Atvirasis mokslas

Atvirasis mokslas

Kas yra atvirasis mokslas

Kas yra atvirasis mokslas

Atvirasis mokslas – tai mokslo veiklos, kuriomis siekiama, kad mokslo žinios ir duomenys būtų kuo plačiau prieinami visuomenei, o mokslinių tyrimų procesai būtų atviri ir skaidrūs ne tik mokslo bendruomenei, bet ir visai visuomenei.

UNESCO rekomendacijoje dėl atvirojo mokslo, kuri buvo priimta 2021 m. lapkričio 23 d., atvirojo mokslo sąvoka apima tokias sritis: atvirosios mokslo žinios, atvirosios mokslo infrastruktūros, mokslo komunikacija, atviras visuomenės dalyvavimas ir atvirasis dialogas su kitomis žinių sistemomis.

Pagrindiniai atvirojo mokslo principai pagal UNESCO rekomendaciją:

Skaidrumas – moksliniai procesai, duomenys ir rezultatai turi būti atviri ir prieinami visuomenei.
Patikrinamumas – mokslinius tyrimus turi būti galima pakartoti ir patikrinti, taip užtikrinant jų patikimumą.
Atsakomybė – mokslininkai ir mokslinius tyrimus vykdančios institucijos turi būti atsakingi už savo veiklą ir jos poveikį visuomenei.
Pagarba ir atskaitomybė – pagarba įvairioms žinioms, kultūroms ir bendruomenėms, taip pat skatinama atskaitomybė už mokslo rezultatus.
Lygios galimybės – sudarytos vienodos sąlygos visiems naudotis mokslo žiniomis ir dalyvauti mokslinėje veikloje.
Bendradarbiavimas – moksle turi būti skatinamas tarptautinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas.
Dalyvavimas ir įtrauktis – į mokslą turi būti įtrauktos įvairios visuomenės grupės, įskaitant piliečius, vietines bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas.
Tvarumas – mokslas turi prisidėti prie darnaus vystymosi, tikslų įgyvendinimo ir ilgalaikės visuomenės gerovės

Atvirojo mokslo principai taikomi visoms mokslo sritims ir mokslo praktikoms.

Paveikslas parengtas pagal: UNESCO. 2022. UNESCO open science toolkit. DOI: https://doi.org/10.54677/UTCD9302

Daugiau apie atvirąjį mokslą

The Open Science Training Handbook
UNESCO Open Science Toolkit

Atvirosios prieigos kursai apie atvirąjį mokslą
FOSTER – What is Open Science? (v2)
Best Practice in Open Science (v2) (Tyrėjams)
Open Science Practices in the Humanities and Social Sciences

Politika

Atvirojo mokslo politika

Atvirosios prieigos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų tvarkos aprašas (2024)

Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gairės (2016)

Kauno technologijos universiteto atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų nuostatai (2025)

UNESCO rekomendacija dėl atvirojo mokslo (2022)

2021 m. lapkričio 26 d. Europos Sąjungos Tarybos išvados (14308/21) dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės valdymo ateityje

2022 m. birželio 10 Europos Sąjungos Tarybos išvados (10126/22) dėl mokslinių tyrimų vertinimo ir atvirojo mokslo įgyvendinimo

2022 m. Lietuvos mokslo tarybos studija „Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gairių taikymo praktikos ir pasiektos pažangos įvertinimas“

Atvirojo mokslo politika

Atvirojo mokslo politika

Atvirojo mokslo nuostatos yra strategijos ir veiksmų planas, kurių tikslas įgyvendinti atvirojo mokslo principus ir praktikas. Šias nuostatas dažniausiai parengia ir patvirtina mokslinius tyrimus atliekančios arba finansuojančios institucijos, vyriausybės ar leidėjai.

UNESCO rekomendacija dėl atvirojo mokslo (2021)

UNESCO – tarptautinė organizacija, kuri skatina valstybes nares kurti nacionalines atvirojo mokslo strategijas, remiantis bendrais principais. 2021 m. UNESCO priėmė Rekomendaciją dėl atvirojo mokslo. Dokumentas išverstas į 8 kalbas, tarp jų – ir į lietuvių kalbą.

