos reikalavimų ir pan.).

Naudingos nuorodos:

FAIR principai (anglų k.)
OpenAIRE From principles to practice (VIDEO)

Duomenų valdymo planas

Duomenų valdymo planas

Duomenų valdymo planas – mokslinių tyrimų duomenų gavimo, kaupimo, saugojimo ir prieinamumo dokumentas, kuriame nurodoma, kaip duomenys bus tvarkomi mokslinio tyrimo metu ir saugomi jam pasibaigus. Sąvokos ir terminai.

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. KTU doktorantai pirmaisiais studijų metais, bet ne vėliau kaip iki metinės atestacijos pradžios, įsipareigoja parengti ir Universiteto Akademinėje informacinėje sistemoje pateikti duomenų valdymo planą, kuris yra peržiūrimas ir tvirtinamas doktoranto mokslinio vadovo.

Duomenų valdymo planas (DVP, angliškai “data management plan”, DMP) – esminis mokslinio tyrimo proceso etapas, kadangi jis padeda užtikrinti, jog tyrimo duomenys būtų tikslūs, išsamūs, patikimi ir saugūs tiek tyrimo metu, tiek jam pasibaigus.

Vėlesnių tyrimo etapų rezultatų kokybė tiesiogiai priklauso nuo pastangų, įdėtų planavimo fazėje, todėl kruopštus ir apgalvotas pasirengimas yra būtinas siekiant užtikrinti mokslinio darbo patikimumą.

Mokslinių duomenų valdymas turėtų būti nuosekliai vykdomas viso tyrimo metu. Tyrėjas privalo iš anksto apibrėžti duomenų prieigos, saugojimo ir viešinimo sąlygas, taip pat nuolat peržiūrėti ir atnaujinti duomenų valdymo planą, atsižvelgiant į tyrimo eigoje kintančius poreikius ir aplinkybes. Daugiau informacijos.

Ką būtina nurodyti duomenų valdymo plane?

Pagal KTU patvirtintą Duomenų valdymo plano struktūrą aprašoma:

Kaip ir kokius tyrimų duomenis kursite arba rinksite? (1 punktas)
Kaip bus tvarkomi/dokumentuojami (meta)duomenys? (2 punktas)
Kaip duomenys bus saugomi tyrimo vykdymo ir analizės etape? (3 punktas)
Kokie galimi etiniai ir teisiniai klausimai? (4 punktas)
Kaip duomenys bus saugomi ir prieinami ilguoju laikotarpiu, kai jūsų tyrimas bus baigtas? (5 punktas)
Kokios ir kieno atsakomybės bei nuosavybės teisės? (6 punktas)

RDA Lietuvoje

Mokslinių duomenų aljansas (angl. Research Data Alliance – RDA) – pasaulinė organizacija, kurią 2013 m. įsteigė Europos Komisija, JAV Nacionalinis mokslo fondas, Nacionalinis standartų ir technologijos institutas bei Australijos vyriausybės inovacijų departamentas. Šios bendruomenių vadovaujamos organizacijos misija – kurti socialinius ir techninius tinklus, įgalinančius atvirą dalijimąsi duomenimis ir jų pakartotinį naudojimą. Sparčiai auganti tarptautinio koordinavimo ir bendradarbiavimo iniciatyva įneša svarų indėlį į Europos atvirojo mokslo debesijos (angl. European Open Science Cloud – EOSC) kūrimą.

Kauno technologijos universitetas yra viena iš institucijų, skatinančių Tyrimų duomenų aljanso veiklų plėtrą Europoje. Mokslinių tyrimų duomenų aljanso veiklų nacionalinis koordinavimas paremtas grupės ekspertų, atstovaujančių Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Kauno technologijos universitetą, Vilniaus universitetą, tarptautinę organizaciją „Elektroninė informacija bibliotekoms” (angl. Electronic Information for Libraries – EIFL), bendradarbiavimu. Šios grupės ekspertų veikla orientuota į mokslinių tyrimų duomenų valdymo veiklų skatinimą Lietuvoje, siekiant adaptuoti ir įgyvendinti Tyrimų duomenų aljanso rekomendacijas, tobulinti teisinę bazę ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą, skleisti pažangią mokslo duomenų valdymo praktiką Lietuvoje.

RDA ištekliai ir rekomendacijos

Duomenų valdymo plano kūrimo įrankiai

Duomenų valdymo plano kūrimo įrankiai

Rengiant Duomenų valdymo planą, verta pasinaudoti nemokamais įrankiais, kurie padeda:

Parengti struktūruotą planą, kaip bus elgiamasi su tyrimų duomenimis;
Atitikti finansuotojų reikalavimus (pvz., LMT, Horizon Europe);
Užtikrinti duomenų saugumą, prieinamumą ir pakartotinį naudojimą.

