Europos atvirojo mokslo debesija

Europos atvirojo mokslo debesija (European Open Science Cloud, EOSC) – mokslinių tyrimų infrastruktūras integruojanti aplinka, siekianti užtikrinti atvirą prieigą tyrėjams prie duomenų ir visų tyrimo procesą apimančių paslaugų, nuo duomenų paieškos ir gavybos iki talpinimo, tvarkymo, analizės ir pakartotinio naudojimo.

Europos atvirojo mokslo debesija (EOSC) EOSC tikslas – suteikti Europos Sąjungai globalaus lyderio vaidmenį mokslo duomenų valdymo srityje ir užtikrinti, kad Europos mokslininkai gautų maksimalią naudą iš duomenimis grįsto mokslo.

EOSC yra dalis Europos debesijos iniciatyvos (European Cloud Initiative), įkurtos 2016 m. ir suteikiančios Europos mokslui, pramonei ir valdžios institucijoms šias galimybes:

• Aukščiausio lygmens duomenų infrastruktūrą duomenų talpinimui ir tvarkymui
• Sparčią sąsają duomenų keitimuisi ir perkėlimui
• Galingą kompiuteriją duomenų apdorojimui

Prieigai prie EOSC sukurtas portalas EOSC EU Node, kuris vienija įvairių disciplinų ir šalių mokslo duomenis, talpinamus laikantis FAIR principų (daugiau apie FAIR skaitykite čia). Plačiau apie EOSC EU Node teikiamas paslaugas – Europos atvirojo mokslo debesijos EU Node puslapyje.

Atviroji prieiga prie publikacijų

Ypač didelis dėmesys bibliotekose skiriamas atvirajai prieigai prie publikacijų ir atvirajai prieigai prie mokslo duomenų.

Atviroji prieiga prie mokslinių publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų skatina:

• naudoti ankstesnius tyrimų rezultatus,
• stiprinti mokslininkų bendradarbiavimą ir išvengti pasikartojančių tyrimų,
• paspartinti inovacijas,
• įtraukti gyventojus ir visuomenę.

Atvirosios prieigos nauda:

Atvirosios prieigos įgyvendinimo modeliai:

Atvirosios prieigos talpykla – tai elektroninės mokslinės informacijos infrastruktūra, kurioje saugomi ir atveriami mokslo leidiniai ir / ar su jais susiję ar atskirai pateikti duomenų rinkiniai, kartu pateikiant metaduomenis ar kitus mokslinių tyrimų rezultatus. Talpyklos gali būti tarptautinės, nacionalinės arba institucinės, daugiadisciplinės, teminės ar specializuotos.

Atvirosios prieigos talpyklų registre (angl. Registry of Open Access Repositories) tyrėjai gali rasti virš 5698 (2024-12-05 duomenys) užregistruotų institucinių ir teminių talpyklų, kuriose galima talpinti publikacijas. Institucinės talpyklos dažniausiai yra administruojamos mokslo institucijų, tam kad mokslinius tyrimus vykdanti tyrėjų bendruomenė galėtų dalintis mokslinių tyrimų rezultatais. Temines talpyklas dažniausiai administruoja mokslinės bendruomenės nariai, tokiose talpyklose talpinamos konkrečios mokslo krypties publikacijos. Publikacijų talpyklos visada buvo alternatyvus būdas užtikrinti prieigą prie mokslinių publikacijų tuomet, kai prieiga prie pirminio šaltinio nėra suteikiama.

Per pastaruosius keletą metų atvirosios prieigos žurnalų skaičius sparčiai išaugo, tad tyrėjai įgijo didesnę pasirinkimo laisvę, kur publikuoti mokslinių tyrimų rezultatus. Atvirosios prieigos žurnalų registre Directory of Open Access Journals (DOAJ) užregistruota daugiau nei 21 000 mokslo žurnalų ir 96 Lietuvos žurnalai (2024-12-05 duomenys). Atvirosios prieigos žurnalai turi ne tik užtikrinti atvirąją prieigą prie turinio, bet ir jį licencijuoti suteikiant sąlygas pernaudojimui. Didžiojoje daugumoje DOAJ registre užregistruotų žurnalų netaiko straipsnio publikavimo mokesčio, daugiau informacijos apie atliktą tyrimą čia.