Tai oficialus dokumentas, kuris apibrėžia atvirojo mokslo sąvoką, aprašo atvirojo mokslo principus, tikslus, pateikia įgyvendinimo gaires valstybėms narėms ir išryškina tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.

Atvirojo mokslo politika Europoje

Europos komisija (EK) yra pagrindinė institucija, formuojanti ir įgyvendinanti atvirojo mokslo politiką Europos Sąjungoje. EK plėtoja Europos atvirojo mokslo debesį (angl. European Open Science Cloud, EOSC), remia mokslo rezultatų publikavimą atvirojoje prieigoje per platformą Open Research Europe (ORE), atvirojo mokslo principus integruoja programoje „Europos Horizontas“ (Horizon Europe).

Atvirojo mokslo politika Lietuvoje

2024 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos mokslo taryba (LMT) patvirtino Atvirosios prieigos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų tvarkos aprašą, kuris keičia 2016 metais patvirtintas Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires. Gairės vis dar galioja kvietimams, paskelbtiems iki 2025 m. sausio 1 d., o galios neteks 2028 m. gruodžio 31 d.

Naujasis aprašas pabrėžia atvirosios prieigos svarbą, siekiant užtikrinti MTEP rezultatų prieinamumą, skaidrumą ir kokybę, skatinant atvirojo mokslo judėjimą, didinant Lietuvos mokslo tarptautinį matomumą bei užtikrinant didesnę socialinę ir ekonominę grąžą.

Dalis Aprašo nuostatų įsigalios nuo 2030 m. sausio 1 d. (Aprašo 14, 16 ir 19 punktai).

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja Aprašo 8, 9 ir 31 punktai:

8. Mokslo publikacija turi būti pateikta patikimai talpyklai po publikavimo ir jei nėra nustatyto embargo laikotarpio – atveriama iš karto. Preprintų talpyklai pateikti nepublikuoti mokslo darbai atveriami iš karto. Pateiktoje į talpyklą mokslo publikacijoje ar preprinte, turi būti nuoroda į finansuojančią instituciją ar finansuojančią instituciją ir projektą.
9. Mokslo publikacijos ar preprinto esančio talpykloje metaduomenys turi būti visiškai atviri, prieinami paieškai ir automatizuotai nuskaitomi, net kai publikacijai taikomas embargo laikotarpis.
31. Mokslo ir studijų institucijos, vadovaudamosis Aprašo nuostatomis, turi nustatyti atvirosios prieigos prie MTEP rezultatų publikavimo ir atvėrimo valdymo tvarkas.

Sprendimas atidėti kai kurių Aprašo punktų įsigaliojimą priimtas siekiant užtikrinti sklandų pereinamojo laikotarpio įgyvendinimą ir suteikiant mokslo bendruomenei laiko pasirengti ir prisitaikyti prie atvirosios prieigos principų įgyvendinimo.

Aprašas taikomas visiems po 2025 m. sausio 1 d. LMT administruojamų programų kvietimams teikti paraiškas.

Atvirojo mokslo politika Kauno technologijos universitete

Kauno technologijos universitetas 2025 m. balandžio 2 d. patvirtino atnaujintus Kauno technologijos universiteto atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų nuostatus. Naujieji nuostatai keičia 2016 m. patvirtintus „Kauno technologijos universiteto atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų nuostatus“, parengtus LMT atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gairių pagrindu.

Kartu su atnaujintais KTU nuostatais parengta Kauno technologijos universiteto Duomenų valdymo plano struktūra su Duomenų valdymo plano rengimo rekomendacijomis.

Atvirosios prieigos nuostatų įgyvendinimo Kauno technologijos universitete klausimais konsultuoja ir informaciją teikia KTU biblioteka. Kontaktinis asmuo pasiteirauti: Ieva Cesevičiūtė, el. p. ieva.ceseviciute@ktu.lt, tel. +370 (37) 300 284.

