Kas yra atvirasis mokslas
Atvirasis mokslas – tai mokslo veiklos, kuriomis siekiama, kad mokslo žinios ir duomenys būtų kuo plačiau prieinami visuomenei, o mokslinių tyrimų procesai būtų atviri ir skaidrūs ne tik mokslo bendruomenei, bet ir visai visuomenei.
UNESCO rekomendacijoje dėl atvirojo mokslo, kuri buvo priimta 2021 m. lapkričio 23 d., atvirojo mokslo sąvoka apima tokias sritis: atvirosios mokslo žinios, atvirosios mokslo infrastruktūros, mokslo komunikacija, atviras visuomenės dalyvavimas ir atvirasis dialogas su kitomis žinių sistemomis.
Pagrindiniai atvirojo mokslo principai pagal UNESCO rekomendaciją:
|
Atvirojo mokslo principai taikomi visoms mokslo sritims ir mokslo praktikoms.
Paveikslas parengtas pagal: UNESCO. 2022. UNESCO open science toolkit. DOI: https://doi.org/10.54677/UTCD9302
Daugiau apie atvirąjį mokslą
The Open Science Training Handbook
UNESCO Open Science Toolkit
Atvirosios prieigos kursai apie atvirąjį mokslą
FOSTER – What is Open Science? (v2)
Best Practice in Open Science (v2) (Tyrėjams)
Open Science Practices in the Humanities and Social Sciences
Atvirojo mokslo politika
Atvirojo mokslo politika
Atvirojo mokslo nuostatos yra strategijos ir veiksmų planas, kurių tikslas įgyvendinti atvirojo mokslo principus ir praktikas. Šias nuostatas dažniausiai parengia ir patvirtina mokslinius tyrimus atliekančios arba finansuojančios institucijos, vyriausybės ar leidėjai.
UNESCO rekomendacija dėl atvirojo mokslo (2021)
UNESCO – tarptautinė organizacija, kuri skatina valstybes nares kurti nacionalines atvirojo mokslo strategijas, remiantis bendrais principais. 2021 m. UNESCO priėmė Rekomendaciją dėl atvirojo mokslo. Dokumentas išverstas į 8 kalbas, tarp jų – ir į lietuvių kalbą.
Tai oficialus dokumentas, kuris apibrėžia atvirojo mokslo sąvoką, aprašo atvirojo mokslo principus, tikslus, pateikia įgyvendinimo gaires valstybėms narėms ir išryškina tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.
Atvirojo mokslo politika Europoje
Europos komisija (EK) yra pagrindinė institucija, formuojanti ir įgyvendinanti atvirojo mokslo politiką Europos Sąjungoje. EK plėtoja Europos atvirojo mokslo debesį (angl. European Open Science Cloud, EOSC), remia mokslo rezultatų publikavimą atvirojoje prieigoje per platformą Open Research Europe (ORE), atvirojo mokslo principus integruoja programoje „Europos Horizontas“ (Horizon Europe).
Atvirojo mokslo politika Lietuvoje
2024 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos mokslo taryba (LMT) patvirtino Atvirosios prieigos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų tvarkos aprašą, kuris keičia 2016 metais patvirtintas Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires. Gairės vis dar galioja kvietimams, paskelbtiems iki 2025 m. sausio 1 d., o galios neteks 2028 m. gruodžio 31 d.
Naujasis aprašas pabrėžia atvirosios prieigos svarbą, siekiant užtikrinti MTEP rezultatų prieinamumą, skaidrumą ir kokybę, skatinant atvirojo mokslo judėjimą, didinant Lietuvos mokslo tarptautinį matomumą bei užtikrinant didesnę socialinę ir ekonominę grąžą.
Dalis Aprašo nuostatų įsigalios nuo 2030 m. sausio 1 d. (Aprašo 14, 16 ir 19 punktai).