Directory of Open Access Books – atvirosios prieigos knygų registras, virš 87 500 knygų (2024-12-05 duomenys) atvirojoje prieigoje.

Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa) yra nacionalinė Švietimo ir mokslo ministerijos ir visų Lietuvos akademinių institucijų atvirosios prieigos talpykla, kurioje kaupiami ir viešai prieigai teikiami mokslo ir studijų dokumentai ir / arba jų metaduomenys. eLABa konsorciumui priklauso 41 institucija (universitetai, institutai ir mokslo centrai).

Planas S

2018 m. rugsėjo 8 d. nacionalinių mokslinių tyrimų finansuojančių institucijų grupė, remiama Europos Komisijos ir Europos mokslo tarybos (angl. European Research Council, ERC) paskelbė Koalicijos S (angl. cOAlition S) įkūrimą. Šia iniciatyva siekiama užtikrinti neatidėliotiną atvirąją prieigą prie mokslo publikacijų. Tikslui pasiekti parengtas Planas S (angl. Plan S), kurį sudaro 10 principų.

Koalicija S įgyvendins veiksmų planą, siekdama įgyvendinti šį tikslą:
„Nuo 2021 m., visos mokslinės publikacijos, kurios buvo finansuotos nacionalinės, regioninės ar tarptautinės mokslo tarybos ir finansavimo įstaigų privalo būti publikuotos atvirosios prieigos žurnaluose, atvirosios prieigos platformose ar joms turi būti suteikiama neatidėliotina prieiga atvirosios prieigos talpyklose, netaikant embargo laikotarpio“.
Koalicijos S įkūrėjai (grupė, kurią sudaro nacionalinės mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos ir labdaros fondai) nusprendė kartu su Europos Komisija ir Europos mokslo taryba bendrai įgyvendinti 10 plano S principų. Viešos ir privačios mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos iš viso pasaulio yra kviečiamos prisijungti prie Koalicijos S. Tyrimus finansuojančių institucijų atstovai, kurie norėtų prisijungti prie iniciatyvos gali kreiptis čia.
Daugiau informacijos apie Planą S.

Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų

Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų – tai nemokama ir nevaržoma prieiga internete prie mokslo tyrimų duomenų ir metaduomenų. Jei mokslo publikacija skelbiama mokslinių tyrimų duomenų pagrindu – metaduomenys turi būti atverti ir susieti kartu su mokslo publikacija. Tokie duomenys yra viešai prieinami arba saugomi autorių teisių ir turi atvirąją licenciją, suteikiančią prieigą ir leidžiančią pakartotinai panaudoti, pasitelkti kitiems tikslams, adaptuoti ir platinti konkrečiomis sąlygomis.

Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų suteikia visiems dalyviams nemokamai, neatidėliojant arba kuo greičiau, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą, tautybę, rasę, amžių, lytį, pajamas, socialines ir ekonomines aplinkybes, karjeros etapą, mokslo sritį, kalbą, religiją, negalią, etninę priklausomybę, migranto statusą ir jokius kitus požymius. Atvirieji mokslinių tyrimų duomenys vartotojui yra prieinami patogiu, žmonių ir mašinų skaitomu ir pritaikomu formatu, laikantis gero duomenų valdymo ir tvarkybos principų, visų pirma laikantis FAIR principų (angl. Findable, Accessible, Interoperable, and Reusable – randami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami). Daugiau apie FAIR principus skaitykite Duomenų valdymo skyriuje.

Duomenys turi būti saugomi patikimoje duomenų talpykloje, jiems turi būti suteiktas nuolatinis identifikatorius. Tiek duomenų rinkiniai, tiek ir jų metaduomenys atveriami mokslo ir studijų institucijos arba finansuojančios institucijos nustatytu metu, būdu ir sąlygomis (lygiais).

Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų įgyvendinama laikantis principo „kiek įmanoma, atviri, kiek būtina, uždari“. Kitaip tariant, duomenys, atitinkantys FAIR principus, nebūtinai bus atviri. Duomenims gali būti taikomi skirtingi atvėrimo lygiai:

• atviri nuo įkėlimo į talpyklą (nedelsiant),
• laikinai uždari ir atveriami po nustatyto laikotarpio (taikomas embargo),
• atveriami pagal prašymą, įvertinus duomenų naudojimo tikslus.

Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų metaduomenų

Metaduomenimis vadinama bet kokia informacija, apibūdinanti duomenis. Jie gali būti bendro pobūdžio (antraštė, autorius, sukūrimo data, failo formatas ir dydis), arba specifiniai, būdingi tam tikros rūšies duomenims (pvz., geografinės koordinatės). Metaduomenys palengvina duomenų suradimą, naudojimą ir valdymą.

Metaduomenys kuriami laikantis tam tikrų taisyklių, vadinamų metaduomenų standartu. Bendro pobūdžio metaduomenų standartai tinka įvairių mokslo šakų duomenis aprašyti (pvz., Dublin Core, DataCite, CERIF ir kt.).

Mokslinių tyrimų duomenys gali būti neatveriami dėl įvairių priežasčių (pvz., asmens duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės, komercinių / profesinių / valstybės paslapčių, nacionalinio saugumo ir kt.), tačiau metaduomenys visais atvejais privalo būti atviri. Metaduomenys taip pat turi išlikti pasiekiami ir po duomenų sunaikinimo.

Parengta pagal: LMT Atvirosios prieigos tvarkos aprašą, UNESCO rekomendaciją dėl atvirojo mokslo.

Nacionaliniai atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvai:

Pasaulinės duomenų talpyklos:

Duomenų žurnalai:

Naudingos nuorodos:

• Įvairių duomenų publikavimo būdų apžvalga Expert tour guide on Data Management.
• Open Data Handbook – atvirųjų duomenų vadovėlis.
• Internetiniai seminarai, kursai apie mokslo duomenų valdymą: DataOne; Coursera; MANTRA; OpenAIRE internetinis seminaras apie mokslo duomenų valdymą.

Mokslo duomenų valdymas

Mokslinių tyrimų duomenų valdymas – mokslinių duomenų ir susijusių aprašomųjų metaduomenų kūrimas, saugojimas ir dalijimasis jais, siekiant išsaugoti duomenų tinkamumą ir patikimumą, atsižvelgiant į konfidencialumo ir duomenų apsaugos problemas visą duomenų naudojimo laikotarpį.

Daugiau informacijos apie mokslo duomenų valdymą rasite čia.

Piliečių mokslas

Piliečių mokslas (angl. Citizen Science) leidžia visuomenės nariams, kurie nėra profesionalūs mokslininkai, įvairiapusiškai dalyvauti mokslinėje veikloje nuo tyrimui reikalingų duomenų rinkimo ir analizės, tyrimo rezultatų viešinimo iki tyrimo problemos formulavimo. Piliečių mokslas atveria galimybes bendradarbiaujant mokytis ir kurti moksliškai raštingą visuomenę, kurti poreikius atliepiančias inovacijas, skatina dalytis turimais ištekliais ir tvariai spręsti problemas.

Daugiau informacijos apie piliečių mokslą rasite čia.

Įvykiai

„Bibliotekos, stiprinančios piliečių mokslą: LibOCS projekto patirtis“

2024 m. birželio 11 d. KTU miestelio bibliotekoje (Studentų g. 48, Kaunas) vyko renginys, skirtas pasidalinti Erasmus+ projekto „Universitetų bibliotekos, stiprinančios akademinės bendruomenės ir visuomenės ryšį per pilietinį mokslą Baltijos šalyse (LibOCS)“ nuveiktais darbais, pasiektais rezultatais, pasidalinti išmoktomis pamokomis ir ateities įžvalgomis.
Pagrindinės temos:

• Kaip paskatinti visuomenės įsitraukimą į piliečių mokslo projektus Baltijos šalyse?
• Koks bibliotekų vaidmuo vykdant piliečių mokslo projektus ir skatinant visuomenės įsitraukimą?
• Ar bibliotekos pasiruošusios inicijuoti ir / ar vykdyti piliečių mokslo projektus?