Atvirosios prieigos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų tvarkos aprašas (2024)

Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gairės (2016)

Kauno technologijos universiteto atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų nuostatai (2025)

UNESCO rekomendacija dėl atvirojo mokslo (2022)

2021 m. lapkričio 26 d. Europos Sąjungos Tarybos išvados (14308/21) dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės valdymo ateityje

2022 m. birželio 10 Europos Sąjungos Tarybos išvados (10126/22) dėl mokslinių tyrimų vertinimo ir atvirojo mokslo įgyvendinimo

2022 m. Lietuvos mokslo tarybos studija „Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gairių taikymo praktikos ir pasiektos pažangos įvertinimas“

Europos atvirojo mokslo debesija

Europos atvirojo mokslo debesija

Europos atvirojo mokslo debesija (angl. European Open Science Cloud, EOSC) – mokslinių tyrimų infrastruktūras integruojanti aplinka, kuri siekia užtikrinti atvirą prieigą tyrėjams prie duomenų ir visų tyrimo procesą apimančių paslaugų, nuo duomenų paieškos ir gavybos iki talpinimo, tvarkymo, analizės ir pakartotinio naudojimo.

EOSC tikslas – suteikti Europos Sąjungai globalaus lyderio vaidmenį mokslo duomenų valdymo srityje ir užtikrinti, kad Europos mokslininkai gautų maksimalią naudą iš duomenimis grįsto mokslo.

EOSC yra dalis Europos debesijos iniciatyvos (angl. European Cloud Initiative), įkurtos 2016 m. ir suteikiančios Europos mokslui, pramonei ir valdžios institucijoms šias galimybes:

Aukščiausio lygmens duomenų infrastruktūrą duomenų talpinimui ir tvarkymui.
Sparčią sąsają duomenų keitimuisi ir perkėlimui.
Galingą kompiuteriją duomenų apdorojimui.

Prieigai prie EOSC sukurtas portalas EOSC EU Node, kuris vienija įvairių disciplinų ir šalių mokslo duomenis, laikantis FAIR principų. Plačiau apie EOSC EU Node paslaugas – Europos atvirojo mokslo debesijos EU Node puslapyje.

EOSC EU Šaltinis: EOSC portal Youtube

Programos „Europos horizontai 2021-2027“ atvirosios prieigos reikalavimai

Programos „Europos horizontai 2021-2027“ atvirosios prieigos reikalavimai

Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, pakeitusi 2014-2020 m. vykdytą „Horizontas 2020“, siekia užtikrinti Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderystę pasaulyje. „Europos horizontas“ apima tris pagrindines veiklos sritis (angl. k. Pillars):
(1) “Aukšto lygio mokslą” (ERC, MSCA, Mokslinių tyrimų infrastruktūra).
(2) “Pasaulinius iššūkius ir Europos pramonės konkurencingumą”.
(3) “Inovatyvią Europą” (EIC, Europos inovacijų ekosistemos, Europos inovacijų ir technologijų institutas).

Visos trys veiklos sritys grindžiamos tarptautinio bendradarbiavimo, atvirojo mokslo bei partnerystės horizontaliaisiais principais.
Tyrėjai, vykdantys „Europos horizontas“ mokslo projektus (reikalavimai programos tyrėjams), siekiantys įgyvendinti tyrimus finansuojančių institucijų reikalavimus ir Kauno technologijos universiteto doktorantai, pradėję studijas nuo 2018 metų, privalo parengti mokslinio tyrimo duomenų valdymo planą (angl. Data Management Plan, DMP).

Duomenų valdymo planas – tai dokumentas, kuriame aprašoma, kaip surinkti ar sukurti tyrimo duomenys bus tvarkomi vykdant projektą ir jam pasibaigus, kokiomis sąlygomis jie bus prieinami pakartotiniam naudojimui, kada ir kaip jie bus atveriami kitiems vartotojams; kokie standartiniai metaduomenys bus naudojami aprašant duomenų rinkinius; kaip duomenys bus tvarkomi ir atnaujinami; kurie duomenys bus skirti ilgalaikiam, o kurie – trumpalaikiam saugojimui, pastaruoju atveju nurodant, kada ir kaip duomenys bus sunaikinami.