Populiariausi:

Mokymai

Mokymai:

Kaip parengti mokslinių tyrimų duomenų valdymo planą

Nuorodos:

Įvykiai, renginiai

Duomenų anonimizavimo seminarų ciklas 2023

McGill universiteto (Kanada), skaitmeninių tyrimų paslaugų cento darbuotojai, parengė seminarų ciklą, kurio tikslas – suteikti tyrėjams teorinių ir praktinių žinių apie duomenų anonimizavimą ir neskelbtinų duomenų tapatybės panaikinimą, siekiant skatinti ir palengvinti duomenų deponavimą ir dalijimosi duomenimis geriausią praktiką.

Čia rasite šio seminaro įrašus, pateiktis anglų ir prancūzų kalbomis.

Internetinis seminaras „Duomenų valdymo konsultacija projektų vadovams“ 2021 m. balandžio 2 d.

2021 m. balandžio 2 d. vyko internetinis seminaras „Duomenų valdymo konsultacija projektų vadovams“. Seminaro pateiktys ir vaizdo įrašas.

Internetinis seminaras „Atvirojo mokslo ir tyrimų duomenų aktualijos”

2020 m. birželio 1 d. (pirmadienį) 10.00 val. vyko internetinis seminaras „Atvirojo mokslo ir tyrimų duomenų aktualijos“, skirtas mokslo administratoriams, mokslininkams, tyrėjams ir doktorantams. Renginyje aptarti Europos atvirojo mokslo debesijos kūrimo ir mokslo duomenų valdymo klausimai.

Seminaro pateiktys ir vaizdo įrašai:

Įvadinė dalis
Moderatorė – doc. dr. Gintarė Tautkevičienė, OpenAIRE nacionalinio atvirosios prieigos pagalbos centro vadovė, Kauno technologijos universiteto Bibliotekos direktorė.
Vaizdo įrašas.
Europos atvirojo mokslo politika ir Europos atvirojo mokslo debesis
Aušra Gribauskienė, Europos atvirojo mokslo debesies valdymo tarybos narė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo skyriaus vyriausioji specialistė.
Vaizdo įrašas.
Tyrimų duomenų aljansas: pagalba tyrėjams
Dr. Ieva Cesevičiūtė
Tyrimų duomenų aljanso nacionalinė koordinatorė Lietuvoje, Kauno technologijos universiteto Mokslinės informacijos skyriaus vadovė.
Vaizdo įrašas.
Atvira kristalografinė duomenų bazė COD. FAIR duomenų pateikimas gamtos moksluose
Prof. dr. Saulius Gražulis, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Vaizdo įrašas.
FAIR duomenys socialinių ir humanitarinių mokslų atstovams
Dr. Vaidas Morkevičius, Kauno technologijos universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Mokslo duomenų valdymo seminaras

2020 m. kovo 5 d. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto konferencijų salėje vyko mokslo duomenų valdymo seminaras. Praktinio seminaro metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Tyrimų duomenų aljanso (angl. Research Data Alliance) sukurta duomenų valdymo informacine priemone „23 naudingi ištekliai“ ir galimybėmis ją pritaikyti savo poreikiams. Seminarą vedė dr. Mijke Jetten (Radboud universitetas, Nyderlandai), projekto 23 Things Revisited: Field Guides to Research data Management vadovė. Seminaras skirtas – mokslininkams, tyrėjams, mokslo administratoriams, akademinių bibliotekų atstovams.

Seminaro skaidrės

Seminaras „Mokslinių tyrimų duomenų valdymas: pirmieji paramos mokslininkui žingsniai”

2019 m. spalio 30 d. Kauno technologijos universiteto Auloje vyko seminaras „Mokslinių tyrimų duomenų valdymas: pirmieji paramos mokslininkui žingsniai”. Šio seminaro tikslas – pasiūlyti akademinių institucijų vadybininkams, mokslo administratoriams, akademinių bibliotekų atstovams sprendimus, kaip padėti mokslininkams tvarkyti ir skelbti mokslinių tyrimų duomenis. Renginyje aptarta, kas yra efektyvi parama mokslinių tyrimų duomenų valdymo klausimais, iš ko ji susideda, kurie jos elementai gali būti perimti ir pritaikyti institucijoje, kaip paskatinti mokslininkus naudotis sukurtais įrankiais.

Seminaro lektoriai – dr. Marta Teperek, dr. Santosh Ilamparuthi (Delfto technologijos universitetas), dr. Shalini Kurapati (Turino politechnikos universitetas).

Seminaro skaidres rasite čia.

Focus on Open Science renginys mokslininkams, tyrėjams, mokslo administratoriams, akademinių bibliotekų atstovams

2019 m. spalio 29 d., Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje vyko renginys mokslininkams, tyrėjams, mokslo administratoriams, akademinių bibliotekų atstovams. Renginyje aptarta Europos atvirojo mokslo debesijos, mokslo vertinimo, mokslo duomenų valdymo gebėjimų ugdymo, mokslinės komunikacijos kaitos ir kiti su atviruoju mokslu susiję klausimai. Renginys yra tarptautinės iniciatyvos „Focus on Open Science” dalis.

Transliacijos vaizdo įrašas.