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja Aprašo 8, 9 ir 31 punktai:
8. Mokslo publikacija turi būti pateikta patikimai talpyklai po publikavimo ir jei nėra nustatyto embargo laikotarpio – atveriama iš karto. Preprintų talpyklai pateikti nepublikuoti mokslo darbai atveriami iš karto. Pateiktoje į talpyklą mokslo publikacijoje ar preprinte, turi būti nuoroda į finansuojančią instituciją ar finansuojančią instituciją ir projektą.
9. Mokslo publikacijos ar preprinto esančio talpykloje metaduomenys turi būti visiškai atviri, prieinami paieškai ir automatizuotai nuskaitomi, net kai publikacijai taikomas embargo laikotarpis.
31. Mokslo ir studijų institucijos, vadovaudamosis Aprašo nuostatomis, turi nustatyti atvirosios prieigos prie MTEP rezultatų publikavimo ir atvėrimo valdymo tvarkas.
Sprendimas atidėti kai kurių Aprašo punktų įsigaliojimą priimtas siekiant užtikrinti sklandų pereinamojo laikotarpio įgyvendinimą ir suteikiant mokslo bendruomenei laiko pasirengti ir prisitaikyti prie atvirosios prieigos principų įgyvendinimo.
Aprašas taikomas visiems po 2025 m. sausio 1 d. LMT administruojamų programų kvietimams teikti paraiškas.
Atvirojo mokslo politika Kauno technologijos universitete
Kauno technologijos universitetas 2025 m. balandžio 2 d. patvirtino atnaujintus Kauno technologijos universiteto atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų nuostatus. Naujieji nuostatai keičia 2016 m. patvirtintus „Kauno technologijos universiteto atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų nuostatus“, parengtus LMT atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gairių pagrindu.
Kartu su atnaujintais KTU nuostatais parengta Kauno technologijos universiteto Duomenų valdymo plano struktūra su Duomenų valdymo plano rengimo rekomendacijomis.
Atvirosios prieigos nuostatų įgyvendinimo Kauno technologijos universitete klausimais konsultuoja ir informaciją teikia KTU biblioteka. Kontaktinis asmuo pasiteirauti: Ieva Cesevičiūtė, el. p. ieva.ceseviciute@ktu.lt, tel. +370 (37) 300 284.
Europos atvirojo mokslo debesija
Europos atvirojo mokslo debesija (angl. European Open Science Cloud, EOSC) – mokslinių tyrimų infrastruktūras integruojanti aplinka, kuri siekia užtikrinti atvirą prieigą tyrėjams prie duomenų ir visų tyrimo procesą apimančių paslaugų, nuo duomenų paieškos ir gavybos iki talpinimo, tvarkymo, analizės ir pakartotinio naudojimo.
EOSC tikslas – suteikti Europos Sąjungai globalaus lyderio vaidmenį mokslo duomenų valdymo srityje ir užtikrinti, kad Europos mokslininkai gautų maksimalią naudą iš duomenimis grįsto mokslo.
EOSC yra dalis Europos debesijos iniciatyvos (angl. European Cloud Initiative), įkurtos 2016 m. ir suteikiančios Europos mokslui, pramonei ir valdžios institucijoms šias galimybes:
Prieigai prie EOSC sukurtas portalas EOSC EU Node, kuris vienija įvairių disciplinų ir šalių mokslo duomenis, laikantis FAIR principų (daugiau apie FAIR skaitykite čia). Plačiau apie EOSC EU Node paslaugas – Europos atvirojo mokslo debesijos EU Node puslapyje.
Šaltinis: EOSC portal Youtube
Programos „Europos horizontai 2021-2027“ atvirosios prieigos reikalavimai
Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, pakeitusi 2014-2020 m. vykdytą „Horizontas 2020“, siekia užtikrinti Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderystę pasaulyje. „Europos horizontas“ apima tris pagrindines veiklos sritis (angl. k. Pillars):
(1) “Aukšto lygio mokslą” (ERC, MSCA, Mokslinių tyrimų infrastruktūra).
(2) “Pasaulinius iššūkius ir Europos pramonės konkurencingumą”.
(3) “Inovatyvią Europą” (EIC, Europos inovacijų ekosistemos, Europos inovacijų ir technologijų institutas).