Daugiau apie duomenų valdymo planą.

Planas S

Planas S

2018 m. rugsėjo 8 d. nacionalinių mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų grupė, remiama Europos Komisijos ir Europos mokslo tarybos (angl. European Research Council, ERC) įkūrė Koaliciją S (angl. cOAlition S). Koalicijos S įkūrėjai siekia užtikrinti kad mokslo straipsniai būtų prieinami skaitytojams nuo pat išleidimo dienos, o jų prieigos teises apibrėžtų tinkamos licencijos. Planą S (angl. Plan S) sudaro 10 principų. Mokslinius tyrimus finansuojančios organizacijos kviečiamos palaikyti plano S nuostatas, įtraukdamos jas į savo tvarkos aprašus.

Koalicija S siekia pagrindinio užsibrėžto tikslo:
„Nuo 2021 m., visos mokslinės publikacijos, kurios buvo finansuotos nacionalinės, regioninės ar tarptautinės mokslo tarybos ir finansavimo įstaigų privalo būti publikuotos atvirosios prieigos žurnaluose, atvirosios prieigos platformose ar joms turi būti suteikiama neatidėliotina prieiga atvirosios prieigos talpyklose, netaikant embargo laikotarpio“.

Koalicijos S įkūrėjai (grupė, kurią sudaro nacionalinės mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos ir labdaros fondai) nusprendė kartu su Europos Komisija ir Europos mokslo taryba bendrai įgyvendinti 10 Plano S principų. Viešos ir privačios mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos iš viso pasaulio yra kviečiamos prisijungti prie Koalicijos S. Tyrimus finansuojančių institucijų atstovai, kurie norėtų prisijungti prie iniciatyvos gali susiekti užpildydami formą.

Daugiau informacijos apie Planą S.

Piliečių mokslas

Piliečių mokslas

Piliečių mokslas (angl. Citizen Science) leidžia visuomenės nariams, kurie nėra profesionalūs mokslininkai, įvairiapusiškai dalyvauti mokslinėje veikloje nuo tyrimui reikalingų duomenų rinkimo ir analizės, tyrimo rezultatų viešinimo iki tyrimo problemos formulavimo. Piliečių mokslas atveria galimybes bendradarbiaujant mokytis ir kurti moksliškai raštingą visuomenę, kurti poreikius atliepiančias inovacijas, skatina dalytis turimais ištekliais ir tvariai spręsti problemas.

Daugiau informacijos apie piliečių mokslą rasite Piliečių mokslo centre.

Įvykiai

Įvykiai

Seminaro „Horizon Europe Open Science requirements in practice“ įrašas

2025 m. kovo 14 d. įvykusiame OpenAIRE nuotoliniame seminare „Horizon Europe Open Science requirements in practice“, aptarti aktualūs klausimai, susiję su mokslinių tyrimų projektų atitikimu Horizon Europe programai. Seminaro metu pranešėjai supažindino dalyvius su Europos Horizonto (HE) programos projektams keliamais atvirojo mokslo ir atvirosios prieigos reikalavimais mokslo publikacijoms ir mokslinių tyrimų duomenims, pristatė Europos Komisijos atvirosios prieigos leidybos platformą „Open Research Europe“ bei kitus tyrėjams naudingus OpenAIRE įrankius – EOSC EU Node platformą, anonimizavimo įrankį AMNESIA, duomenų valdymo plano rengimui skirtą ARGOS platformą ir kitus.

Visą seminaro vaizdo įrašą galite stebėti čia: https://youtu.be/dN0ehvmUs9c.

Seminaro pranešimų skaidrės: https://doi.org/10.5281/zenodo.7324363

„Bibliotekos, stiprinančios piliečių mokslą: LibOCS projekto patirtis“

2024 m. birželio 11 d. KTU miestelio bibliotekoje (Studentų g. 48, Kaunas) vyko renginys, skirtas pasidalinti Erasmus+ projekto „Universitetų bibliotekos, stiprinančios akademinės bendruomenės ir visuomenės ryšį per pilietinį mokslą Baltijos šalyse (LibOCS)“ nuveiktais darbais, pasiektais rezultatais, pasidalinti išmoktomis pamokomis ir ateities įžvalgomis.
Pagrindinės temos:

Kaip paskatinti visuomenės įsitraukimą į piliečių mokslo projektus Baltijos šalyse?
Koks bibliotekų vaidmuo vykdant piliečių mokslo projektus ir skatinant visuomenės įsitraukimą?
Ar bibliotekos pasiruošusios inicijuoti ir / ar vykdyti piliečių mokslo projektus?