KTU bibliotekos nuotolinis seminaras „Raktas į mokslo žinias: atvirojo mokslo perspektyvos“

Spalio 21 dieną KTU biblioteka, minėdama Atvirosios prieigos savaitę, surengė nuotolinį seminarą „Raktas į mokslo žinias: atvirojo mokslo perspektyvos“ („Unlocking Knowledge: Perspectives on Open Science“). Renginys vyko anglų kalba.

• EIFL atvirosios prieigos programos projektų koordinatorė Milica Ševkušic pristatė, kaip atvirasis mokslas užtikrina mokslo žinių matomumą ir prieinamumą, kodėl tai svarbu, kokie atvirojo mokslo įrankiai lengvai ir paprastai prieinami jauniesiems tyrėjams. Pranešimo vaizdo įrašas.
• Belgrado universiteto Vincos branduolinių mokslų instituto bibliotekos atstovas Obrad Vučkovac pasidalino vertingomis įžvalgomis apie tai, kokią įtaką mokslo kokybei daro tinkamas mokslinių tyrimų duomenų valdymas. Pranešimo vaizdo įrašas.
• Varšuvos universiteto Tarpdisciplininio matematinio ir kompiuterinio modeliavimo centro specialistė Agnieszka Cybulska-Phelan papasakojo apie mokslinių tyrimų duomenų vadybininko veiklas ir iššūkius. Pranešimo vaizdo įrašas.
• Mokslinės informacijos skyriaus vadovė Aistė Pranckutė priminė KTU bendruomenės nariams apie bibliotekos teikiamą pagalbą mokslininkams, organizuojamus mokymus ir siūlomas konsultacijas įvairiais klausimais mokslinės komunikacijos srityje. Pranešimo vaizdo įrašas.

Focus on Open Science renginys mokslininkams, tyrėjams, mokslo administratoriams, akademinių bibliotekų atstovams

2019 m. spalio 29 d., Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje vyko renginys mokslininkams, tyrėjams, mokslo administratoriams, akademinių bibliotekų atstovams. Renginyje aptarta Europos atvirojo mokslo debesijos, mokslo vertinimo, mokslo duomenų valdymo gebėjimų ugdymo, mokslinės komunikacijos kaitos ir kiti su atviruoju mokslu susiję klausimai. Renginys yra tarptautinės iniciatyvos „Focus on Open Science” dalis.

Tiesioginė transliacija.

„Informacinis renginys Horizontas 2020 programos projektų vykdytojams dėl atvirųjų duomenų projektinėje veikloje“
Kauno technologijos universitetas. 2018 m. birželio 13 d.

• Europos Komisijos ir Lietuvos mokslo tarybos atvirosios prieigos politika. Pranešėja – doc. dr. Gintarė Tautkevičienė
• Praktiniai žingsniai įgyvendinant atvirosios prieigos reikalavimus: mokslo publikacijos.
• Duomenų archyvai ir mokslo duomenų valdymo planai.

Practising FAIR and Open Data Management

2018 m. balandžio 19-20 d. vyko universiteto doktorantams ir pagrindiniams tyrėjams skirtas praktinis atvirųjų mokslo duomenų valdymo seminaras „Practising FAIR and Open Data Management”, kurį vedė duomenų valdymo ekspertės Elly Dijk ir dr. Marjan Grootveld iš Nyderlandų organizacijos „Data Archiving and Networked Services“ (DANS). Seminaras organizuojamas kaip projekto OpenAIRE2020 veiklų dalis. Renginio kalba – anglų. Seminaro vaizdo įrašas.