Visos trys veiklos sritys grindžiamos tarptautinio bendradarbiavimo, atvirojo mokslo bei partnerystės horizontaliaisiais principais.
Tyrėjai, vykdantys „Europos horizontas“ mokslo projektus (reikalavimai programos tyrėjams), siekiantys įgyvendinti tyrimus finansuojančių institucijų reikalavimus ir Kauno technologijos universiteto doktorantai, pradėję studijas nuo 2018 metų, privalo parengti mokslinio tyrimo duomenų valdymo planą (angl. Data Management Plan, DMP).
Duomenų valdymo planas – tai dokumentas, kuriame aprašoma, kaip surinkti ar sukurti tyrimo duomenys bus tvarkomi vykdant projektą ir jam pasibaigus, kokiomis sąlygomis jie bus prieinami pakartotiniam naudojimui, kada ir kaip jie bus atveriami kitiems vartotojams; kokie standartiniai metaduomenys bus naudojami aprašant duomenų rinkinius; kaip duomenys bus tvarkomi ir atnaujinami; kurie duomenys bus skirti ilgalaikiam, o kurie – trumpalaikiam saugojimui, pastaruoju atveju nurodant, kada ir kaip duomenys bus sunaikinami.
Daugiau apie duomenų valdymo planą.
Planas S
2018 m. rugsėjo 8 d. nacionalinių mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų grupė, remiama Europos Komisijos ir Europos mokslo tarybos (angl. European Research Council, ERC) įkūrė Koaliciją S (angl. cOAlition S). Koalicijos S įkūrėjai siekia užtikrinti kad mokslo straipsniai būtų prieinami skaitytojams nuo pat išleidimo dienos, o jų prieigos teises apibrėžtų tinkamos licencijos. Planą S (angl. Plan S) sudaro 10 principų. Mokslinius tyrimus finansuojančios organizacijos kviečiamos palaikyti plano S nuostatas, įtraukdamos jas į savo tvarkos aprašus.
Koalicija S siekia pagrindinio užsibrėžto tikslo:
„Nuo 2021 m., visos mokslinės publikacijos, kurios buvo finansuotos nacionalinės, regioninės ar tarptautinės mokslo tarybos ir finansavimo įstaigų privalo būti publikuotos atvirosios prieigos žurnaluose, atvirosios prieigos platformose ar joms turi būti suteikiama neatidėliotina prieiga atvirosios prieigos talpyklose, netaikant embargo laikotarpio“.
Koalicijos S įkūrėjai (grupė, kurią sudaro nacionalinės mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos ir labdaros fondai) nusprendė kartu su Europos Komisija ir Europos mokslo taryba bendrai įgyvendinti 10 Plano S principų. Viešos ir privačios mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos iš viso pasaulio yra kviečiamos prisijungti prie Koalicijos S. Tyrimus finansuojančių institucijų atstovai, kurie norėtų prisijungti prie iniciatyvos gali susiekti užpildydami formą.
Daugiau informacijos apie Planą S.
Atviroji prieiga prie publikacijų
Ypač didelis dėmesys bibliotekose skiriamas atvirajai prieigai prie publikacijų ir atvirajai prieigai prie mokslo duomenų.