KTU bibliotekos nuotolinis seminaras „Raktas į mokslo žinias: atvirojo mokslo perspektyvos“

Spalio 21 dieną KTU biblioteka, minėdama Atvirosios prieigos savaitę, surengė nuotolinį seminarą „Raktas į mokslo žinias: atvirojo mokslo perspektyvos“ („Unlocking Knowledge: Perspectives on Open Science“). Renginys vyko anglų kalba.

EIFL atvirosios prieigos programos projektų koordinatorė Milica Ševkušic pristatė, kaip atvirasis mokslas užtikrina mokslo žinių matomumą ir prieinamumą, kodėl tai svarbu, kokie atvirojo mokslo įrankiai lengvai ir paprastai prieinami jauniesiems tyrėjams. Pranešimo vaizdo įrašas.
Belgrado universiteto Vincos branduolinių mokslų instituto bibliotekos atstovas Obrad Vučkovac pasidalino vertingomis įžvalgomis apie tai, kokią įtaką mokslo kokybei daro tinkamas mokslinių tyrimų duomenų valdymas. Pranešimo vaizdo įrašas.
Varšuvos universiteto Tarpdisciplininio matematinio ir kompiuterinio modeliavimo centro specialistė Agnieszka Cybulska-Phelan papasakojo apie mokslinių tyrimų duomenų vadybininko veiklas ir iššūkius. Pranešimo vaizdo įrašas.
Mokslinės informacijos skyriaus vadovė Aistė Pranckutė priminė KTU bendruomenės nariams apie bibliotekos teikiamą pagalbą mokslininkams, organizuojamus mokymus ir siūlomas konsultacijas įvairiais klausimais mokslinės komunikacijos srityje. Pranešimo vaizdo įrašas.

Focus on Open Science renginys mokslininkams, tyrėjams, mokslo administratoriams, akademinių bibliotekų atstovams

2019 m. spalio 29 d., Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje vyko renginys mokslininkams, tyrėjams, mokslo administratoriams, akademinių bibliotekų atstovams. Renginyje aptarta Europos atvirojo mokslo debesijos, mokslo vertinimo, mokslo duomenų valdymo gebėjimų ugdymo, mokslinės komunikacijos kaitos ir kiti su atviruoju mokslu susiję klausimai. Renginys yra tarptautinės iniciatyvos „Focus on Open Science” dalis.

Transliacijos įrašas.

„Informacinis renginys Horizontas 2020 programos projektų vykdytojams dėl atvirųjų duomenų projektinėje veikloje“
Kauno technologijos universitetas. 2018 m. birželio 13 d.

Europos Komisijos ir Lietuvos mokslo tarybos atvirosios prieigos politika. Pranešėja – doc. dr. Gintarė Tautkevičienė
Praktiniai žingsniai įgyvendinant atvirosios prieigos reikalavimus: mokslo publikacijos.
Duomenų archyvai ir mokslo duomenų valdymo planai.

Practising FAIR and Open Data Management

2018 m. balandžio 19-20 d. vyko universiteto doktorantams ir pagrindiniams tyrėjams skirtas praktinis atvirųjų mokslo duomenų valdymo seminaras „Practising FAIR and Open Data Management”, kurį vedė duomenų valdymo ekspertės Elly Dijk ir dr. Marjan Grootveld iš Nyderlandų organizacijos „Data Archiving and Networked Services“ (DANS). Seminaras organizuojamas kaip projekto OpenAIRE2020 veiklų dalis. Renginio kalba – anglų. Seminaro vaizdo įrašas.