„OpenCon“ 2017 Lietuva: atvirieji mokslo duomenys ir atvirasis mokslas

2017 m. spalio 23 d. vykusios  „OpenCon“ 2017 Lietuva: atvirieji mokslo duomenys ir atvirasis mokslas konferencijos (konferencija vyko tarptautinės atvirosios prieigos savaitės metu) vaizdo įrašas ir pateiktys:

• „Atvirasis mokslas – priemonė mokslinei kompetencijai“. Pranešėja – Aušra Gribauskienė (Švietimo ir mokslo ministerija)
• „Europos atvirojo mokslo debesis ir jo duomenys“. Pranešėja – prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė (Lietuvos mokslo taryba)
• „Lietuvos HSM duomenų archyvas: kas tai ir kodėl jo reikia Lietuvai“. Pranešėjas – dr. Vaidas Morkevičius (Kauno technologijos universitetas)
• „MIDAS: galimybės įgyvendinti atvirojo mokslo idėjas“. Pranešėjos – Irena Krivienė ir dr. Žibutė Petrauskienė (Vilniaus universiteto biblioteka)
• „Mokslo duomenų valdymo kompetencijos ugdymas doktorantūros studijose“. Pranešėjos – doc. dr. Gintarė Tautkevičienė ir dr. Ieva Cesevičiūtė (Kauno technologijos universiteto biblioteka)
• „Piliečių mokslas – daugiau nei duomenų ir mokslo atvėrimas“. Pranešėja – Eglė Marija Ramanauskaitė (Žmonių kompiuterijos institutas)
• „Bendrinė darbo procesų aprašo kalba“. Pranešėjas – Michael R. Crusoe (projekto „Common Workflow Language vadovas“)
• „Technologijos atviram mokslui: Python, Jupyter, WebApi ir BlockChain“. Pranešėjas – Aidis Stukas
• „Mokslininkų požiūris ir praktikos, susijusios su atviruoju mokslu: pagrindinės išvados iš OpenUp apklausos“. Pranešėjas – Vilius Stančiauskas (Tyrimų vadovas ir vyresnysis analitikas, Viešosios politikos ir vadybos institutas).
• „Atviros susietos duomenų bazės kalnakasybos pramonėje“. Pranešėjas – prof. dr. Saulius Gražulis (Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas)

Tarptautinė konferencija „Akademinė biblioteka ir atvirasis mokslas“

2016 m. gruodžio 6 d. vykusios tarptautinės konferencijos „Akademinė biblioteka ir atvirasis mokslas” vaizdo įrašas ir pateiktys:

• „AP2020: kodėl šiuolaikinei prenumeratos sistemai reikia esminės transformacijos“. Pranešėja Dr. Ralf Schimmer (Makso Planko skaitmeninė biblioteka)
• „LMT atvirosios prieigos politika: svarbiausios gairės ir jų taikymas“. Pranešėja Prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė (Lietuvos mokslo taryba)
• „OpenAIRE: atvirojo mokslo elektroninė infrastruktūra ir politika ES mokslinių tyrimų rėmimui“. Pranešėja Iryna Kuchma (EIFL- Electronic Information for Libraries)
• „Atviroji prieiga, akademinės bibliotekos ir akademinės leidybos ateitis“. Pranešėja Elena Šimukovič (Vienos ekonomikos universitetas)
• „OpenAIRE2020: infrastruktūra ir parama atvirajam mokslui“. Pranešėjos Dr. Ieva Cesevičiūtė ir Dr. Gintarė Tautkevičienė (Kauno technologijos universitetas)
• „Mokslo centrų publikacijų rodikliai ir atviroji prieiga Web of Science duomenų bazėje“. Pranešėjos Eglė Šegždienė ir Audrė Trumpienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka)
• „Atvirųjų duomenų talpyklos ir citavimo indeksai: duomenų citavimo indeksas Web of Science duomenų bazėje“. Pranešėjas Marcin Kapczynski (Clarivate Analytics)
• „Atvirumas mokslo duomenims“. Pranešėja Dr. Lucie Boudová (Elsevier)

FOSTER seminarai

2015 m. spalio 29 d vykusio „Bandomasis OpenAIRE2020 projektas: 7BP projektų rezultatų publikavimas atvirojoje prieigoje naudojant „auksinio kelio“ galimybes. Atvirosios prieigos politika“ seminaro  vaizdo medžiaga. Pranešėjas Pablo de Castro,  Europos mokslinių bibliotekų asociacijos LIBER atstovas, OpenAIRE2020 Gold Open Access Pilot programos koordinatorius.