Atviroji prieiga prie mokslinių publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų skatina:
Atvirosios prieigos nauda:
Atvirosios prieigos įgyvendinimo modeliai:
| Žalioji atviroji prieiga | Autorius ar įpareigotas atstovas įkelia publikuotą ar tik recenzuotą straipsnį į pasirinktą atvirosios prieigos mokslinės informacijos talpyklą. Atviroji prieiga publikacijai turi būti suteikiama per 6 mėnesius nuo publikacijos paskelbimo (12 mėnesių socialinių ir humanitarinių mokslų publikacijoms). |
| Auksinė atviroji prieiga | Autorius publikuoja straipsnį atvirosios prieigos žurnale. Elektroninėje prieigoje esančiuose žurnaluose publikuojami recenzuoti straipsniai. Pagal šį modelį publikavimo išlaidas padengia autorius, juos remiančios organizacijos ar kiti šaltiniai. |
| Bronzinė atviroji prieiga | Šio tipo prieigos publikacijos laisvai prieinamos tik leidėjo tinklalapyje, tačiau neturi licencijos, kuri leistų jas pernaudoti (pvz., mokymų medžiagoje ar pan.). Be to, leidėjas gali bet kada pakeisti šių publikacijų prieigą (pvz. padaryti ją mokama). Dėl šių priežasčių bronzinė atviroji prieiga dažnai nėra laikoma tikrąja atvirąja prieiga. |
| Deimantinė / Platininė atviroji prieiga | Nei autorius, nei skaitytojas tiesiogiai nemoka už publikavimą / prieigą. Todėl leidėjas paprastai turi finansuoti šio tipo prieigos leidybą iš kitų šaltinių: akademinių institucijų, valstybės paramos, reklamos, labdaros. Šis prieigos tipas dažnai naudojamos universitetų leidžiamiems moksliniams žurnalams. |
Kaip ieškoti auksinės ir deimantinės prieigos žurnalų Web of Science DB (Clarivate Analytics) ir Atvirosios prieigos žurnalų kataloge (Directory of Open Access Journals, DOAJ), pagalbą rasite šioje atmintinėje.
Atvirosios prieigos talpykla – tai elektroninės mokslinės informacijos infrastruktūra, kurioje saugomi ir atveriami mokslo leidiniai ir / ar su jais susiję ar atskirai pateikti duomenų rinkiniai, kartu pateikiant metaduomenis ar kitus mokslinių tyrimų rezultatus. Talpyklos gali būti tarptautinės, nacionalinės arba institucinės, daugiadisciplinės, teminės ar specializuotos.
Atvirosios prieigos talpyklų registre (angl. Registry of Open Access Repositories) tyrėjai gali rasti virš 5698 (2024-12-05 duomenys) užregistruotų institucinių ir teminių talpyklų, kuriose galima talpinti publikacijas. Institucinės talpyklos dažniausiai yra administruojamos mokslo institucijų, tam kad mokslinius tyrimus vykdanti tyrėjų bendruomenė galėtų dalintis mokslinių tyrimų rezultatais. Temines talpyklas dažniausiai administruoja mokslinės bendruomenės nariai, tokiose talpyklose talpinamos konkrečios mokslo krypties publikacijos. Publikacijų talpyklos visada buvo alternatyvus būdas užtikrinti prieigą prie mokslinių publikacijų tuomet, kai prieiga prie pirminio šaltinio nėra suteikiama.
Per pastaruosius keletą metų atvirosios prieigos žurnalų skaičius sparčiai išaugo, tad tyrėjai įgijo didesnę pasirinkimo laisvę, kur publikuoti mokslinių tyrimų rezultatus. Atvirosios prieigos žurnalų registre Directory of Open Access Journals (DOAJ) užregistruota daugiau nei 21 000 mokslo žurnalų ir 96 Lietuvos žurnalai (2024-12-05 duomenys). Atvirosios prieigos žurnalai turi ne tik užtikrinti atvirąją prieigą prie turinio, bet ir jį licencijuoti suteikiant sąlygas pernaudojimui. Didžiojoje daugumoje DOAJ registre užregistruotų žurnalų netaiko straipsnio publikavimo mokesčio, daugiau informacijos apie atliktą tyrimą čia.
Directory of Open Access Books – atvirosios prieigos knygų registras, virš 87 500 knygų (2024-12-05 duomenys) atvirojoje prieigoje.
Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa) yra nacionalinė Švietimo ir mokslo ministerijos ir visų Lietuvos akademinių institucijų atvirosios prieigos talpykla, kurioje kaupiami ir viešai prieigai teikiami mokslo ir studijų dokumentai ir / arba jų metaduomenys. eLABa konsorciumui priklauso 41 institucija (universitetai, institutai ir mokslo centrai).
Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų
Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų – tai nemokama ir nevaržoma prieiga internete prie mokslo tyrimų duomenų ir metaduomenų. Jei mokslo publikacija skelbiama mokslinių tyrimų duomenų pagrindu – metaduomenys turi būti atverti ir susieti kartu su mokslo publikacija. Tokie duomenys yra viešai prieinami arba saugomi autorių teisių ir turi atvirąją licenciją, suteikiančią prieigą ir leidžiančią pakartotinai panaudoti, pasitelkti kitiems tikslams, adaptuoti ir platinti konkrečiomis sąlygomis.
Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų suteikia visiems dalyviams nemokamai, neatidėliojant arba kuo greičiau, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą, tautybę, rasę, amžių, lytį, pajamas, socialines ir ekonomines aplinkybes, karjeros etapą, mokslo sritį, kalbą, religiją, negalią, etninę priklausomybę, migranto statusą ir jokius kitus požymius. Atvirieji mokslinių tyrimų duomenys vartotojui yra prieinami patogiu, žmonių ir mašinų skaitomu ir pritaikomu formatu, laikantis gero duomenų valdymo ir tvarkybos principų, visų pirma laikantis FAIR principų (angl. Findable, Accessible, Interoperable, and Reusable – randami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami). Daugiau apie FAIR principus skaitykite Duomenų valdymo skyriuje.
Duomenys turi būti saugomi patikimoje duomenų talpykloje, jiems turi būti suteiktas nuolatinis identifikatorius. Tiek duomenų rinkiniai, tiek ir jų metaduomenys atveriami mokslo ir studijų institucijos arba finansuojančios institucijos nustatytu metu, būdu ir sąlygomis (lygiais).
Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų įgyvendinama laikantis principo „kiek įmanoma, atviri, kiek būtina, uždari“. Kitaip tariant, duomenys, atitinkantys FAIR principus, nebūtinai bus atviri. Duomenims gali būti taikomi skirtingi atvėrimo lygiai:
Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų metaduomenų
Metaduomenimis vadinama bet kokia informacija, apibūdinanti duomenis. Jie gali būti bendro pobūdžio (antraštė, autorius, sukūrimo data, failo formatas ir dydis), arba specifiniai, būdingi tam tikros rūšies duomenims (pvz., geografinės koordinatės). Metaduomenys palengvina duomenų suradimą, naudojimą ir valdymą.
Metaduomenys kuriami laikantis tam tikrų taisyklių, vadinamų metaduomenų standartu. Bendro pobūdžio metaduomenų standartai tinka įvairių mokslo šakų duomenis aprašyti (pvz., Dublin Core, DataCite, CERIF ir kt.).
Mokslinių tyrimų duomenys gali būti neatveriami dėl įvairių priežasčių (pvz., asmens duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės, komercinių / profesinių / valstybės paslapčių, nacionalinio saugumo ir kt.), tačiau metaduomenys visais atvejais privalo būti atviri. Metaduomenys taip pat turi išlikti pasiekiami ir po duomenų sunaikinimo.
Parengta pagal: LMT Atvirosios prieigos tvarkos aprašą, UNESCO rekomendaciją dėl atvirojo mokslo.
Nacionaliniai atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvai:
Lietuvos HSM duomenų archyvas
Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvas
Crystallography Open Database
Repository of resources in Linguistics, Humanities and Social Sciences
Pasaulinės duomenų talpyklos:
Duomenų žurnalai:
Naudingos nuorodos:
Piliečių mokslas
Piliečių mokslas (angl. Citizen Science) leidžia visuomenės nariams, kurie nėra profesionalūs mokslininkai, įvairiapusiškai dalyvauti mokslinėje veikloje nuo tyrimui reikalingų duomenų rinkimo ir analizės, tyrimo rezultatų viešinimo iki tyrimo problemos formulavimo. Piliečių mokslas atveria galimybes bendradarbiaujant mokytis ir kurti moksliškai raštingą visuomenę, kurti poreikius atliepiančias inovacijas, skatina dalytis turimais ištekliais ir tvariai spręsti problemas.
Daugiau informacijos apie piliečių mokslą rasite Piliečių mokslo centre.