„OpenCon“ 2017 Lietuva: atvirieji mokslo duomenys ir atvirasis mokslas

2017 m. spalio 23 d. vykusios „OpenCon“ 2017 Lietuva: atvirieji mokslo duomenys ir atvirasis mokslas konferencijos (konferencija vyko tarptautinės atvirosios prieigos savaitės metu) vaizdo įrašas ir pateiktys:

„Atvirasis mokslas – priemonė mokslinei kompetencijai“. Pranešėja – Aušra Gribauskienė (Švietimo ir mokslo ministerija)
„Europos atvirojo mokslo debesis ir jo duomenys“. Pranešėja – prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė (Lietuvos mokslo taryba)
„Lietuvos HSM duomenų archyvas: kas tai ir kodėl jo reikia Lietuvai“. Pranešėjas – dr. Vaidas Morkevičius (Kauno technologijos universitetas)
„MIDAS: galimybės įgyvendinti atvirojo mokslo idėjas“. Pranešėjos – Irena Krivienė ir dr. Žibutė Petrauskienė (Vilniaus universiteto biblioteka)
„Mokslo duomenų valdymo kompetencijos ugdymas doktorantūros studijose“. Pranešėjos – doc. dr. Gintarė Tautkevičienė ir dr. Ieva Cesevičiūtė (Kauno technologijos universiteto biblioteka)
„Piliečių mokslas – daugiau nei duomenų ir mokslo atvėrimas“. Pranešėja – Eglė Marija Ramanauskaitė (Žmonių kompiuterijos institutas)
„Bendrinė darbo procesų aprašo kalba“. Pranešėjas – Michael R. Crusoe (projekto „Common Workflow Language vadovas“)
„Technologijos atviram mokslui: Python, Jupyter, WebApi ir BlockChain“. Pranešėjas – Aidis Stukas
„Mokslininkų požiūris ir praktikos, susijusios su atviruoju mokslu: pagrindinės išvados iš OpenUp apklausos“. Pranešėjas – Vilius Stančiauskas (Tyrimų vadovas ir vyresnysis analitikas, Viešosios politikos ir vadybos institutas).
„Atviros susietos duomenų bazės kalnakasybos pramonėje“. Pranešėjas – prof. dr. Saulius Gražulis (Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas)

Tarptautinė konferencija „Akademinė biblioteka ir atvirasis mokslas“

2016 m. gruodžio 6 d. vykusios tarptautinės konferencijos „Akademinė biblioteka ir atvirasis mokslas” vaizdo įrašas ir pateiktys:

„AP2020: kodėl šiuolaikinei prenumeratos sistemai reikia esminės transformacijos“. Pranešėja Dr. Ralf Schimmer (Makso Planko skaitmeninė biblioteka)
„LMT atvirosios prieigos politika: svarbiausios gairės ir jų taikymas“. Pranešėja Prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė (Lietuvos mokslo taryba)
„OpenAIRE: atvirojo mokslo elektroninė infrastruktūra ir politika ES mokslinių tyrimų rėmimui“. Pranešėja Iryna Kuchma (EIFL- Electronic Information for Libraries)
„Atviroji prieiga, akademinės bibliotekos ir akademinės leidybos ateitis“. Pranešėja Elena Šimukovič (Vienos ekonomikos universitetas)
„OpenAIRE2020: infrastruktūra ir parama atvirajam mokslui“. Pranešėjos Dr. Ieva Cesevičiūtė ir Dr. Gintarė Tautkevičienė (Kauno technologijos universitetas)
„Mokslo centrų publikacijų rodikliai ir atviroji prieiga Web of Science duomenų bazėje“. Pranešėjos Eglė Šegždienė ir Audrė Trumpienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka)
„Atvirųjų duomenų talpyklos ir citavimo indeksai: duomenų citavimo indeksas Web of Science duomenų bazėje“. Pranešėjas Marcin Kapczynski (Clarivate Analytics)
„Atvirumas mokslo duomenims“. Pranešėja Dr. Lucie Boudová (Elsevier)

FOSTER seminarai

2015 m. spalio 29 d vykusio „Bandomasis OpenAIRE2020 projektas: 7BP projektų rezultatų publikavimas atvirojoje prieigoje naudojant „auksinio kelio“ galimybes. Atvirosios prieigos politika“ seminaro vaizdo medžiaga. Pranešėjas Pablo de Castro, Europos mokslinių bibliotekų asociacijos LIBER atstovas, OpenAIRE2020 Gold Open Access Pilot programos koordinatorius.