2015 m. spalio 29 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaro pranešimų vaizdo įrašas ir pateiktys:

• „Bandomasis OpenAIRE2020 projektas: 7BP projektų rezultatų publikavimas atvirojoje prieigoje naudojant „auksinio kelio“ galimybes. Atvirosios prieigos politika“ (anglų kalba). Pranešėjas: Pablo de Castro,  Europos mokslinių bibliotekų asociacijos LIBER atstovas, OpenAIRE2020 Gold Open Access Pilot programos koordinatorius.

2015 m. balandžio 15 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaro vaizdo įrašas ir pateiktys:

• EK atvirosios prieigos politika ir atvirosios prieigos infrastuktūra OpenAIRE2020 (doc. dr. Gintarė Tautkevičienė, Kauno technologijos universitetas).
• Nacionalinis atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvas MIDAS (projekto vadovas, prof. Gintautas Dzemyda, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas).
• Duomenų analizės įrankis DAMIS (dr. Jolita Bernatavičienė).

2016 m. kovo 31 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaro pranešimų vaizdo įrašas ir pateiktys:

• „Atvirojo mokslo nauda“ (anglų kalba). Pranešėjas: dr. Lennart Martens, Gento universiteto profesorius (Belgija).
• „Atvirasis mokslas ir kūrybinės industrijos“ (anglų kalba). Pranešėja: Gwen Frank, Kūrybinių industrijų koordinatorė Europoje, eIFL.net atvirosios prieigos koordinatorė.

2015 m. kovo 19 d. vykusio „Atvirasis mokslas jauniesiems tyrėjams: iššūkiai ir galimybės” seminaro pranešimų vaizdo įrašai:

• „Atviroji prieiga – šiuolaikinė kryptis moksle“. Pranešėja: dr. Brigita Serafinavičiūtė.
• „Sąsajos tarp atvirosios prieigos publikacijų ir atvirų tyrimų duomenų“ („Linking Open Access Research Publications with Open Research Data“). Pranešėjas: Martin Donnelly.

OpenAIRE internetiniai seminarai, pateiktys

• 2015 m. gegužės 19 d. Hagos nuotolinė konferencija skirta OpenAIRE koordinatoriams „The EC FP7 post-grant Gold Open Access Pilot“. Pranešėjas: Pablo de Castro.
• 6th OpenAIRE workshop – “Open Peer Review: Models, Benefits and Limitations” (June 2016).
• Zenodo Repository. Q&A document.
• OpenAIRE webinar on Open Research Data in H2020.

Viešosios diskusijos “Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje” dalyvių pasisakymai
2012-10-26

• Įžanginis žodis I viceministrė dr. Nerija Putinaitė, LR ŠMM
• Ar mokslininkams svarbi atviroji prieiga? I doc. dr. G. Tautkevičienė, KTU
• Ten years on from the Budapest Open Access Initiative: setting the default to open I Iryna Kuchma, EIFL atvirosios prieigos programos vadovė; anglų k.
• Lietuvos informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms plėtros 2013-2019 metų programa I Antanas Levickas, LR ŠMM
• Lietuvos mokslo tarybos nuostatos dėl atvirosios prieigos I prof. dr. Rūta Marcinkevičienė, VDU, Lietuvos mokslo taryba
• Ar jaunieji mokslininkai nori būti matomi? I dr. Vilma Petrikaitė, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga
• Mokslo institucijos, mokslininkai ir  mokslo kūrinių intelektinė nuosavybė:  iššūkiai atvirajai prieigai I prof. dr. Marija Stonkienė, VU
• Lietuvos mokslininkų publikacijos ir tyrimų duomenys atvirojoje prieigoje I dr. Žibutė Petrauskienė, VUB, LABIIMSPP konsorciumas
• Duomenų bazės „Lituanistika“ siekiamybė – atviroji prieiga I Lina Bloveščiūnienė, VDUB, Lietuvos mokslų taryba
• Lietuvos mokslo žurnalai ir jų atvirosios prieigos lygmuo I Eleonora Dagienė, VGTU leidykla „Technika“, Lietuvos mokslo periodikos asociacija
• Ar mes iš tiesų norime, kad Lietuvos mokslo produkcija atsidurtų atvirojoje prieigoje? I Emilija Banionytė, LEU biblioteka, LMBA