Įvykiai
Seminaro „Horizon Europe Open Science requirements in practice“ įrašas
2025 m. kovo 14 d. įvykusiame OpenAIRE nuotoliniame seminare „Horizon Europe Open Science requirements in practice“, aptarti aktualūs klausimai, susiję su mokslinių tyrimų projektų atitikimu Horizon Europe programai. Seminaro metu pranešėjai supažindino dalyvius su Europos Horizonto (HE) programos projektams keliamais atvirojo mokslo ir atvirosios prieigos reikalavimais mokslo publikacijoms ir mokslinių tyrimų duomenims, pristatė Europos Komisijos atvirosios prieigos leidybos platformą „Open Research Europe“ bei kitus tyrėjams naudingus OpenAIRE įrankius – EOSC EU Node platformą, anonimizavimo įrankį AMNESIA, duomenų valdymo plano rengimui skirtą ARGOS platformą ir kitus.
Visą seminaro vaizdo įrašą galite stebėti čia: https://youtu.be/dN0ehvmUs9c.
Seminaro pranešimų skaidrės: https://doi.org/10.5281/zenodo.7324363
„Bibliotekos, stiprinančios piliečių mokslą: LibOCS projekto patirtis“
2024 m. birželio 11 d. KTU miestelio bibliotekoje (Studentų g. 48, Kaunas) vyko renginys, skirtas pasidalinti Erasmus+ projekto „Universitetų bibliotekos, stiprinančios akademinės bendruomenės ir visuomenės ryšį per pilietinį mokslą Baltijos šalyse (LibOCS)“ nuveiktais darbais, pasiektais rezultatais, pasidalinti išmoktomis pamokomis ir ateities įžvalgomis.
Pagrindinės temos:
KTU bibliotekos nuotolinis seminaras „Raktas į mokslo žinias: atvirojo mokslo perspektyvos“
Spalio 21 dieną KTU biblioteka, minėdama Atvirosios prieigos savaitę, surengė nuotolinį seminarą „Raktas į mokslo žinias: atvirojo mokslo perspektyvos“ („Unlocking Knowledge: Perspectives on Open Science“). Renginys vyko anglų kalba.
Focus on Open Science renginys mokslininkams, tyrėjams, mokslo administratoriams, akademinių bibliotekų atstovams
2019 m. spalio 29 d., Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje vyko renginys mokslininkams, tyrėjams, mokslo administratoriams, akademinių bibliotekų atstovams. Renginyje aptarta Europos atvirojo mokslo debesijos, mokslo vertinimo, mokslo duomenų valdymo gebėjimų ugdymo, mokslinės komunikacijos kaitos ir kiti su atviruoju mokslu susiję klausimai. Renginys yra tarptautinės iniciatyvos „Focus on Open Science” dalis.
„Informacinis renginys Horizontas 2020 programos projektų vykdytojams dėl atvirųjų duomenų projektinėje veikloje“
Kauno technologijos universitetas. 2018 m. birželio 13 d.
Practising FAIR and Open Data Management
2018 m. balandžio 19-20 d. vyko universiteto doktorantams ir pagrindiniams tyrėjams skirtas praktinis atvirųjų mokslo duomenų valdymo seminaras „Practising FAIR and Open Data Management”, kurį vedė duomenų valdymo ekspertės Elly Dijk ir dr. Marjan Grootveld iš Nyderlandų organizacijos „Data Archiving and Networked Services“ (DANS). Seminaras organizuojamas kaip projekto OpenAIRE2020 veiklų dalis. Renginio kalba – anglų. Seminaro vaizdo įrašas.