2015 m. spalio 29 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaro pranešimų vaizdo įrašas ir pateiktys:

„Bandomasis OpenAIRE2020 projektas: 7BP projektų rezultatų publikavimas atvirojoje prieigoje naudojant „auksinio kelio“ galimybes. Atvirosios prieigos politika“ (anglų kalba). Pranešėjas: Pablo de Castro, Europos mokslinių bibliotekų asociacijos LIBER atstovas, OpenAIRE2020 Gold Open Access Pilot programos koordinatorius.

2015 m. balandžio 15 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaro vaizdo įrašas ir pateiktys:

EK atvirosios prieigos politika ir atvirosios prieigos infrastuktūra OpenAIRE2020 (doc. dr. Gintarė Tautkevičienė, Kauno technologijos universitetas).
Nacionalinis atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvas MIDAS (projekto vadovas, prof. Gintautas Dzemyda, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas).
Duomenų analizės įrankis DAMIS (dr. Jolita Bernatavičienė).

2016 m. kovo 31 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaro pranešimų vaizdo įrašas ir pateiktys:

„Atvirojo mokslo nauda“ (anglų kalba). Pranešėjas: dr. Lennart Martens, Gento universiteto profesorius (Belgija).
„Atvirasis mokslas ir kūrybinės industrijos“ (anglų kalba). Pranešėja: Gwen Frank, Kūrybinių industrijų koordinatorė Europoje, eIFL.net atvirosios prieigos koordinatorė.

2015 m. kovo 19 d. vykusio „Atvirasis mokslas jauniesiems tyrėjams: iššūkiai ir galimybės” seminaro pranešimų vaizdo įrašai:

„Atviroji prieiga – šiuolaikinė kryptis moksle“. Pranešėja: dr. Brigita Serafinavičiūtė.
„Sąsajos tarp atvirosios prieigos publikacijų ir atvirų tyrimų duomenų“ („Linking Open Access Research Publications with Open Research Data“). Pranešėjas: Martin Donnelly.

OpenAIRE internetiniai seminarai, pateiktys

2015 m. gegužės 19 d. Hagos nuotolinė konferencija skirta OpenAIRE koordinatoriams „The EC FP7 post-grant Gold Open Access Pilot“. Pranešėjas: Pablo de Castro.
6th OpenAIRE workshop – “Open Peer Review: Models, Benefits and Limitations” (June 2016).
Zenodo Repository. Q&A document.
OpenAIRE webinar on Open Research Data in H2020.

Viešosios diskusijos “Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje” dalyvių pasisakymai
2012-10-26

Įžanginis žodis | viceministrė dr. Nerija Putinaitė, LR ŠMM
Ar mokslininkams svarbi atviroji prieiga? | doc. dr. G. Tautkevičienė, KTU
Ten years on from the Budapest Open Access Initiative: setting the default to open | Iryna Kuchma, EIFL atvirosios prieigos programos vadovė; anglų k.
Lietuvos informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms plėtros 2013-2019 metų programa | Antanas Levickas, LR ŠMM
Lietuvos mokslo tarybos nuostatos dėl atvirosios prieigos | prof. dr. Rūta Marcinkevičienė, VDU, Lietuvos mokslo taryba
Ar jaunieji mokslininkai nori būti matomi? | dr. Vilma Petrikaitė, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga
Mokslo institucijos, mokslininkai ir mokslo kūrinių intelektinė nuosavybė: iššūkiai atvirajai prieigai | prof. dr. Marija Stonkienė, VU
Lietuvos mokslininkų publikacijos ir tyrimų duomenys atvirojoje prieigoje | dr. Žibutė Petrauskienė, VUB, LABIIMSPP konsorciumas
Duomenų bazės „Lituanistika“ siekiamybė – atviroji prieiga | Lina Bloveščiūnienė, VDUB, Lietuvos mokslų taryba
Lietuvos mokslo žurnalai ir jų atvirosios prieigos lygmuo | Eleonora Dagienė, VGTU leidykla „Technika“, Lietuvos mokslo periodikos asociacija
Ar mes iš tiesų norime, kad Lietuvos mokslo produkcija atsidurtų atvirojoje prieigoje? | Emilija Banionytė, LEU biblioteka, LMBA

Atvirasis mokslas: kodėl jis man svarbus?
2012-10-18

Kauno technologijos universitetas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija ir Lietuvos mokslo periodikos asociacija organizavo seminarą Atvirasis mokslas: kodėl jis man svarbus? Seminarą vedė dr. Paweł Szczęsny, Biochemijos ir biofizikos institutas, Lenkijos mokslų akademija. Seminaro skaidrės. Tai trečiasis seminaras iš trijų seminarų ciklo, organizuotų vykdant EIFL (Electronic Information for Libraries) remiamą projektą Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis. Seminaro tikslas – supažindinti doktorantus, jaunuosius mokslininkus ir kitus tyrėjus su atvirojo mokslo iniciatyvomis, išaugusiomis galimybėmis bendrauti ir bendradarbiauti, tapti pasaulinio mokslinio tinklo nariu, būti daugiau matomiems pasaulyje.

Seminaras vyko Kauno technologijos universitete, Senato salėje.

Seminaras „Intelektinė nuosavybė, kūrybinės licencijos ir atviroji prieiga?”
2012-10-09

Seminaro programa

Intelektinė nuosavybė ir atviroji prieiga I prof. Marija Stonkienė, VU
Autorių teisės atvirosios prieigos leidyboje I Eleonora Dagienė, VGTU leidykla, LMPA
Creative Commons (Kūrybinės bendrijos): licencijų suteikiamos galimybės I Jurgita Gradauskaitė, MAQS Law Firm
Right to research coalition iniciatyva, Ką žinome apie autorių teises atvirosios prieigos leidyboje? I doc. dr. G. Tautkevičienė, KTU

Kodėl mokslininkams svarbi atviroji prieiga?
2012-10-02

Kauno technologijos universitetas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija ir Lietuvos mokslo periodikos asociacija organizavo paskaitą-diskusiją Kodėl mokslininkams svarbi atviroji prieiga? Tai pirmasis seminaras iš trijų seminarų ciklo, organizuojamų vykdant EIFL (Electronic Information for Libraries) remiamą projektą Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis. Paskaitos tikslas – supažindinti doktorantus, jaunuosius mokslininkus ir kitus tyrėjus su atvirosios prieigos iniciatyvomis, galimybe būti daugiau matomiems pasaulyje, Europos Komisijos, Europos mokslinių tyrimų tarybos ir kitų finansuojančių institucijų reikalavimais mokslo tyrimų publikacijų ir mokslo duomenų prieigai.

Seminaro skaidrės:

Dr. Gintarė Tautkevičienė (Kauno technologijos universitetas). Ką žinome apie atvirąją prieigą? Europos Komisijos ir Europos mokslinių tyrimų tarybos atvirosios prieigos iniciatyvos.
Prof. Rūta Marcinkevičienė (Lietuvos mokslo taryba). Atviroji prieiga: status quo regione.
Krzysztof Szymanski (Thomsos Reuters). OA journals in the light of bibliometric indicators.

LRT radijo laida „Žinių amžius“ skirta atvirajai prieigai

LRT radijo laida „Žinių amžius“, skirta atvirajai prieigai | Laidos dalyvės prof. R. Marcinkevičienė, prof. I. Žalėnienė, dr. G. Tautkevičienė ir dr. V. Petrikaitė

Interneto TV laida „Mokslo sriuba“

Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje.

Kas antrą šeštadienį „Mokslo sriubą“ galima ragauti adresu http://www.mokslosriuba.lt. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.

Visas “Mokslo sriuba” laidas ir laidą apie atvirą prieigą rasite adresu: http://www.youtube.com/mokslosriuba