Atvirasis mokslas: kodėl jis man svarbus?
2012-10-18

Kauno technologijos universitetas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija ir Lietuvos mokslo periodikos asociacija organizavo seminarą Atvirasis mokslas: kodėl jis man svarbus? Seminarą vedė dr. Paweł Szczęsny, Biochemijos ir biofizikos institutas, Lenkijos mokslų akademija. Seminaro skaidrės. Tai trečiasis seminaras iš trijų seminarų ciklo, organizuotų vykdant EIFL (Electronic Information for Libraries) remiamą projektą Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis. Seminaro tikslas – supažindinti doktorantus, jaunuosius mokslininkus ir kitus tyrėjus su atvirojo mokslo iniciatyvomis, išaugusiomis galimybėmis bendrauti ir bendradarbiauti, tapti pasaulinio mokslinio tinklo nariu, būti daugiau matomiems pasaulyje.

Seminaras vyko Kauno technologijos universitete, Senato salėje.

Seminaras „Intelektinė nuosavybė, kūrybinės licencijos ir atviroji prieiga?”
2012-10-09

Seminaro programa

• Intelektinė nuosavybė ir atviroji prieiga I prof. Marija Stonkienė, VU
• Autorių teisės atvirosios prieigos leidyboje I Eleonora Dagienė, VGTU leidykla, LMPA
• Creative Commons (Kūrybinės bendrijos): licencijų suteikiamos galimybės I Jurgita Gradauskaitė, MAQS Law Firm
• Right to research coalition iniciatyva, Ką žinome apie autorių teises atvirosios prieigos leidyboje? I doc. dr. G. Tautkevičienė, KTU

Kodėl mokslininkams svarbi atviroji prieiga?
2012-10-02

Kauno technologijos universitetas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija ir Lietuvos mokslo periodikos asociacija organizavo paskaitą-diskusiją Kodėl mokslininkams svarbi atviroji prieiga? Tai pirmasis seminaras iš trijų seminarų ciklo, organizuojamų vykdant EIFL (Electronic Information for Libraries) remiamą projektą Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis. Paskaitos tikslas – supažindinti doktorantus, jaunuosius mokslininkus ir kitus tyrėjus su atvirosios prieigos iniciatyvomis, galimybe būti daugiau matomiems pasaulyje, Europos Komisijos, Europos mokslinių tyrimų tarybos ir kitų finansuojančių institucijų reikalavimais mokslo tyrimų publikacijų ir mokslo duomenų prieigai.

Seminaro skaidrės:

• Dr. Gintarė Tautkevičienė (Kauno technologijos universitetas). Ką žinome apie atvirąją prieigą? Europos Komisijos ir Europos mokslinių tyrimų tarybos atvirosios prieigos iniciatyvos.
• Prof. Rūta Marcinkevičienė (Lietuvos mokslo taryba). Atviroji prieiga: status quo regione.
• Krzysztof Szymanski (Thomsos Reuters). OA journals in the light of bibliometric indicators.

LRT radijo laida „Žinių amžius“ skirta atvirajai prieigai

LRT radijo laida „Žinių amžius“, skirta atvirajai prieigai | Laidos dalyvės prof. R. Marcinkevičienė, prof. I. Žalėnienė, dr. G. Tautkevičienė ir dr. V. Petrikaitė

• Kas yra atviroji prieiga?
• Kodėl svarbi atviroji prieiga?
• Kaip skatinti atvirąją prieigą?
• Ramojus Reimeris, MRU
• Loreta Tauginienė, MRU
• Prof. Rūta Marcinkevičienė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja

Interneto TV laida „Mokslo sriuba“

Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje.

Kas antrą šeštadienį „Mokslo sriubą“ galima ragauti adresu http://www.mokslosriuba.lt. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.

Visas “Mokslo sriuba” laidas ir laidą apie atvirą prieigą rasite adresu: http://www.youtube.com/mokslosriuba

Open Science LT

Tai – Atvirojo mokslo tinklalapis, kuris parengtas bibliotekos darbuotojų ir kuriame rasite aktualią informaciją bei naujienas.