„OpenCon“ 2017 Lietuva: atvirieji mokslo duomenys ir atvirasis mokslas
2017 m. spalio 23 d. vykusios „OpenCon“ 2017 Lietuva: atvirieji mokslo duomenys ir atvirasis mokslas konferencijos (konferencija vyko tarptautinės atvirosios prieigos savaitės metu) vaizdo įrašas ir pateiktys:
Tarptautinė konferencija „Akademinė biblioteka ir atvirasis mokslas“
2016 m. gruodžio 6 d. vykusios tarptautinės konferencijos „Akademinė biblioteka ir atvirasis mokslas” vaizdo įrašas ir pateiktys:
FOSTER seminarai
2015 m. spalio 29 d vykusio „Bandomasis OpenAIRE2020 projektas: 7BP projektų rezultatų publikavimas atvirojoje prieigoje naudojant „auksinio kelio“ galimybes. Atvirosios prieigos politika“ seminaro vaizdo medžiaga. Pranešėjas Pablo de Castro, Europos mokslinių bibliotekų asociacijos LIBER atstovas, OpenAIRE2020 Gold Open Access Pilot programos koordinatorius.
2015 m. spalio 29 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaro pranešimų vaizdo įrašas ir pateiktys:
2015 m. balandžio 15 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaro vaizdo įrašas ir pateiktys:
2016 m. kovo 31 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaro pranešimų vaizdo įrašas ir pateiktys:
2015 m. kovo 19 d. vykusio „Atvirasis mokslas jauniesiems tyrėjams: iššūkiai ir galimybės” seminaro pranešimų vaizdo įrašai:
OpenAIRE internetiniai seminarai, pateiktys
Viešosios diskusijos “Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje” dalyvių pasisakymai
2012-10-26
Atvirasis mokslas: kodėl jis man svarbus?
2012-10-18
Kauno technologijos universitetas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija ir Lietuvos mokslo periodikos asociacija organizavo seminarą Atvirasis mokslas: kodėl jis man svarbus? Seminarą vedė dr. Paweł Szczęsny, Biochemijos ir biofizikos institutas, Lenkijos mokslų akademija. Seminaro skaidrės. Tai trečiasis seminaras iš trijų seminarų ciklo, organizuotų vykdant EIFL (Electronic Information for Libraries) remiamą projektą Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis. Seminaro tikslas – supažindinti doktorantus, jaunuosius mokslininkus ir kitus tyrėjus su atvirojo mokslo iniciatyvomis, išaugusiomis galimybėmis bendrauti ir bendradarbiauti, tapti pasaulinio mokslinio tinklo nariu, būti daugiau matomiems pasaulyje.
Seminaras vyko Kauno technologijos universitete, Senato salėje.
Seminaras „Intelektinė nuosavybė, kūrybinės licencijos ir atviroji prieiga?”
2012-10-09
Seminaro programa
Kodėl mokslininkams svarbi atviroji prieiga?
2012-10-02
Kauno technologijos universitetas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija ir Lietuvos mokslo periodikos asociacija organizavo paskaitą-diskusiją Kodėl mokslininkams svarbi atviroji prieiga? Tai pirmasis seminaras iš trijų seminarų ciklo, organizuojamų vykdant EIFL (Electronic Information for Libraries) remiamą projektą Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis. Paskaitos tikslas – supažindinti doktorantus, jaunuosius mokslininkus ir kitus tyrėjus su atvirosios prieigos iniciatyvomis, galimybe būti daugiau matomiems pasaulyje, Europos Komisijos, Europos mokslinių tyrimų tarybos ir kitų finansuojančių institucijų reikalavimais mokslo tyrimų publikacijų ir mokslo duomenų prieigai.
Seminaro skaidrės:
LRT radijo laida „Žinių amžius“ skirta atvirajai prieigai
LRT radijo laida „Žinių amžius“, skirta atvirajai prieigai | Laidos dalyvės prof. R. Marcinkevičienė, prof. I. Žalėnienė, dr. G. Tautkevičienė ir dr. V. Petrikaitė
Interneto TV laida „Mokslo sriuba“
Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje.
Kas antrą šeštadienį „Mokslo sriubą“ galima ragauti adresu http://www.mokslosriuba.lt. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
Visas “Mokslo sriuba” laidas ir laidą apie atvirą prieigą rasite adresu: http://www.youtube.com/mokslosriuba
Open Science LT
Tai – Atvirojo mokslo tinklalapis, kuris parengtas bibliotekos darbuotojų ir kuriame rasite aktualią informaciją bei naujienas.