Duomenų valdymo seminaras skirtas doktorantams ir jauniesiems mokslininkams

2019-04-03 Kauno technologijos universiteto Centrinėje bibliotekoje vyko praktinis seminaras atvirųjų duomenų ir duomenų valdymo klausimais, skirtas doktorantams ir jauniesiems mokslininkams.

Seminaro lektorės – atvirosios prieigos ekspertės, projekto FOSTER komandos narės Gwen Franck (EIFL) ir Helene Brinken (Getingeno universitetas)(http://www.eifl.net/meet-the-team).

Seminaras “Open Science Trainer Bootcamp”

2019-04-02 Kauno technologijos universiteto Centrinėje bibliotekoje vyko praktinis seminaras “Open Science Trainer Bootcamp”. Seminaro lektorės – atvirosios prieigos ekspertės, projekto FOSTER komandos narės Gwen Franck (EIFL) ir Helene Brinken (Getingeno universitetas)(http://www.eifl.net/meet-the-team).

Praktiniai bibliotekos mokymai doktorantams

2019 m. vasario 14-15 d. vyko praktiniai bibliotekos mokymai doktorantams.

Mokymų programa.

Mokymų skaidrės:

Mokslinės informacijos paieška
Informacijos tvarkymo programa Mendeley
Kaip parengti mokslinį straipsnį?
Atviroji prieiga prie mokslo duomenų ir publikacijų
Mokslo duomenų valdymas, FAIR’ duomenys

Informacinis renginys Horizontas 2020 programos projektų vykdytojams dėl atvirųjų duomenų projektinėje veikloje

„Informacinis renginys Horizontas 2020 programos projektų vykdytojams dėl atvirųjų duomenų projektinėje veikloje“. Kauno technologijos universitetas. 2018 m. birželio 13 d.

Europos Komisijos ir Lietuvos mokslo tarybos atvirosios prieigos politika. Pranešėja – doc. dr. Gintarė Tautkevičienė
Praktiniai žingsniai įgyvendinant atvirosios prieigos reikalavimus: mokslo publikacijos.
Duomenų archyvai ir mokslo duomenų valdymo planai.

Practising FAIR and Open Data Management

2018 m. balandžio 19-20 d. vyko universiteto doktorantams ir pagrindiniams tyrėjams skirtas praktinis atvirųjų mokslo duomenų valdymo seminaras „Practising FAIR and Open Data Management”, kurį vedė duomenų valdymo ekspertės Elly Dijk ir dr. Marjan Grootveld iš Nyderlandų organizacijos „Data Archiving and Networked Services“ (DANS). Seminaras organizuojamas kaip projekto OpenAIRE2020 veiklų dalis. Renginio kalba – anglų. Seminaro vaizdo įrašas.

„OpenCon“ 2017 Lietuva: atvirieji mokslo duomenys ir atvirasis mokslas

2017 m. spalio 23 d. vykusios „OpenCon“ 2017 Lietuva: atvirieji mokslo duomenys ir atvirasis mokslas konferencijos (konferencija vyko tarptautinės atvirosios prieigos savaitės metu) vaizdo įrašas ir pateiktys:

„Atvirasis mokslas – priemonė mokslinei kompetencijai“. Pranešėja – Aušra Gribauskienė (Švietimo ir mokslo ministerija)
„Europos atvirojo mokslo debesis ir jo duomenys“. Pranešėja – prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė (Lietuvos mokslo taryba)
„Lietuvos HSM duomenų archyvas: kas tai ir kodėl jo reikia Lietuvai“. Pranešėjas – dr. Vaidas Morkevičius (Kauno technologijos universitetas)
„MIDAS: galimybės įgyvendinti atvirojo mokslo idėjas“. Pranešėjos – Irena Krivienė ir dr. Žibutė Petrauskienė (Vilniaus universiteto biblioteka)
„Mokslo duomenų valdymo kompetencijos ugdymas doktorantūros studijose“. Pranešėjos – doc. dr. Gintarė Tautkevičienė ir dr. Ieva Cesevičiūtė (Kauno technologijos universiteto biblioteka)
„Piliečių mokslas – daugiau nei duomenų ir mokslo atvėrimas“. Pranešėja – Eglė Marija Ramanauskaitė (Žmonių kompiuterijos institutas)
„Bendrinė darbo procesų aprašo kalba“. Pranešėjas – Michael R. Crusoe (projekto „Common Workflow Language vadovas“)
„Technologijos atviram mokslui: Python, Jupyter, WebApi ir BlockChain“. Pranešėjas – Aidis Stukas
„Mokslininkų požiūris ir praktikos, susijusios su atviruoju mokslu: pagrindinės išvados iš OpenUp apklausos“. Pranešėjas – Vilius Stančiauskas (Tyrimų vadovas ir vyresnysis analitikas, Viešosios politikos ir vadybos institutas).
„Atviros susietos duomenų bazės kalnakasybos pramonėje“. Pranešėjas – prof. dr. Saulius Gražulis (Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas).